Paskutinę 2019-ųjų liepos dieną negalėjau nepasveikinti savo laidos ,,Krepšinio pasaulyje” herojaus kauniečio Vinco Šileikos. Jis šiandien optimistiškai sutiko savo 109-ąją gyvenimo vasarą.
Originali ,,Tarp gėlių“ puokštė su gyvomis rožėmis, kurių žydėjimo garantinis laikas – treji metai, simboliška.
Geraširdis Vincas interviu metu mums sakė, kad jo noras – dar dvejus ar trejus metus pagyventi
Jeigu ne Monikos Požerskytė foto albumas ,,Šimtamečiai“, niekada nebūčiau sutikęs ir susipažinęs su šiuo ilgaamžiu kauniečiu. Prieraše po nuotrauka albume buvo nurodyta, kad Vincas Šileika pažinojo prieškario laikų Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės narius.
Jis ir pats buvo krepšininkas, žaidė už Kauno policijos komandą, kurią 1936 metais treniravo pats Pranas Lubinas. Tada jis pirmąkart po Berlyno olimpinių žaidynių atvyko į tėvų gimtinę ir kurį laiką mokė lietuvius žaisti krepšinį. V.Šileika be akinių surado net kelias nuotraukas, kuriose jo komanda kartu su savo treneriu, olimpiniu čempionu P.Lubinu.
Šiandien apie krepšinį nekalbėjome. Vincas Šileika papasakojo, kad jis iš šešių brolių, po Jono, Stasio, Jurgio, Motiejaus, Alekso – buvo pats jauniausias. Po jo tėvai dar susilaukė ir dviejų dukrų. Visi jie Amžinybėn iškeliavo sulaukę apie 70 metų. Tik dvi vienos sesers dukros yra ilgaamžės ir jau dabar yra 93 ir 96 metų.
Iš Vilniaus paskambino ir su gimimo diena pasveikino brolio Jono sūnus Vincas Šileika, kažkada buvęs Namų statybos kombinato vadovas. Sulaukė jis skambučio ir iš Jungtinių Amerikos valstijų, kur jau 17 metų gyvena 65 metų sūnus Antanas su šeima, kuris Šileikų šeimoje buvo vienturtis. Vinco anūkas irgi gyvena JAV, o dukra, ištekėjusi už anglo, laimę surado Naujojoje Zelandijoje.
Pasveikinti buvusį kaimyną šiandien atėjo ir Sandra Milašienė, palaikanti ryšius su Edita ir Antanu Šileikomis. O šventinį stalą gimtadienio proga svetainėje padengė Kauno socialinės rūpybos slaugytojos Loreta Kazlauskienė ir Benita Griešiuvienė.
Tai reto geraširdiškumo, darbštumo ir pasiaukojimo darbuotojos. Namuose – tvarka, švara, auga gėlės.
Ponia Loreta neseniai tapo senolio globotoja, bet ilgaamžis kaunietis iš karto pajuto, kokia ji rūpestinga, todėl ir prašė mūsų pakalbėti su jos ,,viršininkais”, kad jo L.Kazlauskienės ,,neatiduotų kitam”…
Ačiū Joms, slaugytojoms, taria V.Šileika. Viena ar kita arba ir abi kartu kasdien ryte ir po pietų apsilanko, viską sutvarko, nuperka produktų. Ilgaamžis ir pats virtuvėje nori savo mėgstamą valgį pasigaminti. Tiesa, jau negali vaikščioti, todėl su vežimėliu iš vieno kambario į kitą keliauja.
Apskritai per 109 metus, sako, tik kartą Vincas gulėjo ligoninėje! Turi jis dabar kai kurių negalavimų bet nenori ligoninėje valgyti ,,valdiškos duonos“.
Vincas dar stiprus lyg ąžuolas. O atminties gali pavydėti ne tik septyniasdešimtmečiai, bet ir penkiasdešimtmečiai…
Rugpjūčio 5-ąją, 11 val. Vinco Šileikos namuose bus dar daugiau svečių, žada atvykti Kauno savivaldybės ir Gričiupio seniūnijos atstovai, ateis kaimyninio lopšelio darželio auklėtiniai.
Gal ir kolegos žurnalistai susidomės ilgaamžiu, jeigu pirmadienio rytą Kaune nebus avarijų, gaisrų, vagysčių?
109 metų Vincas Šileika visada laukia svečių, bet ne mirties, nes jis moka džiaugtis gyvenimu ir dar ilgai nori būti po saule…
Kauno Žurnalistų Sąjungos informacija
