Pirmadienį, kaip pranešė agentūra BNS, prie Vyriausybės kelios dešimtys motinų ir jų rėmėjų susirinko į protestą prieš galimybių pasą vaikams. Kartu protestuota ir prieš valdžios kišimąsi į šeimos reikalus bei privatumo naikinimą.
„Norime, kad atsiknistų“
Dauguma akcijos dalyvių akcentavo, kad ne šaukiasi valdžios dėmesio, p priešingai – norėtų atsikratyti perteklinio rūpesčio ir kišimosi ne į savo reikalus.
Akcijos organizatorė, Šilalės rajono tarybos narė ir „valstiečių“ šio rajono skyriaus pirmininkė Vitalija Jankauskaitė-Milčiuvienė teigė, kad galimybių pasas vaikams gali paskatinti diskriminaciją.
„Tai yra protestas prieš galimybių pasą vaikams, nes manom, kad tokio paso įvedimas paskatintų didžiulius segregacijos, diskriminacijos reiškinius, kurie gali iššaukti aibę psichologinių problemų, patyčias, mobingą. Kas gali atmesti, kad tai nesibaigs savižudybėmis?“ – BNS sakė ji.
Nepaisant to, kad termometro stulpelis vos pakilęs virš nulio, dalis protesto dalyvių, kaip ir buvo planuota, protestavo basomis.
„Norime parodyti, kad einame su taika, tai yra įsižeminimas. Tai žinutė, kad gal ir kitiems reikėtų pagaliau įsižeminti“, – sakė į protestą atėjusi 47-erių verslininkė Ilona.
Trijų vaikų mama Monika teigė, kad galimybių pasas riboja vaikų galimybes ir gali skaldyti šią jaunų žmonių grupę.
„Atėjau palaikyti šitą iniciatyvą. Man tai svarbu. Turiu tris sūnus ir man svarbi jų ateitis. Galimybių pasas neturėtų būti išduodamas vaikams, nes jie ir taip laisvi – jie turi turėti visas galimybes, jie mūsų ateitis“, – tvirtino 30-ties metų moteris.
„Galimybių pasas apriboja galimybes, naujų galimybių jis nesuteikia. Tai yra suskaldymo priemonė“, – pridūrė ji.
42-ejų logistikos vadovė Jurgita teigė esanti nusivylusi COVID-19 pandemijos valdymo priemonėmis ir naktimis kartais negalinti dėl to užmigti.
„Atėjau, kad atsiknistų jie nuo mūsų vaikų. Ta prasme, leiskit žmonėms gyventi. Tai, kas vyksta, yra taip baisu, kad trūksta žodžių. Tas virusas nėra toks baisus vaikams – leiskim jiems sportuot, eit į mokyklas, kaukės – absoliuti nesąmonė. Aš esu nusivylusi tuo, kas vyksta Lietuvoje“, – piktinosi protesto dalyvė.
Su tuo, kad virusas nėra toks pavojingas vaikams sutinka ir kitos akcijos dalyvės.
„Tai nėra rizikos grupė, vaikai perserga besimptome arba labai lengva ligos forma, mirtingumas šitoje amžiaus grupėje beveik nulinis ir aš nematau reikalo apriboti jaunimą socialiai nuo įprasto gyvenimo“, – kalbėjo 43-ejų buvusi mokytoja Rasa Valantinaitė, pridūrusi turinti tris vaikus, kurie nenori galimybių paso.
Protesto dalyviai pasisako prieš galimybių paso įvedimą vaikams nuo 12 metų. Šiuo metu šis dokumentas yra taikomas asmenims nuo 16 metų.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pabrėžia, kad siūlymas vaikams nuo 12 metų taikyti galimybių pasą nėra susijęs su neformaliojo ugdymo organizavimu.
Kaip iki šiol, taip ir dabar galioja reikalavimas būrelius uždarose patalpose vesti kontaktiniu būdu, kai grupėje yra iki 30 vaikų. Jeigu vaikų daugiau, gali dalyvauti tik turintys imunitetą ar besitestuojantys vaikai.
