Teisminis procesas ir arbitražas yra du skirtingi ginčų sprendimo būdai, kuriuos pasirenka verslo subjektai ir privatūs asmenys. Pastebime, kad verslas vis aktyviau domisi arbitražo galimybe, nors tokių bylų dar nėra daug.
Vilniaus komercinio arbitražo teismo (VKAT) naujausiais duomenis, dažniausiai šį teisminį procesą renkasi statybų ir prekybos sektoriaus verslai – atitinkamai 18 ir 27 proc. nuo visų procesų. Lietuvoje pastaraisiais metais tarptautinių ir nacionalinių bylų santykis yra daugmaž vienodas. 2022 m. tarptautinėse bylose ginčų šalių kilmė dominuojanti buvo Rytų / Vidurio Europa. Vidutiniškai bylos buvo baigtos per 8 mėnesius. Būtent greitis yra tai, ko siekia verslas, teismą iškeisdamas į arbitražą. Arbitražas, palyginti su teisminiu procesu, dažnai yra greitesnis, nes jo metu nėra ilgų apeliacijų proceso etapų, o sprendimai galutiniai. Tai suteikia progą greičiau pasiekti norimą rezultatą ir sutaupyti laiko.
Kompetencijos aspektas taip pat išskiria arbitražą. Arbitrais dažnai dirba savo srities profesionalai, puikiai išmanantys specifinę ginčo sritį. Tai suteikia galimybę sudėtingus klausimus spręsti efektyviau. Teisėjai, nors ir yra aukštos kvalifikacijos specialistai, negali visada pasiūlyti tokio lygio koncentruotos specializacijos. Arbitražo procesas šalims suteikia galimybę pačioms pasirinkti ginčo srities specialistą kaip arbitrą, užtikrinant, kad byla būtų išnagrinėta atitinkamo srities eksperto. Pavyzdžiui, nagrinėjant ginčą dėl specifinių produktų kokybės, arbitru gali būti tos srities profesionalas. Verta paminėti, kad arbitras nebūtinai turi būti teisininkas.
Konfidencialumas – dar vienas svarbus arbitražo privalumas. Skirtingai nuo teismų, kurie dažniausiai yra vieši, arbitražo procedūros yra konfidencialios, o priimtas sprendimas įprastai neskelbiamas viešai. Tai ypač reikšminga verslo ginčuose, kur gali būti svarbu išlaikyti komercines paslaptis arba verslo reputaciją. Konfidencialumas arbitraže be abejonės padeda apsaugoti komercines verslo paslaptis.
Arbitraže šalys turi didelę laisvę. Pavyzdžiui, pasirinkti, kiek bus arbitrų, kokia kalba vyks procesas, kokia teisė bus taikytina, kurioje vietoje ir kokiu laiku bus sprendžiamas ginčas ir pan.
Arbitražo teismo sprendimas įsiteisėja nuo priėmimo momento ir šalių turi būti vykdomas. Galimi ginčai dėl paties arbitražo proceso teisėtumo taip bandant kvestionuoti priimtą arbitražo sprendimą Lietuvos apeliaciniame teisme, bet tokie ginčai nėra dažni.
Arbitražas – apsimoka
Pasirengimas arbitražui beveik niekuo nesiskiria nuo pasirengimo teismo procesui. Tačiau tai yra tik vienas procesas (be apskundimo galimybės), tad sutaupoma teisinių patarėjų darbo valandų.
Arbitražas gali būti brangesnis mažos vertės byloms, tačiau, atsižvelgiant į teisminio proceso ilgumą ir būtinybę eiti per kelias instancijas, galutinė išlaidų suma gali būti panaši ar net mažesnė, jei pasirenkamas arbitražas. Skaičiuojama, kad arbitraže bylinėjimosi išlaidos gali siekti nuo 2 iki 3 proc. nuo ieškinio sumos. Dažniausiai arbitraže sprendžiami ginčai dėl didelių sumų.
Tarptautinių bylų kontekste arbitražas yra vertinamas dėl savo mažesnio formalumo ir greitesnio proceso. Tai ypač svarbu tarptautinėje aplinkoje, kur skirtingų jurisdikcijų teisinės sistemos ir procesai gali smarkiai skirtis.
Nors tendencijos rodo, kad apie arbitražą kalbama vis daugiau ir jis tampa populiaresnis tarp verslo subjektų, dar nėra masinio šio ginčų sprendimo būdo pasirinkimo. Lietuvoje per metus arbitraže nagrinėjama tik apie 30 bylų. Vis dėlto verslo subjektai, vertindami arbitražo privalumus, ypač greitį, konfidencialumą ir kompetenciją, vis dažniau renkasi šį metodą, siekdami efektyvesnio ir tikslesnio ginčų sprendimo.VKAT duomenimis, 2022 m. arbitražo teisme buvo gautos 22 bylos, 2021-aisiais – 27, o 2020-aisiais – 25.
Ne mažiau svarbu ir tai, kad arbitražo sprendimai yra pripažįstami ir vykdomi daugiau nei 130 pasaulio šalių, prisijungusių prie 1958 m. Niujorko konvencijos, o šių valstybių skaičius kasmet auga.
Inga Kostogriz-Vaitkienė, advokatų kontoros „CEE Attorneys“ vadovaujanti partnerė
