Vyriausybė pritarė atnaujintam nacionaliniam energetikos ir klimato srities veiksmų planui (toliau – NEKS planui) 2021–2030 m. Jame numatyti artimiausio dešimtmečio Lietuvos veiksmai kovojant su klimato kaita. Iki metų pabaigos šis planas bus pateiktas Europos Komisijai (EK), kuri iki 2020 m. birželio turėtų pateikti nacionalinių planų vertinimą.
Viešosios konsultacijos metu pastabas pateikė daugiau nei 30 organizacijų ir piliečių. Po išsamių ir intensyvių diskusijų su visuomene ir suinteresuotomis pusėmis planas buvo papildytas alternatyvios politikos priemonėmis, kurios prisidėtų prie klimato kaitos mažinimo, tarp jų – įpareigojimai viešajam sektoriui plėsti žaliųjų pirkimų taikymą, įskaitant žaliosios energijos vartojimą, deklaruotas siekis iki 2030 m. atsisakyti anglies ir naftos produktų vartojimo šildymo sektoriuje, numatytos naujos priemonės dėl alternatyvių degalų naudojimo. Šios priemonės bus vertinamos ekonominiais, aplinkosauginiais ir socialiniais aspektais ir įtraukiamos į sektorines strategijas.
„Aktyvus verslo, visuomeninių organizacijų ir piliečių įsitraukimas rengiant šį planą tik patvirtina, kad klimato kaitos problema yra aktuali ir rūpi visai visuomenei. Lietuvos atnaujintas kovos su klimato kaita planas yra ambicingas ir atsižvelgiant į jį turėtų būti planuojamos investicijos tolimesnėje ES finansinėje perspektyvoje“, – sako energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.
Siekiant užtikrinti nacionalinių energetikos ir klimato politikos tikslų pasiekimą per ateinančius metus numatyta perkelti NEKS plano priemones į strateginio planavimo dokumentus. Šio proceso koordinavimą užtikrins tarpinstitucinė darbo grupė.
NEKS plane numatytos penkios svarbiausios kryptys, kuriomis siekiama mažinti poveikį klimatui: priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas, energijos vartojimo efektyvumas, energetinis saugumas, energijos vidaus rinkos vystymas, mokslinių tyrimų plėtra bei inovacijų kūrimas.
Visoms ES šalims yra nustatyti konkretūs rodikliai, kuriuos lemia energetikos, ekonomikos ir gamtos sąlygų situacija. Iki 2030 m. Lietuva turi pasiekti, kad šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijos sumažėtų 9 proc. (palyginti su 2005 m.), bent 1,5 karto (palyginti su 2017 m.) sumažinti energijos vartojimo intensyvumą, iki 45 proc. padidinti atsinaujinančių energijos išteklių dalį visoje energetikoje.
NEKS plane numatyta, kad įgyvendinus visas numatytas priemones iki 2030 m. Lietuvos transporto sektoriuje ŠESD emisijos sumažės 8,1 proc., žemės ūkyje – 9,1 proc., pramonėje – 9,8 proc., o atliekų sektoriuje – net 52,4 proc.
Pirminis Lietuvos NEKS plano projektas Europos Komisijai buvo pateiktas 2018 m. gruodžio 14 d. Pirmosios viešosios konsultacijos Lietuvoje vykdytos nuo 2018 m. gruodžio iki 2019 m. gegužės mėn. Sulaukus EK rekomendacijų, paskelbtų 2019 m. birželio 18 d. bei visuomenės pasiūlymų vyko intensyvūs NEKS plano koregavimo ir papildomos politikos modeliavimo darbai. Lapkričio 13 d. Vyriausybė pritarė NEKS plano projektui ir jis vėl buvo derinamas su visuomene.
Su viešosios konsultacijos renginių įrašais ir iš visuomenės gautais pasiūlymais susipažinti galima čia.
Su planu galite susipažinti čia.
Lietuvos Respublikos vyriausybės informacija
