Plastinė chirurgija Lietuvoje sparčiai populiarėja – žmonės vis dažniau prašo pakoreguoti veido bruožus, siekia atsikratyti defektų ar atsijauninti. Vilniaus „Kardiolitos“ klinikų Dermatologijos ir estetinės chirurgijos centro plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytoja Giedrė Uždavinytė-Šemetienė pasakoja, kad nors daliai žmonių plastinė chirurgija asocijuojasi su tuštybe, tačiau situacija nėra tokia vienpusė. Operacijos gali padėti atsikratyti deformacijomis ar defektais, kurie kelia fizinį ir psichologinį diskomfortą ir trukdo visavertiškai gyventi ne mažiau nei rimtos somatinės ligos.
Plastinė chirurgija – pilna iššūkių, tačiau sparčiai tobulėjanti sritis
Gydytoja pasakoja mikrochirurgija ir plastine rekonstrukcine chirurgija susižavėjusi dar studijų laikais, nes tai – viena sudėtingiausių, tačiau ir įdomiausių medicinos sričių. Pasak jos, anksčiau moterims buvo itin sunku tapti chirurgėmis, tačiau situacija keičiasi į gera ir moterų chirurgių vis daugėja. G. Uždavinytė-Šemetienė taip pat prideda, kad Lietuvoje yra daugybė puikių plastikos chirurgų, atliekamos visos plastinės ir beveik visos rekonstrukcinės operacijos, o jų lygis nenusileidžia pasaulio centrams.
„Baigiau širdies chirurgijos rezidentūrą ir dirbau širdies chirurge 18 metų, tačiau intriga atvedė mane į plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos rezidentūrą. Kuomet dirbau širdies chirurge, dažnai tekdavo grumtis dėl žmogaus gyvybės – tai patirtis, kuri neabejotinai praverčia kasdien. Kritinių situacijų pasitaiko ir plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos srityje – dar atliekant rezidentūrą atvyko jaunuolis su nupjautais 7 pirštais… Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos specialistams tenka susidurti su situacijomis, kai pacientams, kuriems dėl infekcijos „iškrito“ audinių plotai arba buvo pašalinti dėl onkologinio proceso, reikia rasti sprendimą, kaip atvirus plotus uždengti audiniais, kad žmogus galėtų gyventi be žiojėjančios skylės. Estetinė plastinė chirurgija yra visai kitokia ir turi daug savų niuansų, kai dirbama su sveiku žmogumi, kurio norus, mintis ir poreikius kartais sunku nuspėti ar suprasti“, – pasakoja G. Uždavinytė-Šemetienė.
Dažniausios procedūros skirtos atsijauninti
Gydytoja pastebi, kad populiariausios operacijos yra veido, nes tai – matomiausia kūno dalis. Vieni turi įgimtų (atlėpusios ausys, apgamai, nosies, smakro deformacijos) ar gyvenimo eigoje su amžiumi ar po traumų įgytų defektų (randai, įvairūs dariniai, užkritę vokai ar antakiai, senėjančio veido problemos), kurias galima pakoreguoti, kiti kompleksuoja dėl figūros pokyčių, nuplikimo ar išretėjusių plaukų. Pasak jos, dažniausiai plastinėms operacijoms pasiryžta jauni žmonės, ypač moterys, norinčios pakoreguoti kūno linijas po nėštumo ir gimdymo, padidinti krūtis implantais ar persodinant savus riebalus, sušvelninti ar pašalinti senėjimo požymius. Kaip ir kitose medicinos srityse, vis plačiau naudojami mažai invazyvūs korekcijų būdai – veido jauninimui naudojamos botulino injekcijos ir hialurono rūgšties užpildai, kurių efektas yra puikus, tik gana trumpalaikis ir nepigus. Šie metodai taip pat naudojami koreguoti nedideliems defektams be operacijos arba kartu su operaciniu gydymu.
Tačiau svarbu žinoti, kad plastinės operacijos gali būti atliekamos ne visiems.
„Atsisakyti operuoti vieną ar kitą atvejį chirurgas gali dėl įvairių priežasčių, dažniausiai tada, kai paciento lūkesčiai yra nerealūs arba kai nėra tarpusavio supratimo, kai pacientas serga kokia somatine liga, keliančia riziką operacijai ar pooperaciniam periodui. Kiekvienas atvejis yra individualus ir kiekvienas gydytojas svarsto rizikos ir operacijos būtinybės santykį. Kitos ligos gali veikti operacijos rezultatą ar turėti įtakos komplikacijoms, tačiau tai priklauso nuo ligų pobūdžio bei operacijos ypatumų.
Pavyzdžiui randai išbujoja, jei yra polinkis hipertrofiniams ar keloidiniams randams formuotis, ir gali netikėtai komplikuoti galutinį rezultatą“, – pasakoja chirurgė.
Pooperacinis laikotarpis: ką svarbu žinoti?
Nors pooperacinės komplikacijos nėra dažnos ir labiausiai priklauso nuo operacijos pobūdžio bei kitų faktorių, visiškai jų išvengti neįmanoma – net ir grožio ar korekcinė operacija, atliekama sveikam žmogui, yra intervencija. Pasak G. Uždavinytės-Šemetienės, tokia operacija gali komplikuotis įvairiais būdais: dažniausiai infekcija ar svetimkūnių atmetimu, skysčių susikaupimu operuotoje srityje, nenuspėjamu randėjimu, operuotų sričių jutimo ar funkcijos sutrikimais, kurie dažniausiai praeina, kartais ir netikėtu estetiniu rezultatu.
„Pacientas privalo suprasti, kad labai daug priklauso nuo jo požiūrio ir elgesio, nes dažnas galvoja, kad operacija ir komplikacijų perspėjimas yra daktaro reikalas, tačiau pamiršta, kad visa, kas su tuo susiję, teks iškęsti pacientui, ne gydytojui. Kartais sunku suvokti, kodėl pacientai rizikuoja savo sveikata ir net gyvybe nesilaikydami rekomenduojamo režimo pooperaciniu laikotarpiu, pvz., iškart bėga parūkyti, nesugijus žaizdoms nusprendžia vykti paslidinėti ar į kurortą šiltuose kraštuose – tai neabejotinai didina komplikacijų riziką“, – perspėja gydytoja.
Pasitaiko ir situacijų, kuomet pacientas lieka nepatenkintas rezultatu. Pasak gydytojos, taip dažniausiai nutinka, kai ateinama su nerealiais lūkesčiais. Pacientai neturėtų tikėtis identiško rezultato kaip „ant žurnalo viršelio“, nes kiekvienas individas yra skirtingas, taigi ir vienodų rezultatų po operacijų negali būti.
