Praėjusią savaitę Vilniuje vykusiame baigiamajame susirinkime aptarti patikslinti „Rail Baltica“ geležinkelio linijos Kaunas–Vilnius specialiojo plano sprendiniai. Papildomai buvo pratęstas pasiūlymų priėmimas per TPS „Vartų“ informacinę sistemą – čia jie gali būti teikiami iki rugpjūčio 22 d.
Viso iki šiol užregistruoti 93 klausimai ir pasiūlymai dėl suplanuotų teritorijų infrastruktūros plėtrai. Daugiausia pasiūlymų gauta dėl susisiekimo, privažiavimų prie sklypų ar statinių. Juos analizuojant jau planuojami galimi pakeitimai – kai kur išsaugoti statiniai, išperkama mažiau žemės, suplanuoti nauji infrastruktūros objektai ar pakeista kelių schema, mažinant įtaką vystomam verslui.
„Telkiame ekspertų pajėgas tam, kad kiekvienas pasiūlymas būtų atsakingai įvertintas ir, jeigu jis argumentuotas, atitinkamai būtų koreguojami specialiojo plano sprendiniai, kiek tai leidžia šio projekto parametrai“, – sakė susisiekimo viceministras Mindaugas Tarnauskas.
Visi klausimai ir pasiūlymai bus įvertinti specialistų per 10 darbo dienų nuo susirinkimo dienos, į juos bus atsakoma individualiai iki rugpjūčio 23 d. „Rail Baltica“ geležinkelio linijos Kaunas–Vilnius specialųjį planą numatoma patvirtinti iki šių metų pabaigos.
Renginyje taip pat pristatyti patikslinti privažiavimo prie sklypų sprendiniai, geležinkelio trasa ties Rykantais, techniniai sprendiniai ir greitojo geležinkelio parametrai. Rengiant ruožo Kaunas–Vilnius specialiojo teritorijų planavimo dokumentą buvo numatyta daugiau dviejų lygių pravažiavimų ir praėjimų per geležinkelį. Renginio metu visuomenė galėjo gauti konsultacijas konkrečiai su jų sklypais susijusiais klausimais.
„Dėl teritorijų planavimo proceso metu vykusių aktualių informacinių sistemų pokyčių, pasiūlymų priėmimas per TPS „Vartų“ informacinę sistemą buvo papildomai pratęstas iki rugpjūčio 22 d. Specialiojo plano rengimo metu atliekamas ir ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas (PAV), kurio metu planuojamos įgyvendinti garso slopinimo priemonės. Šis planas baigiamas ruošti ir bus pristatomas rudenį“, – teigė „Rail Baltica“ ruožo Kaunas–Vilnius programos vadovas Mantas Jasikonis.
Planuojama, kad naujojo europinio geležinkelio linija eis nuo Vilniaus per Panerius, Lentvarį, šiauriau Vievio, šiauriau Kaišiadorių ir pasieks Kauną. Taip pat planuojamos jungtys su Vilniaus intermodaliniu terminalu, Vilniaus ir Kauno oro uostais, Lentvario regionine stotimi, regioninės jungtys su Vievio ir Kaišiadorių regioninėmis stotimis.
Nutiesus „Rail Baltica“, kelionė traukiniu nuo Vilniaus iki Kauno be sustojimų truks apie 38 minutes.
Projekto „Rail Baltica“ geležinkelio linijos Kaunas–Vilnius inžinerinės infrastruktūros vystymo plano rengėjai – jungtinės veiklos partneriai UAB „Sweco Lietuva“ (atsakingasis partneris) ir „DB Engineering & Consulting GmbH“.
„Rail Baltica“ – didžiausias geležinkelių infrastruktūros projektas Baltijos šalių istorijoje, kurį įgyvendinant bus nutiestas elektrifikuotas europinio standarto dvikelis geležinkelis, sujungsiantis Varšuvą, Kauną, Vilnių, Panevėžį, Rygą, Pernu ir Taliną. Bendras „Rail Baltica“ geležinkelio linijos ilgis Baltijos šalyse siekia 870 km: Lietuvoje – 392 km, Latvijoje – 265 km, Estijoje – 213 km.
Aktualios nuorodos ir informacija visuomenei
Susipažinti su susirinkimo protokolu galima:
- Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos interneto svetainėje;
- TPS „Vartuose“ (www.planuojustatau.lt).
Susipažinti su parengtu specialiojo teritorijų planavimo dokumento projektu ir strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita galima iki 2024 m. rugpjūčio 22 d. imtinai TPS „Vartuose“ (www.planuojustatau.lt).
Pateikusiems pasiūlymus per TPS „Vartus“ baigiamasis susirinkimas vyks 2024 m. rugpjūčio 22 d. 17.00 val. V. Gerulaičio g. 10, Vilnius („Technopolis Ozas“), salėje Liudas Vasaris. Jis taip pat bus papildomai transliuojamas gyvai internetu per „MS Teams“ platformą. Vaizdo transliavimo nuoroda – čia.
