„Labai ilgą laiką jaučiau moralinę atsakomybę pabaigti pradėtą skaityti knygą. Tačiau galiausiai supratau, jog geriau perskaityti knygą, su kuria jauti ryšį, kelis kartus, nei skaityti tą, kuri nepatinka. Manau, su amžiumi ir patirtimi ateina suvokimas, kad laikas, kurį galima skirti skaitymui, yra ribotas, tad neturėtume skaitymo patirčių matuoti vien perskaitytų knygų skaičiumi“, – sako viena iš festivalio „Kauno literatūros savaitė“ sumanytojų, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Humanitarinių mokslų fakulteto dekanė doc. dr. Rūta Eidukevičienė.
Pasak akademikės, greitas gyvenimo tempas neaplenkė ir literatūros pasaulio – knygų leidyboje dėmesio teksto redagavimui ir kokybiškiems vertimams skiriama vis mažiau, o ir skaitytojams sutelkti dėmesį skaitant ilgesnės apimties ar sudėtingiau parašytą tekstą tampa iššūkiu. „Todėl festivalyje norime daugiau laiko skirti pokalbiams, įsigilinti, išgirsti paties autoriaus poziciją, o ne tik paviršutiniškai perbėgti tekstą“, – pasakoja literatūrologė.
Apie festivalio idėją, organizacinius iššūkius, publikos lūkesčius, dabarties ir ateities literatūrines tendencijas ir ne tik – išsamiau pokalbyje su doc. dr. R. Eidukevičiene.
Siekia supažindinti su mūsų šalyje mažiau žinomais autoriais
„Lietuvoje turime gausybę literatūrinių renginių, tačiau pastebėjome, kad trūksta kažko, kas būtų labiau konceptualu ir galėtų būti plėtojama akademiniame lygmenyje. Kartu su kolega – rašytoju, vertėju ir festivalio meno vadovu Laurynu Katkumi – pagalvojome, jog universitetas galėtų būti puiki vieta tai įgyvendinti. Norėjome pasiūlyti akademiškesnių, gilesnių pokalbių formatą, suteikti terpę platesniam skaitytojų ratui kartu su rašytojais diskutuoti visuomenei rūpimais klausimais“, – festivalio organizavimo užkulisius atskleidžia doc. dr. R. Eidukevičienė.
Tačiau 2021-aisiais debiutavusiai pirmajai „Kauno literatūros savaitei“ teko nemažas iššūkis – pasirengimas vyko Covid-19 pandemijos metu, o jo organizatoriai iki paskutinės minutės nebuvo tikri, ar renginys išvis įvyks. „Praėjusiais metais prasidėjęs karas Ukrainoje taip pat pakoregavo festivalio eigą. Mes, organizatoriai, mokomės ir augame kartu su festivaliu. Nuolat ieškome formatų, kurie tiktų ir patiktų publikai, įkvėpimo semiamės stebėdami ir kitose šalyse vykstančius renginius. Taip pat džiaugiamės augančiu festivalio lankytojų ratu bei jau susiformavusiu tam tikru publikos branduoliu, kuris nuolat domisi, ko galima tikėtis iš festivalio ateityje“, – džiaugiasi VDU docentė dr. R. Eidukevičienė.
Anot vienos iš renginio organizatorių, nors mieste egzistuoja daug puikių literatūrinių iniciatyvų, pavyzdžiui, jaunimo slemo vakarai, tačiau norėta jas ir partnerinių institucijų organizuojamus renginius bent savaitei suburti po vienu stogu ir paversti labiau matomomis. Pasak VDU docentės, miestui turėti savo literatūros festivalį yra vertybė, mat tai ne tik praturtina jo kultūrinę pasiūlą, bet ir padeda burti bendruomenę, megztis tarptautiniams ir lokaliems partnerystės ryšiams. Tokio statuso rašytojų, tokios įvairios geografijos ir kalbos autorių Kaune ilgą laiką nebuvo, tad šiandien tikrai yra kuo džiaugtis ir didžiuotis.
„Bet kokios intelektualios diskusijos miestui yra svarbios. Kviesdami autorius visada renkamės aktualias temas, o ir festivalyje jau spėjo susiformuoti tam tikros, mums svarbios ir tradicinėmis tapusios rubrikos, tokios kaip „Išeiviai ir namiškiai“, kurioje susitinka rašytojai gimę arba gyvenę Kaune ir tie, kurie vėliau čia atvyko, arba „Naktinė kavinė“, skirta literatūros, teatro, muzikos sintezei ir kitiems kūrybiniams ekspertams. Taip pat turime „Atradimų“ rubriką, kuri siekia supažindinti publiką su autoriais iš mažiau žinomų literatūrinių regionų ar kurių tekstai dar nebuvo versti į lietuvių kalbą“, – apie kuriamas naujas bei atgaivinamas senąsias kultūrines miesto tradicijas užsimena doc. dr. R. Eidukevičienė.
