Didieji Lietuvos miestai plečia ir atnaujina dviračiams skirtą infrastruktūrą: jiems planuojami nauji takai, patogesnė susisiekimo sistema.
Tam miestai išleis milijonus eurų.
Pasak urbanistikos specialistų, kol kas didžiuosiuose Lietuvos miestuose dviračius kasdienėms kelionėms renkasi palyginti nedaug gyventojų, tačiau patogios infrastruktūros sukūrimas galėtų būti vienas iš veiksnių, kurie paskatintų pokyčius.
„Mūsų miestuose dviračiais atliekama ne daugiau kaip penki procentai kelionių, o dažniau – vienas–du procentai. Tai nėra daug. Galima diskutuoti, kas yra pirmiau: ar pirmiau turėtų būti gera, saugi infrastruktūra, ar turėtų žmonės važinėti? Bet viskas tarpusavyje susiję ir reikia sudaryti tas sąlygas važiuoti“, – BNS sakė Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Architektūros fakulteto Urbanistikos katedros profesorė Marija Burinskienė.
Atsigręžti į dviračius miestiečius skatina ir problemos, susijusios su automobilių gausėjimu: spūstys, oro tarša, brangios stovėjimo vietos centrinėje miesto dalyje.
Vis dėlto be infrastruktūros, pasak profesorės, taip pat svarbu keisti žmonių požiūrį: skatinti vaikus ir paauglius važinėti dviračiais bei mokyti juos tai daryti saugiai. Todėl norint pasiekti tokį dviračių populiarumą, koks yra kai kuriuose Vakarų Europos miestuose, pasak M. Burinskienės, reikės ne vienų metų.
„Miestai per 20–30 metų pakeitė keliavimo būdą. Bet aš manau, kad galime ir greičiau tą pasiekti, bet nereikia tikėtis, kad tai bus per metus, per dvejus. Tai bus penkeri–dešimt metų, kada mes pajusime pirmus pokyčius“, – sakė ji.
Vilniuje planuojamas dviračių takų tinklas
Sostinėje šiemet planuojama nutiesti 30 kilometrų dviračių takų – beveik tris kartus daugiau nei pernai.
Anot dviračių takų plėtros projekto vadovo Antono Nikitino, bus siekiama sukurti dviračių takų tinklą.
„Matome augantį poreikį ir žmonių norą važiuoti dviračiais, o miestui svarbu suteikti alternatyvą judėti ir dviračiu, jos nebuvo, takų tinklas nebuvo sujungtas. Tikslas yra sistemingai eiti, kad takai būtų sujungti“, – BNS sakė A. Nikitinas.
Pasak jo, dėl didelės apimties darbai bus vykdomi visą sezoną.
Planuojama tiesti dviračių takus, jungsiančius Pilaitę su Konstitucijos prospektu, daugiau kaip pusantro kilometro ilgio taką Žirmūnuose tarp Kareivių gatvės ir Šilo tilto, taip pat 800 metrų jungtį tarp Žirmūnų gatvės ir tako palei Nerį.
Dar šiemet bus pradėti tiesti nauji dviračių takai palei Neries krantines, taip pat šalia Linkmenų gatvės, tarp Ozo ir Upės gatvių – Neries senvagės teritorijoje. Savivaldybės teigimu, netrukus bus baigti projektuoti ir takai palei Žalgirio, Rinktinės gatves bei Širvintų gatvėje, Giedraičių ir Fino gatvėse.
Šiemet ketinama baigti tiesti Laisvės prospekto dviračių ir pėsčiųjų takus, įrengti jungtis palei L. Asanavičiūtės gatvę, sutvarkyti dviračių takus Kairėnų ir Santaros gatvėse, palei Vilnios krantinę, atnaujinti dangą take link Žaliųjų ežerų.
Visame mieste ketinama įrengti apie 1,5 tūkst. dviračių stovų. Dažniausiai dviratininkų lankomuose maršrutuose jau yra apie 250 jų, kitus planuojama įrengti ne tik centrinėje miesto dalyje, bet ir nuo centro nutolusiuose rajonuose, šalia mokyklų.
Šiuo metu savivaldybėje taip pat rengiami projektai, kuriuose numatoma dviračių takus atskirti nuo šaligatvio nuožulniais borteliais.
Pasak A. Nikitino, šiemet bendrai dviračių infrastruktūrai skiriama apie 5 mln. eurų.
Sostinėje nuo balandžio 16 dienos pradės veikti „CycloCity“ dviračių savitarnos sistema. Nors paslauga įprastai prasideda balandžio pradžioje, „CycloCity“ teigimu, dėl stipraus įšalo nėra galimybių visiškai sumontuoti dviračių punktų veikimui reikalingos įrangos.
Dviračių nuomos paslauga veiks iki vėlyvo spalio.
