Žurnalo redaktoriaus žodyje kalbėjome apie tiesioginės transliacijos metu paskelbtą faktą, kad 2022-aisiais tapsime labai svarbūs Europoje. Bet… kaip tai atsitiko? Kas lėmė, kad Europos komisija iš pradžių Kauną – ir Klaipėdą – išskyrė iš šešių miestų ir galiausiai nugalėtoju paskelbė jį? Kas slepiasi už šūkio „Šiuolaikinė sostinė“ ir kas buvo ir yra tie žmonės, kurių idėjos buvo suvienytos taikliau nei bet kada?
Dabar komisija galite pabūti ir jūs. Džiaugiamės turėdami galimybę publikuoti penkių programos „Kaunas 2022“ komandos narių kalbų, pasakytų per konkurso finalą, vykusį Kultūros ministerijoje, ištraukas. Jau po to, kai komisija dalyvavo dviejose ekskursijose, atskleidusiose, komandų nuomone, geriausias ir įdomiausias Kauno ir Klaipėdos puses.
Įsiskaitykite, kokios skirtingos asmenybės, alsuojančios miestu, pasirinko jam atstovauti. Pajauskite tą balsų virpesį ir delnų gniaužymą. Galų gale galite dar kartą paploti ir, jei turite ką nors labai panašiai tikro pasakyti apie Kauną, praneškite apie save komandai, nes jos narių skaičius nėra nei ribotas, nei baigtinis. Jau šiemet „Kaunas 2022“ ruošiasi į savo būrį priimti bent penkis žmones. Jei savo idėjų, organizacijos ar verslo taip imti ir palikti negalite, bet jaučiate sinergijos galimybę, irgi netylėkite. „Šiuolaikinė sostinė“ – būtent apie tai.
[…]
Kai mąstau apie tai, kaip veikia atmintis, pirmiausiai man į galvą ateina „Kiemo galerija“. Kai kuriems jūsų joje teko lankytis vakar, ten susipažinote su Bella Shirin – nuostabia moterimi, po pusšimčio metų grįžusia į Kauną, į kvartalą, kuriame anuomet gyveno žydai. Vis dėlto prieš porą metų šis kiemas atrodė lygiai taip pat, kaip kitos nemylimos Kauno vietos. Šiukšlių kalnai, automobilių krūva, nepažįstami kaimynai. Kai menininkas Vytenis Jakas paklausė kaimynų, čia gyvenusių jau seniai, kokį kiemą jie prisimena, situacija ėmė keistis. Sužadinti prisiminimai į kiemą grąžino bendruomenės jausmą ir pakeitė gyventojų požiūrį į vietą, kurioje jie gyvena. Susvetimėjimą pakeitė bendrumas, šiukšles – meno kūriniai.
[…]
Tvirtai tikiu, kad atminties kultūra gali užgydyti praeities žaizdas ir praplėsti gyvenamosios vietos ribas. Todėl šiandienos Europoje apie vietos atmintį ir skausmingas kolektyvinės amnezijos pasekmes kalbėti būtina.
Bella dažnai sako: „Kaunas esu aš. Kiekviena gatvė, kiekvienas pastatas. Aš čia gyvenu.“ Čia gyvena Bellos prisiminimai, štai kodėl miestas jai toks brangus. Norėčiau, kad taip jaustųsi kiekvienas kaunietis. Taigi mano vizijoje kiekvieno Kauno kiemo bendruomenė atranda savo vietos jausmą.
Daiva Citvarienė
Menotyrininkė, kuratorė
Šaltinis: pilnas.kaunas.lt
