Prieš šimtmetį milijonus gyvybių nusinešusi ispaniškojo gripo pandemija greičiausiai plito tarp jaunų žmonių. Šiomis dienomis panašios tendencijos pastebimos Lietuvoje sparčiai didėjant koronaviruso delta atmainos skaičiams – ja užsikrečia vis daugiau jaunimo. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) profesorius Arūnas Stankevičius pabrėžia, jog efektyviausias būdas užkirsti kelią viruso plitimui – skiepyti asmenis nuo 12 metų.
Istorijos pamokos
Pasaulį kaustanti COVID-19 pandemija – ne vienintelė, tapusi rimtu išbandymu žmonijai ir paskatinusi sukurti kasmet milijonus gyvybių gelbstinčias vakcinas.
Skaičiuojama, jog 1918–1920 metais visame pasaulyje siautėjęs ispaniškasis gripas nusinešė iki 100 milijonų žmonių gyvybių, tačiau turėjo milžiniškos įtakos virusologijos mokslo, infekcinių ligų gydymo ir prevencijos pažangai. Po bandymų ir eksperimentų 1943 m. JAV buvo patvirtinta dvivalentė vakcina ir imunizacija nuo gripo tapo prieinama visuomenei.
„Pandemijos turi kažką bendro, bet turi ir skirtumų. Ispaniškasis gripas visuomenę užklupo po pirmojo pasaulinio karo, esant sunkmečiui. Medicina nebuvo tiek pažengusi, o ir žmonių nuomonės neformavo socialiniai tinklai. Jeigu prieš 100 metų būtų buvusi vakcina, tikiu, kad žmonės būtų betarpiškai skiepijęsi, o mirusiųjų skaičiai būtų ženkliai mažesni. Šiais laikais reikia kritiškai vertinti nepatikimą informaciją.
Dabar turi būti žmonių teisė ne skiepytis ar nesiskiepyti, o normaliai gyventi. Man nesuprantama, kodėl žmonės svarsto. Pasaulyje jau suvakcinuota milijonai žmonių. Geresnio pavyzdžio nesurasi. Vakcinacija apsaugo nuo sunkios ligos formos ir patekimo į intensyvios terapijos skyrių. O ten jau loterija. Vieni išsikapsto, kiti – miršta. Dėl to negali kilti klausimų, ar verta skiepytis“, – sakė LSMU anatomijos ir fiziologijos katedros profesorius A. Stankevičius.
Klastinga atmaina
Profesoriaus teigimu, naujoji delta atmaina yra kur kas pavojingesnė, nes prisitaikė plisti kur kas lengviau nei ankstesnės. O ir paties viruso kiekio pakanka mažiau, kad būtų užkrėstas žmogus.
„Kuo daugiau neskiepytų žmonių, tuo virusui palankesnė terpė keistis. Patekęs į ląstelę, virusas gali stipriai paveikti žmogaus organizmą. Kuo daugiau ląstelių pažeidžiama, tuo sunkesnė ligos eiga. Visa tai – jeigu nėra imuniteto arba jis nusilpęs, žmogus turi lėtinių, gretutinių ligų ar yra senyvo amžiaus. Dėl to ir būtina skiepytis, kad delta ar kurios nors kitos atmainos plitimas būtų suvaldytas“, – tikino imunologijos ir virusologijos specialistas.
Efektyviausia priemonė – vakcina
Pasak A. Stankevičiaus, delta virusas išsiskiria ir tuo, kad sukelia sunkias pasekmes net ir jauniems žmonėms. Tad jau dabar būtina dėmesį skirti šios grupės vakcinacijai.
„Nemaža dalis senjorų ir vidutinio amžiaus žmonių jau vakcinuota. Jaunimas socialiai kontaktuojantis, virusui sudaro palankias sąlygas plisti. Vienintelė efektyvi priemonė – vakcinacija. Svarbu skiepyti vaikus nuo 12 metų, nes netrukus prasidės kontaktai mokykloje ir bus daug problemų“, – teigė profesorius.