Kaunas remontuos takus ir ties naujus
Tuo metu Kauno ir uostamiesčio gyventojams, norintiems pasinaudoti dviračių nuomos paslauga, dar reikės palaukti.
Kaip BNS sakė dviračių dalijimosi paslaugą Kaune ir pajūryje teikiančios „City Bee“ direktorius Lukas Yla, dėl vykdomų sistemos atnaujinimo darbų oranžinių dviračių sezono startas nukeltas.
„Mes labai stipriai atnaujiname savo dviračių paslaugą, labai daug dėmesio šaltuoju sezonu skyrėme pasirinkti naujai dviračio spynai, ji leistų dviračius lygiai taip pat ar dar lengviau paimti ir palikti, tai bus visiškai nauja elektrinė spyna su GSM moduliu“, – sakė L. Yla.
Kada naujoji sistema startuos jis kol kas nedetalizuoja ir žada, kad apie tai bendrovė informuos vėliau.
Kaunas pernai vasarą paskelbė sieksiantis pritaikyti miestą dviračiams, kad šį transportą kasdienėms kelionėms rinktųsi kuo daugiau miestiečių. Taip centrinės miesto dalies gatvėse atsirado žalios dviračiams skirtos eismo juostos.
„Visos planuotos dviračių juostos ant centrinių gatvių jau nubraižytos. Toliau žalias dažais nebedažysime, tikriausiai bus atnaujinamas tik baltos spalvos žymėjimas“, – BNS sakė Kauno savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis.
Taip pat Kaune iki šiltojo sezono įrengta apie 500 stovų dviračiams, planuojama, kad šis skaičius ateityje turėtų padvigubėti.
Daugiau kaip 6 kilometrų dviračių takas šiemet atsiras rekonstruojamame Kauno Savanorių prospekte, dar vienas nusidrieks Veiverių gatve nuo Vytauto Didžiojo (Aleksoto) tilto iki pat miesto ribos. Takai planuojami ir Partizanų, Švenčionių gatvėse bei Baltų prospekto ir Rasytės gatvėmis. Dar du dviračių takus Nemuno krantinėje ir Kleboniškio miške ruošiamasi suremontuoti.
Bendri takai pėstiesiems bei dviračiams atsiras ir prie rekonstruojamų J. Pabrėžos, Vilties, Kalvarijos, K. Sprangausko, J. Petruičio ir J. Čapliko gatvių, baigus Vytauto pr. ir Miško gatvių rekonstrukciją, dviračių taką rengiamasi nužymėti ant šių gatvių šaligatvių. Remontuojant Vytauto parko laiptus čia atsiras nuovažos dviračiams.
Ten, kur šaligatviai yra geros būklės, bus nuleidžiami jų bortai.
Savivaldybės duomenimis, su dviračių infrastruktūros plėtra susijusios išlaidos mieste sudarys apie 6,5 mln. eurų, dar 180 tūkst. eurų tam bus skirta iš Europos Sąjungos lėšų.
Per Klaipėdos senamiestį – naujas dviračių takas
Uostamiestyje šiemet ketinama įrengti naują dviračių tako ruožą, sujungsiantį pietinėje miesto dalyje nutiestą taką su senamiesčiu.
Anot Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus Sauliaus Budino, dviračių ir pėsčiųjų takas drieksis nuo Paryžiaus komunos gatvės iki Jono kalnelio. Taip būtų sujungiamas dviračių takas su Klaipėdos žaliakeliu.
„Būtų ištisinis ilgas dviračių takas nuo pat miesto pietinės iki beveik šiaurinės dalies“, – BNS teigė S. Budinas.
Šiemet taip pat turėtų būti nutiestas dviračių ir pėsčiųjų takas šiaurinėje miesto dalyje nuo Dragūnų kvartalo iki Savanorių gatvės, planuojama užbaigti taką nuo Taikos prospekto iki Gedminų gatvės.
Pasak S. Budino, šiemet ir toliau bus tvarkomi jau esami dviračių takai, tarp jų numatyta sutvarkyti taką nuo Senosios perkėlos iki Smiltynės paplūdimio.
„Smiltynėje numatyta peržiūrėti ir aptvarkyti dviračių takus, kiek tai leidžiama, nes ten esantys takai patenka ir į miško teritoriją, todėl norėdami kažką sutvarkyti, susiduriame su daug apribojimų“, – pasakojo S. Budinas.
Anot jo, suma bendrai dviračių infrastruktūrai šiemet galėtų siekti apie 1 mln. eurų.
Lietuvos miestai šiuo metu rengia darnaus judumo planus, juose didelis dėmesys turėtų būti skiriamas infrastruktūros pritaikymui viešajam transportui, pėstiesiems ir dviratininkams. Susisiekimo ministerija yra skelbusi, kad šie planai turi būti parengti iki metų vidurio.
Autorė: Erika Alonderytė, Austėja Masiokaitė
