Beveik pusantro šimto interaktyvių eksponatų ir moderniausias planetariumas Baltijos šalyse – vienintelis šalyje mokslo muziejus atveria duris. Pirmieji lankytojai „Mokslo salos“ erdves pamatys jau šį penktadienį. Greta naujosios ekspozicijos visą savaitgalį lauks nemokamos pramogos: eksperimentai, paskaitos bei šventinė programa. Bilietų prekyba jau startavo.
Proga įsimylėti mokslą
„Per visą projekto įgyvendinimo laiką turėjome daug pirmų kartų ir galiu drąsiai teigti, kad esame vienas didesnių startuolių Lietuvoje. Surengtas pirmasis tarptautinis architektūrinis konkursas, pastatyta 27 metrų skersmens 250 tonų sverianti ir vos ant vienos sijos besilaikanti disko konstrukcija, įrengta 140 objektų ilgalaikė ekspozicija ir vienas moderniausių planetariumų Baltijos šalyse.
Atidarymas – ankstyva Kalėdų dovana. Net neabejoju, tai puiki įžanga pasitinkant gražiausias metų šventes“, – sakė „Mokslo salos“ vadovė Aistė Lukaševičiūtė.
Visi norintieji pamilti ar iš naujo įsimylėti mokslą, neabejingi pažinimui, atradimams ir pramogoms jau gruodžio 13 d. 16 val. galės tapti pirmaisiais „Mokslo salos“ lankytojais.
Unikalioje ekspozicijoje „Žmogus. Gamta. Mašina“ – 140 eksponatų, pristatančių 7 temas: žmogaus kūnas ir sveikata, maistas, gamta ir aplinka, atliekos ir tarša, energija, transportas ir komunikacija. Viską galima liesti ir išbandyti.
Sukurta ir papildoma zona patiems mažiausiems lankytojams, 3–6 metų vaikams, dar nemokantiems skaityti ir rašyti, bet galintiems mokslą patirti per žaidimus, spalvas, garsus ir formas.
Muziejaus vadovė išskyrė 3 ekspozicijos lygius – nuo atsakymų paieškų, technologijų ir skirtingų mokslo sričių susidūrimų iki moralinių klausimų bei sprendimų, formuojančių mūsų aplinką. Lankytojų elgseną ir pasirinkimus atspindės centrinis eksponatas – salos širdis – kinetinė šviesos skulptūra.
Nerti į kosmoso tyrinėjimus kvies ir vienas moderniausių planetariumų Baltijos šalyse. Nuo šeštadienio čia prasidės „Žvaigždėto dangaus“ seansai. Pažintinė programa kvies pamatyti tolimiausius žvaigždynus bei naujai atrasti mitines figūras, slypinčias už legendinių Oriono, Persėjo ar Andromedo vardų.
Padėka visiems kauniečiams
Pirmadienį surengtoje spaudos konferencijoje Kauno meras Visvaldas Matijošaitis padėkojo idėjos iniciatoriams, architektams, rangovams, savivaldybės komandai, prisidėjusiems, kad didelė miesto svajonė ir ambicinga „Mokslo salos“ idėja virstų realybe.
„Savivaldybės jaunimas apkeliavo nemažai kitų šalių muziejų, kad parvežtų Kaunui geriausius pavyzdžius. Šiandien galime pasidžiaugti nauju ir ilgai lauktu traukos centru. Visas projektas kainavo beveik 38 milijonus eurų. Didesnė dalis lėšų – beveik 19 milijonų – Europos Sąjungos finansavimas. Kaip visada, kukliau prisidėjo valstybė, skyrusi penkis milijonus, o likę 14 milijonų – iš miesto biudžeto. Todėl čia turime padėkoti visiems kauniečiams, nes tai yra jų pinigai“, – kalbėjo V. Matijošaitis.