Valdžia peržengia ribas?
„Istorijos mokslų daktarė Rasa Čepaitienė savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje rašo, kad .
Serialo „Nusikalstami protai” gerbėjai žino, kad psichopatai neturi empatijos, negali išgyventi gilių žmogiškų emocijų – meilės, gailesčio, atjautos. Pastarąsias atstoja kiti stiprūs išgyvenimai, kylantys psichologiškai ir fiziškai kankinant, išnaudojant, žalojant ir žudant.
Nebematydama kitų būdų prisibelsti prie piliečiams kurčios ir aklos tapusios vyriausybės, beatodairiškai, buldozeriu įgyvendinančios vakcinacijos kampaniją, grupė motinų lapkričio žvarboje išsiauna basos, kad šiuo drastišku ir desperatišku veiksmu atkreiptų dėmesį į planų skiepyti vaikus keliamus pavojus jų sveikatai ir ateičiai. Tačiau ar suvirpės širdys bent kuriam iš šios vyriausybės narių tai matant (žinoma, netiesiogiai, nes nieks tradiciškai nemalonėjo išeisti pas protestuotojus pasikalbėti, tai gal nors vakare per žinias)?
„Daugiau jėgos” eilinįsyk nugalėjo. Daugiau jėgos – tai daugiau prievartos, spaudimo, ribojimų ir teisių varžymų nepaklustantiems diktatui. Bet mažiau, vis mažiau vietos racionalumui, logikai, solidarumui, kalbėjimuisi, įsiklausymui, atjautai.
Kiek ašarų buvo išlieta tuo pačiu buldozeriu stumiant Stambulo konvenciją, kiek upelių priraudota gailintis vargšių šeimose mušamų moterų. Šitos raudos ir dejonės skambėjo jau anksčiau, kai, iškilus reikalui prastumti vaikų atiminėjimo įstatymą, buvo į eterį velkamos graudžios šeimose sumuštų ar nužudytų vaikų istorijos. Kur jos dabar? Dabar, pasirodo, provyriausybiniai klounai, persidažę į pandemijos valdymo „ekspertus”, be jokios gėdos žudikais vadina STI ekspertus, kurių vieninteliu (!) įrašu savo fb pasidalino, kaip paaiškėjo, jokio rimtesnio gydymo ligoninėje negavusi ir dėl to mirusi neskiepyta gimdyvė.
Žmonės šiukštu negali mušti savo sutuoktinių ar vaikų, bet nesijaudinkite, šitą galimybę iš jų mielai perims valstybė, represinių struktūrų atstovų rankomis plumpindama ir ašarinėmis dujomis vaišindama savo protestuojančius piliečius, prievartaudama skiepytis dabar jau net ir mažamečius. Paternalistinio autoritarizmo veidas visu gražumu…
Kas belieka? Prisiminti, kad grubią fizinę jėgą ir melą pajėgi įveikti tik dvasios jėga ir meilės galia, tik mažutėlių silpnumas, įsikūnijęs taikiu Gandhi judėjimu Indijoje ar dainuojančia mūsų 1990-ujų revoliucija. Mamos instinktyviai renkasi šitą kelią, kurio šviesoje valdančiųjų naudojamas teroras tik dar labiau išryškėja ir nebeturi kaip prisidengti visuomenės interesų gynimu.
… Jis numeta galiūnus nuo sostų
ir išaukština mažuosius…“
******
Taigi, diskusija, kaip matome, platesnė nei galimybių pasai ir kaukės. Daugelis prisimena sparnuotą buvusio JAV prezidento Ronaldo Reagano citatą: „The nine most terrifying words in the English language are: I’m from the Government, and I’m here to help.” (Devyni patys baisiausi bauginantys anglų kalbos žodžiai yra: Aš esu nuo vyriausybės ir esu čia, kad padėčiau”,- red. Vertimas). Šiandieninis visuomenės disputas yra apie tai – ar svarbiau prisišaukti valdžios rūpesčio, apsaugos ar žandariškos priežiūros, ar išsaugoti privatumą ir laisvę.
