Atgimimą išgyvenantis ir sparčiai ekonominius rodiklius keliantis Kaunas tampa vis didesniu traukos centru tiek investuotojams, tiek ir gyventojams. Šie metai tapo rekordiniai – Laisvosios ekonominės zonos (LEZ) investicijos peržengė milijardą eurų, o sukurtos naujos darbo vietos viliojo įsikurti ne tik kitų savivaldybių gyventojus, bet ir svetur laimės ieškoti išvykusius emigrantus. Tačiau Europos kultūros sostinė vien tuo neapsiribojo – lygiagrečiai gerinama infrastruktūra, toliau vystomi nacionalinės reikšmės didieji statybų projektai.
„Paskutiniai keleri metai buvo sudėtingi, bet iššūkiai tik sustiprino ir tapo papildomu impulsu tęsti tai, ką buvome pradėję. Dabar su komanda apie nuveiktus darbus dažnai kalbame su šypsena. Matome, kad pokyčiai teikia pasitenkinimą miesto žmonėms, o tai yra svarbiausia. Baigiantis metams, kauniečiams galima tik padėkoti už kantrybę, supratingumą ir tvirtą palaikymą, o kolegoms – už nuoširdžias pastangas ir vieningą susitelkimą. Žinodami, kad kitais metais laukia nemažai pabaigtuvių, tradiciškai jau planuojamės naujus tikslus ir ruošiame „namų darbus“ ateičiai“, – kalbėjo Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.
Didžiųjų statybų finišas
Jau greitai Kaunas aplinkinių savivaldybių gyventojus trauks ne tik naujomis darbo perspektyvomis, bet ir išskirtiniais objektais. Nemuno saloje jau iškilo olimpinių matmenų baseinas su SPA zonomis ir sporto klubu bei pirmasis šalyje mokslo muziejus „Mokslo sala“.
Abu statiniai lankytojams duris atvers kitų metų antroje pusėje. Patogesniam susisiekimui užtikrinti šiemet baigtas statyti pėsčiųjų tiltas, vedantis iš Karaliaus Mindaugo prospekto į XXI amžiaus miesto centru tampančią salą.
Kone visa Lietuvos sporto bendruomenė didžiausias viltis deda į darbus Žaliakalnyje. Čia nuo pamatų atgyja Dariaus ir Girėno stadionas, atitiksiantis aukščiausios 4-osios UEFA kategorijos reikalavimus. Nuo 9 iki 15 tūkst. vietų išplėstas tribūnas jau dengia stogas, o jų viduryje ruošiama aikštė su šildoma bei automatiškai laistoma veja ir visa lengvajai atletikai reikiama infrastruktūra.
Didžiausias ir universaliausias stadionas šalyje taps išskirtine vieta ir didiesiems koncertams bei kitiems renginiams. Planuojamas atidarymas – 2022-ųjų vasarą. Drauge planuojama užbaigti ir Ąžuolyno tvarkybos darbus bei greta esančios Sporto gatvės aikštės rekonstrukciją, per kurią ši prestižinė miesto erdvė kardinaliai atsinaujins. Netrukus ateis eilė ir pozityviems pokyčiams Dainų slėnyje.
Prestižinis sporto kompleksas
Naujai atgimusį sporto ir laisvalaikio kompleksą svariai papildo istorinį pavidalą susigrąžinusi „senutėlė“ Sporto halė. Atkurtas tarpukario eksterjeras čia derės su šiuolaikiškomis multifunkcinėmis vidaus erdvėmis. Jose numatytos įvairios treniruotės, neformaliojo ugdymo užsiėmimai, kultūriniai renginiai ir bendruomeninės veiklos.
Skaičiuojama, kad per savaitę įvairių sporto šakų užsiėmimus savo šlovinga istorija garsėjančioje halėje lankys apie 500 Kauno mokinių. Dar tiek pat jų užsiims neformaliojo ugdymo veiklomis suplanuotose naujose konferencijų erdvėse. Beveik baigtas rekonstruoti statinys pirmųjų svečių turėtų sulaukti kitąmet pavasarį.
Ateityje šį kompleksą papildys ir lengvaatlečiams skirta erdvė – šiais metais smarkiai pasistūmėjo moderniausio šalyje lengvosios atletikos maniežo statybų planai. Darbus planuojama pradėti jau kitąmet.
Virtinė pozityvių pokyčių
Ateinantį pavasarį dėmesio centre atsidurs ir iš pagrindų atnaujinta sporto mokyklos „Bangpūtys“ irklavimo bazė. Aukščiausio kalibro irkluotojus ugdanti įstaiga greta modernių patalpų ir elingų turės tarptautinius reikalavimus atitinkančią 2 kilometrų ilgio trasą.