Meras tikisi, kad „Mokslo salos“ ekspoziciją ateityje papildys ir eksponatai iš kitų šalių: „Kaune turime išskirtinį objetą. Matome potencialą mainytis eksponatais su japonais, lenkais, estais ir kitų šalių mokslo muziejais. Belieka tikėtis, kad auganti karta tai įvertins.“
Šio objekto statybai organizuotas bene pirmas Lietuvoje tokio masto tarptautinis architektūrinis konkursas. Savo vizijas pateikė beveik pusantro šimto architektų komandų iš viso pasaulio. Laimėjo australų ir ispanų architektų komanda „SMAR Architecture Studio“, o įgyvendino lietuviai – „G. Natkevičius ir partneriai“.
„Visi norėjo savo darbais parodyti šou, pastatyti didingus pastatus. Manau, kad australai nugalėjo todėl, kad jie buvo pakankamai santūrūs. Jie nebandė demonstruoti architektūrinių fejerverkų. Pastatas savo unikalia architektūra rodo, kaip galima neiššaukiančiai padaryti elegantiškus dalykus.
Anksčiau pavydėjome progresyviems Europos miestams, stebėdavomės jų projektais. Dabar galime pasidžiaugti patys – prie šio projekto dirbo aukščiausio lygio specialistai“, – tikino architektas Gintautas Natkevičius.
Naujasis miesto centras
Kauno mero pavaduotojas Andrius Palionis antrino, kad „Mokslo sala“ jau spėjo tapti traukos objektu dar iki oficialios statybų pabaigos. Statinys atsidūrė ne vienoje fotosesijoje ir netgi naujausiame Lino Adomaičio dainos „Stebuklas“ vaizdo klipe.
„Naujasis XXI amžiaus Kauno centras iš Senamiesčio ir Naujamiesčio keliasi į Nemuno salą. „Žalgirio“ arena, baseinas ir naujai atgimęs parkas su sporto aikštynais jau iki šiol buvo tapę traukos centrais, o atvėrus „Mokslo salą“, iš tikrųjų galime sakyti, kad miesto centras įsitvirtina čia. Visam „Mokslo salos“ kolektyvui linkime kantrybės ir ištvermės, nes lankytojų antplūdis čia tiesiog neišvengiamas“, – kalbėjo A. Palionis.
Spaudos konferencijoje pristatytas ir „Mokslo salos“ vizualinis identitetas bei koncepciją. Dizaino ir architektūros studijos „ACID“ duetas Julius Seniūnas ir Rokas Sutkaitis pasakojo apie esminį grafinį elementą nulėmusį taško motyvą. Pasak jų, idėją įkvėpė pagrindinis objekto akcentas – virš pastato stogo pasviręs diskas. Apskritas grafinis ženklas atspindi ir žvaigždynus, planetas, atomus ir smulkiausias mikroorganizmų ląsteles.
Šventinė atidarymo programa
Pirmiesiems „Mokslo salos“ lankytojams paruošta plati šventinė savaitgalio programa su pramogomis jau nuo penktadienio vakaro.
Mokslininkų komanda N2 pristatys interaktyvias veiklas „Mokslo šturmas“ – žaismingas ir įtraukiantis žinių pasaulis atsiskleis per eksperimentus. Drąsiausi žiūrovai mokslą galės tiesiog „pačiupinėti“ savo rankomis.
Penktadienį 17 val. susirinkusiųjų lauks paskaita apie generatyvinį dirbtinį intelektą (DI). Žiniomis ir naudingais patarimais dalinsis šios temos pradininkas Lietuvoje – Antanas Bernatonis. „Mokslo salos“ vadovė A. Lukaševičiūtė pasidalins įkvepiančia istorija apie pirmojo Lietuvoje mokslo ir inovacijų populiarinimo centro įsikūrimą Kaune. Vakarą vainikuos „Free Finga“ atidarymo koncertas.
Savaitgalį taip pat vyks parodomieji mokslo eksperimentai ir paskaitos, „LitBot“ robotų varžybos. Apie mokymosi procesus pasakos Fizikos mokytojų asociacijos prezidentė Rigonda Skorulskienė.
