Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį vadovavo reguliariam Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdžiui. Ten nutarta, kad 2026-2030 metų laikotarpiu kasmet gynybai skirsime nuo 5 iki 6 procentų Bendrojo vidaus produkto (BVP).
Tomas Čyvas
Tokiu būdu Lietuva greičiausiuai patiks netrukus inauguruosimam JAV prezidentu Donaldui Trampui. Juk dar prieš šv. Kalėdas „Financial Times“ teigimu, Donaldo Trumpo atstovai jau perdavė neoficialią žinią Europos Sąjungos ir NATO narėms, kad gynybai turės būti skiriami bent 5 procentai BVP.
Tęsiantis Rusijos agresijai prieš Ukrainą vėl išryškėjo JAV izoliacionistinės pakraipos nuostata. Ji gan paprasta: mes remsime sąjungininkus, kurie patys rodo norą gintis ir (bet) Amerika svarbiausia. Jokių globalinių pasaulio tvarkų. Kas nori būti su JAV, turi pats stengtis ir tik tada esame kartu. O D. Trampo atveju dar paprasčiau – tu su manim ar prieš mane?
Taigi, jei rusai perlips ukrainiečių lavonus ir ateis pas mus, mes JAV pagalbos galime sulaukti tik patys iš anksto prisidėję. Tautai spręsti …
Toliau pagal prezidentūros pranešimą spaudai:
„Pasak Prezidento, šis įsipareigojimas buvo reikalingas tam, kad pilnus divizijos ir kitus kritinius kariuomenės operacinius pajėgumus, būtinus valstybės gynybai, pasiektume ne vėliau nei iki 2030 m. Praėjusio VGT posėdžio metu, vykusio spalio pabaigoje, apžvelgus situaciją paaiškėjo, kad tai reikalauja daug didesnių, nei kada nors buvo planuota, resursų.
„Rusijos karinės agresijos grėsmė reali, tačiau ji nėra neišvengiama. Turime ženkliai padidinti savo pastangas stiprinant gynybą bei atgrasymą ir skirti šiam tikslui didesnius resursus, būtent tai ir darome“, – kalbėjo šalies vadovas.
Pasak Prezidento, mūsų saugumą užtikrina ir narystė Aljanse, tačiau jis veiksnus bus tik tuo atveju, jei save ginti būsime pasiruošę ir patys. Mūsų ginkluotosios pajėgos turi turėti reikiamą ginkluotę įrangą, personalą, atsargas ir turi visa tai gauti laiku.
„Padidinus krašto apsaugos sistemos finansavimą, tikiuosi maksimalaus institucijų mobilizavimosi. Turime nuolat sekti projektų įgyvendinimo eigą bei koreguoti procesus ir prioritetus taip, kad resursai būtų paskirstyti optimaliai, o pajėgumai išvystyti laiku“, – po VGT posėdžio sakė valstybės vadovas.
Posėdžio metu taip pat įvertinta saugumo situacija, be nacionalinės gynybos apžvelgti ir NATO gynybos planavimo klausimai. Atskirai aptartas pasitraukimo iš Otavos konvencijos klausimas – nuspręsta pradėti konsultacijas su sąjungininkais bei toliau derinti mūsų poziciją su kaimyninėmis šalimis.
Šis VGT posėdis buvo pirmasis naujos sudėties Tarybos posėdis pasikeitus Vyriausybei.