Tuo pačiu Lampėdyje saugiau bei patogiau jausis ir gyventojai – telkinio gilėjimas nebebus toks staigus, mat iš trasos nukastas smėlis tolygiai paskleidžiamas pakrantėse. Be to, gilinant ir valant ežero dugną, ištraukta per 11 tonų metalo laužo.
2022-ųjų pavasarį gyventojams oficialiai duris atvers naujieji Ledo rūmai, pandemijos akivaizdoje tapę pirmuoju šalyje tokio dydžio Vakcinavimo centru. Arenoje įrengtos dvi aikštės pasitarnaus ne tik profesionaliems sportininkams, bet ir aktyviam laisvalaikiui neabejingiems gyventojams.
Metų pradžioje gerų žinių sulauks ir kino gurmanai – artėja kapitališkai rekonstruoto legendinio kino centro „Romuva“ atidarymas.
Patogus ir tvarkingas miestas
Nuosekliai tvarkoma bei tobulinama infrastruktūra per paskutinius šešerius metus jau tapo Kauno vizitine kortele. Šiemet užbaigtas ilgiausios miesto gatvės – apie 7 km besitęsiančio Taikos prospekto kapitalinis remontas. Per vasarą atnaujintas vadinamasis Pilies žiedas, o netrukus ir šio transporto mazgo prieigos.
Iš pagrindų keičiasi Europos prospektas – atkarpoje nuo Veiverių g. iki Kalvarijos g. baigiamas įrengti keturių eismo juostų tęsinys su žiedine sankryža ir šaligatviais. Kitąmet nauji pėstiesiems ir dviratininkams skirti šaligatviai nusidrieks ir Raudondvario plente bei dar labiau išplės jau beveik 110 km siekiantį dviračių takų tinklą mieste.
Užbaigus Vilniaus gatvės požeminių komunikacijų tvarkymą, pagrindinę senamiesčio pėsčiųjų erdvę turėtų dengti atnaujintas autentiškas akmens grindinys. Iki pokyčių pradžios danga problemų kėlė net ir pėstiesiems, tad po kapitalinio remonto ji bus patogi tiek neįgaliesiems, tiek ir dviratininkams bei tėveliams su vežimėliais.
„Kiekvienas šiuolaikiškas miestas privalo būti patogus ir prieinamas visiems be išimties. Kaunas stengiasi vadovautis šiuo principu visais atvejais. Matome, kad žmonės tai vertina – devyni iš dešimties gyventojų palankiai atsiliepia apie mieste vykstančius pokyčius, o tai yra geriausia motyvacija tęsti“, – sako Kauno savivaldybės administracijos direktorius Vilius Šiliauskas.
Į kitų metų darbų sąrašus suplanuota įtraukti Laisvės alėjos tęsinį nuo Soboro iki Trakų gatvės. Dėmesio sulauks ir Romainių gatvė – tvarkymas prasidės nuo požeminių komunikacijų rekonstrukcijos.
Neseniai pasirašyta rangos darbų sutartis dėl daugiaaukštės automobilių saugyklos statybų K. Donelaičio gatvėje. Ji talpins per 250 transporto priemonių.
Ilgainiui bus pagerintas susisiekimas ties vadinamąja VI forto žiedine sankryža. Pramonės prospektą ir K. Baršausko gatvę sujungs dviejų eismo juostų viadukas. Neabejojama, kad tai padės išspręsti įsisenėjusias spūsčių, oro bei triukšmo taršos ir avaringų situacijų problemas.
Žalios erdvės poilsiui
Kaunas pagrįstai vis dažniau sulaukia žalio miesto epitetų. Vien per pastaruosius dvejus metus pasodinta apie 1,5 tūkst. medžių.
Šiemet pradėta ir Europos saugomų teritorijų tinklui priklausančio Ąžuolyno parko tvarkyba: įrengiamas gamtos pažintinis takas, apšvietimas, suoliukai ir kiti mažosios architektūros elementai. Remontuojami esami tilteliai, ruošiamos poilsio vietos ir treniruoklių bei vaikų žaidimų aikštelės, greta numatyti du viešieji tualetai, jau kyla dveji nauji laiptai iš Tunelio gatvės ir Radvilėnų plento (nuo A. Mickevičiaus slėnio). Didžiausias Europoje miesto centre esantis ąžuolynas taps patrauklesne vieta pasivaikščiojimams ir laisvalaikiui.
Nemuno salos parke jau galima pastebėti ryškėjančius būsimų laisvalaikio zonų kontūrus, o netrukus savo veidą neatpažįstamai pakeis ir Santakos bei Neries krantinės parkai.