Iš anksto ruoštis naujiems mokslo metams ragina ir Kauno meras Visvaldas Matijošaitis. Miesto vadovo manymu, dabar pats tinkamiausias laikas skiepyti vaikus.
„Liko mažiau nei mėnuo iki naujų mokslo metų. Po atostogų vaikai turi grįžti į mokyklas. Negalime vėl sodinti prie kompiuterių ekranų – su draugais ir mokytojais jiems būtina bendrauti gyvai. Tik taip užtikrinsime, kad nenukentės mokinių žinios, emocinė savijauta, o tėvai galės ramiai grįžti į darbus. Kad tai įvyktų, reikia veikti jau dabar.
Privalome klausyti specialistų, juk koronavirusas nesitraukia, vaikai taip pat serga ir užkrečia kitus. Skiepai – būtini, o dabar jiems pats tinkamiausias laikas, nes imunitetas formuojasi palaipsniui. Turime galimybę grįžti į įprastas vėžes, jei tik netrypčiosime vietoje. Raginu visus pasiraitoti rankoves skiepui“, – sakė V. Matijošaitis.
Tendencijos neramina
Nors pastaruoju metu Kaune besiskiepijančių žmonių tempai sparčiai auga, tačiau besikeičianti situacija dėl COVID-19 siunčia pirmuosius įspėjamuosius signalus – regione daugėjant pacientų, jau didinamas lovų skaičius. Kone labiausiai neraminantis faktas, kad mieste visi sergantys CIVID-19 liga (koronaviruso infekcija) pacientai yra neskiepyti. Nuo birželio 1 d. tokių atvejų visoje Lietuvoje – net 82 proc.
„Palyginti su liepos mėnesio pradžia, šiuo metu pirmąją vakcinos dozę gavusių asmenų skaičius yra tris kartus didesnis. Naujoji viruso atmaina ypač plinta tarp jaunų, socialiai aktyvių žmonių, todėl turime daryti viską, kad vėl nesulauktume staigių COVID-19 ligos protrūkių ugdymo įstaigose“, – teigė Kauno savivaldybės Sveikatos apsaugos skyriaus vedėja Milda Labašauskaitė.
Anot M. Labašauskaitės, tarp užsikrėtusių COVID-19 virusu dominuoja delta atmaina. Daugiausiai serga 12-54 metų grupei priklausantys asmenys. Taip pat fiksuojami protrūkiai vaikų stovyklose, tad būtent jaunų žmonių vakcinavimas yra itin svarbus.
Galimybė patogiai pasiskiepyti
Remiantis pastarųjų dienų duomenimis, vakcinuotų kauniečių skaičius viršija bendrą šalies vidurkį – iš viso paskiepyti 58,1 procentai (Lietuvoje – 54,6 proc.) Daugiausia skiepą gavusių asmenų priklauso 65 m. ir vyresnio amžiaus žmonių grupei – jie sudaro net 77,23 proc. (Lietuvoje – 70,05 proc.). Kiek aktyviau pradėjo skiepytis 25–64 m. asmenys, tačiau itin žemi išlieka 12–15 m. vaikų skiepijimo rodikliai – jie siekia tik 24,8 proc.
Miesto gyventojai bei svečiai pirmadieniais ir penktadieniais nuo 15 iki 19.30 val. pasiskiepyti gali Kauno ledo rūmų vakcinavimo centre ir be išankstinės registracijos. Taip pat kiekvieną savaitę kursuoja dvigubos mobilaus vakcinavimo centro (autobusų) pajėgos, reguliariai stojančios Laisvės alėjoje, Rotušėje, šalia didžiųjų prekybos centrų („Akropolio“, „Megos“, „Urmo“) bei kitose skirtingų rajonų vietose.
Pirmadieniais, antradieniais ir penktadieniais autobusas važiuoja į įmones, kur laukia pasiskiepyti norinčių darbuotojų. Informaciją apie skiepų autobusų maršrutus, laikus ir vietas sekite svarbu.kaunas.lt.
Ryšių su visuomene skyriaus informacija