Misija – padėti atsiskleisti rašančiam jaunimui
VDU Humanitarinių mokslų fakulteto dekanės teigimu, viena pagrindinių festivalio misijų – burti rašantį jaunimą ir padėti jam pristatyti savo kūrybą. „Jau kelerius metus bendradarbiaujame su Liuksemburgo literatūros festivaliu „LiteraTour“, kuriame kviečiame dalyvauti ir Lietuvos jaunuosius kūrėjus. Geriausi Lietuvos komisijos atrinkti autoriai vyksta į Liuksemburgą ir gyvai pristato savo kūrybą tarptautinei publikai, o jų tekstai yra publikuojami keliomis kalbomis. Tai – paskata išdrįsti pristatyti savo kūrybą tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Taip pat festivalyje turime rubriką „Nauji vėjai“, kurios metu atrinkti autoriai savo kūryba dalinasi su festivalio publika“, – apie „Kauno literatūros savaitės“ suteikiamas galimybes jauniesiems kūrėjams užsimena doc. dr. R. Eidukevičienė.
Festivalio metu jaunieji kūrėjai taip pat turi galimybę dalyvauti kūrybinėse dirbtuvėse. „Pirmosios buvo skirtos esė žanrui, prozos rašymui skirtas dirbtuves vedė iš Kauno kilusi autorė, Nacionalinės premijos laureatė Danutė Kalinauskaitė. Praėjusiais metais vyko poezijos dirbtuvės, o šiemet įsitraukėme į tarptautines dramos rašymo dirbtuves“, – pasakoja viena „Kauno literatūros savaitės“ organizatorių bei džiaugiasi, jog prie festivalio organizavimo prisideda ir nemaža dalis magistrantūros studijų programos „Literatūros kūryba, kritika ir komunikacija“ studentų bei absolventų.
„Prieš daugiau nei 30 metų atkurtajame VDU pradėta dėstyti literatūros magistro studijų programa labai skyrėsi nuo to, ką studentams dėstome šiandien, nes ji visą laiką kito atsižvelgiant į laikmetį. Atkūrus universitetą, dėstytojų branduolį sudarė daug įkvepiančių asmenybių iš lietuvių diasporos – daugybė žmonių, kurie skatino gilintis į tarpdisciplininius literatūros tyrimus. Žinoma, kito ir pati studijų koncepcija, o prieš keletą metų šios studijų programos laukas išsiplėtė dar labiau, dabar turime studijų programą pavadinimu „Literatūros kūryba, kritika ir komunikacija“, – apie inovatyvų požiūrį į literatūros studijas kalba viena iš šios studijų programos vykdytojų.
Pasak doc. dr. R. Eidukevičienės, studijų programoje atsiradę kūrybos ir komunikacijos dėmenys puikiai siejasi ir su VDU organizuojamu festivaliu. „Dėstome dalykus apie literatūrinį gyvenimą – ne tik apie skaitymą, tekstų analizę, bet ir kaip vyksta komunikacija šių dienų literatūros lauke – tarp kritikų, autorių, leidėjų, kaip yra organizuojami literatūriniai renginiai. Studijos eina kartu su laikmečiu, tad festivalis yra puiki vieta studentams pamatyti ir pajusti, kaip veikia literatūros laukas”, – teigia VDU docentė.
Ją pačią itin žavi rašytojų asmenybės, gebančios susieti mokslininko ir rašytojo talentus – toks buvo VDU garbės daktaras inžinierius, fizikas ir nuotykių romanų autorius Kazys Almenas, taip pat ir festivalyje apsilankęs vienas garsiausių šių dienų italų rašytojų Paolo Giordano, kuris yra apgynęs daktaro disertaciją dalelių fizikos srityje. Tokios sąsajos itin puikiai atspindi VDU puoselėjamą artes liberales idėją ir gali padrąsinti kūrybišką jaunimą imtis rašymo – nesvarbu, kokią studijų kryptį jis būtų pasirinkęs.
Bet koks kalbėjimas apie literatūrą yra gerai
Kalbėdama apie šiuolaikinę literatūrą, jos tyrinėtoja atkreipia dėmesį, jog dabartinė literatūra yra itin įvairi tiek žanrų, tiek sklaidos kanalų prasme. „Manau, tiek naujieji kanalai, kaip, pavyzdžiui, bookstagramas, tiek ir labiau tradiciniai, yra gerai. Ypatingai jeigu tai paskatins kažką atrasti vieną ar kitą tekstą. Be to, atsiranda įvairios alternatyvos – elektroninės, audio knygos, leidėjams iššūkį keliantis dirbtinis intelektas. Nepaisant visų naujovių visada pravartu paskaityti išsamesnę recenziją ar nuėjus į renginį susitikti su knygos autoriumi. Tam puikiai pasitarnauja ir neseniai įsteigtas Literatūros savaitės klubas, kuriame literatūros profesionalai ir skaitytojai kartu dalinasi perskaitytų knygų įspūdžiais. Bet kokia sklaida ir diskusijos apie literatūrą yra gerai“, – pastebi VDU HMF dekanė ir priduria pastebinti augančią įvairią profesinę ir kultūrinę patirtį sukaupusių rašytojų bangą, o su jais ir atsirandančias naujas temas.