Šiais metais duotas startas Studentų skvero rekonstrukcijai. Jaunimo pamėgta laisvalaikio vieta ateinančią vasarą papildys kitapus K. Donelaičio gatvės esančią vieną vaizdingiausių miesto erdvių – Vienybės aikštę. Jau klojamos granito dangos plokštės ir kitąmet bus baigtas atnaujinti Miesto sodas greta Muzikinio teatro, darniai įsiliesiantis į bendrą atgimusios Laisvės alėjos kontekstą.
Vaikų darželiai arčiau namų
Nors per paskutinius penkerius metus Kaunas išsprendė vietų trūkumo klausimą darželiuose, liko ne mažiau svarbus aspektas – užtikrinti įstaigų prieinamumą kauniečiams kuo arčiau namų. Nauji darželiai kyla sparčiausią plėtrą išgyvenančiuose mikrorajonuose, kuriuos dažnai renkasi jaunos šeimos su atžalomis. Iš viso Kaune – arti šimto ikimokyklinio ugdymo įstaigų.
Jau dabar pabaigos link artėja pirmosios lopšelio-darželio statybos „nuo nulio“ Šilainiuose. Modernią įstaigą lankys per 200 vaikų, o juos ugdys bent 50 pedagogų. Kitas darželis įsikurs remontuojamame pastate Jūratės gatvėje, Vilijampolėje, o netrukus statybos užvirs ir Romainiuose, Vijūkų g.
Iš viso numatyta per 600 vietų mažiesiems kauniečiams ir apie pusantro šimto naujų etatų šių įstaigų personalui.
Deda pagrindus ateities darbams
Dar daugiau ambicingų planų Kaunas ruošia ateičiai. Šiais metais miestas inicijavo šliuzo ir žuvitakio ties Kauno hidroelektrine idėjos atgaivinimą. Šį rudenį ji oficialiai įtvirtinta valstybiniu lygmeniu, ministerijų ir kitų institucijų atstovams pasirašant memorandumą.
Šliuzo projekto įgyvendinimas sujungtų visą beveik 500 km Nemuno atkarpą, besidriekiančią per Lietuvos teritoriją nuo pasienio ruožo su Baltarusija iki Kaliningrado srities. Nenutrūkstamu laivybos keliu būtų galima plaukti nuo pat Kuršių marių iki Druskininkų ir gilyn į Lenkiją bei kitas Vakarų Europos šalis. Tai atvertų naujus kelius tarptautinei laivybai.
Tuo pačiu Kaune nelieka pamiršti būsimų tiltų projektai: pėsčiųjų – iš Nemuno salos į Aleksotą (H. ir O. Minkovskių g.) bei nuo Kauno pilies į Brastos gatvę šalia „Piliamiesčio“ kvartalo. Svarbia transporto jungtimi taptų ir vadinamasis Kėdainių tiltas tarp Marvelės ir Vilijampolės.
Pasak miesto vadovų, skambiausiu akordu ilgame darbų sąraše galėtų tapti jau kuris laikas brandinamas ir įgyvendinimui ruošiamas M. K. Čiurlionio koncertų centro projektas Nemuno krante iš Aleksoto pusės.
Nauji plotai inovacijoms
2005 metų veiklą pradėjusi Kauno LEZ per pastaruosius ketverius metus išgyvena tikrą pakilimą. Į miestą atvyko tokie investuotojai kaip „Hella“, „Hollister“, o per 2018–2021 metų laikotarpį visos čia įsikūrusios bendrovės investavo beveik 600 mln. eurų ir sukūrė per 4 tūkst. darbo vietų.
Augant investicijoms, didėjo gyventojų gerovė. Vien per paskutinius kelerius metus Kaune vidutinis darbo užmokestis pakilo apie 30 procentų ir perkopė 1000 eurų ribą.
Remiantis oficialia statistika, nuo 2019-ųjų tokie ženklūs pokyčiai miestui padėjo susigrąžinti per 6 tūkst. gyventojų ir priartėti prie beveik 299 tūkst. mieste deklaruotų asmenų ribos.
Nepaisant akivaizdaus ekonominio šuolio, Kaunas savo galimybių lubų dar nepasiekė. Šiemet buvusioje aviacijos gamyklos teritorijoje užbaigtas infrastruktūros vystymo etapas – kuriamas Aleksoto inovacijų pramonės parkas (AIPP), savo tyrimų centrais ir laboratorijomis kursiantis aukštą pridėtinę vertę.
Ateinantį pavasarį planuojama parengti pramonės parko plėtros planą. Jį pristačius Ekonomikos ir inovacijų ministerijai bei gavus pritarimą šiam dokumentui, prasidės naujas etapas – kvietimai būsimiems investuotojams.
Ryšių su visuomene skyriaus informacija