„Pastaraisiais metais itin aktualios atminties, migracijos temos, kelių kartų šeimos istorijos perteikimas per literatūrinį pasakojimą. Pastebima ir daugiau ryškių moterų autorių. Visa tai, kas jaudina visuomenę, atsispindi ir literatūroje“, – šiuolaikinės literatūros tendencijas apibūdina doc. dr. R. Eidukevičienė, užsimindama, jog nepaisant skaitmeninių technologijų, studentams vis dar patinka paimti į rankas fizinę knygą.
„Ne visi ateina į universitetą būdami pilnai perskaitę svarbiausius literatūros kūrinius. Knyga yra bendras meno kūrinys, tad mokymasis paimant ją į rankas yra svarbus – tiek jos kvapas, viršelio dizainas, tiek bendra emocija. Popierinės knygos tikrai išliks ir jaunimas jas pamažu atranda“, – pozityvumo neslepia akademikė, tačiau teigia pastebinti ir neraminančią tendenciją – dažnai ką tik mokyklą baigę moksleiviai yra linkę literatūrinį tekstą interpretuoti, jį vertinti, reikšti savo nuomonę, tačiau sunkiai geba atlikti elementarią teksto analizę.
„Moksleiviai puikiai geba įvardinti, kodėl vienas ar kitas tekstas jiems patinka ar nepatinka, kalbėti abstrakčiomis mintimis, bet paprašius įvardinti tam tikrus konkrečius dalykus, pavyzdžiui, iš kieno perspektyvos ir kokiu stiliumi tas tekstas parašytas, jiems pasidaro sunkiau“, – pastebėjimais dalinasi VDU dėstytoja.
Skatina literatūra mėgautis lėtai
Vis dėl to, nerimą kelianti tendencija, pasak doc. dr. R. Eidukevičienės, yra tai, jog šiandien yra daugiau rašančiųjų negu skaitančiųjų. „Populiarėja bandymas aprašyti individualias problemas remiantis vien tik savo asmenine patirtimi ir išgyvenimais, rašymui suteikiant vien terapinę funkciją. Susirūpinti verčia ir leidyklų noras per kuo trumpesnį laiką išleisti kuo daugiau turinio, redagavimui skiriant vis mažiau dėmesio. Nėra smagu skaityti tekstą, kuriame pilna stiliaus, vertimo klaidų, kas atspindi greitą mūsų visuomenės gyvenimo tempą. Savo festivalyje norime daugiau laiko skirti pokalbiams, kurie padėtų įsigilinti į tekstą ir autoriaus poziciją, būtų ne tik intelektualūs, bet gyvi ir šmaikštūs, tad itin atsakingai renkamės pokalbių moderatorius ir vertėjus“, – kalba viena iš „Kauno literatūros savaitės“ sumanytojų.
Siekiant į festivalį įtraukti dar daugiau pokalbių su knygų autoriais, šiemet jau antrą kartą suorganizuoti rudeniniai „Šetenių skaitymai“, vykstantys Kaune ir Č. Milošo gimtinėje Šeteniuose. „Į rudens skaitymus kviečiame vieną žinomą autorių ar autorę su specialiai šiems skaitymams parašytu tekstu, kuriame būtų apžvelgiamos šių dienų visuomenės aktualijos. Praėjusiais metais pas mus svečiavosi vienas garsiausių ukrainiečių rašytojų Jurijus Andriuchovičius, Nobelio premijos laureatė Svetlana Aleksijevič, šiemet turėjome Latvijos literatūros žvaigždę Norą Iksteną. Ateityje Šetenius norėtume dar labiau literatūriškai įveiklinti“, – teigia pašnekovė bei žada, jog ir ateinančiais metais festivalyje, kuris vyks gegužės 8-12 d., žiūrovai turės galimybę išvysti pasaulinio lygio literatūros kūrėjų.
„Tačiau tikrai neapleisime idėjos pristatyti ir mažiau žinomus bei dėmesio vertus Lietuvos bei užsienio autorius. Toliau skirsime dėmesį jaunimui. Festivalio programa išsiskiria tuo, jog yra tikrai įvairi – regionų, žanrų ir temų požiūriu“, – pokalbį baigia doc. dr. R. Eidukevičienė.
