2022 02 07
Keturios susisiekimo sektoriaus valstybės įmonės: Lietuvos oro uostai, „Oro navigacija“, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija ir Vidaus vandens kelių direkcija per šiuos metus bus pertvarkomos į akcines bendroves. Ši pertvarka įgyvendindama atsižvelgiant į Vyriausybės ir Seimo sprendimus bei Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) rekomendacijas. Valdymo ekspertai pastebi, kad tokia pertvarka – galimybė įgyvendinti gerosios valdysenos praktikas bei pagerinti Lietuvos įvaizdį tarptautiniame kontekste.
Esminis įvykis bendrovės veikloje
„Įmonės teisinio statuso keitimas yra esminis įvykis įmonės veikloje – jis svarbus tuo, kad pasikeitus statusui dažniausiai keičiasi ir įmonės valdymo modelis, o tai paliečia visą organizaciją. Tai ilgas procesas, todėl siekiant gerai jam pasirengti būtina detaliai išanalizuoti esamą situaciją, numatyti įmonės savininko lūkesčius, sudaryti detalų teisinio statuso keitimo veiksmų planą ir įgyvendinti jame numatytus veiksmus“, – pastebi VšĮ „Valdymo koordinavimo centras“ direktorius Vidas Danielius.
Jis taip pat priduria, kad pagrindinės rizikos, su kuriomis gali susidurti pertvarkomos įmonės – politinės valios stoka, skirtingi suinteresuotų šalių lūkesčiai, ilgai besitęsiantis procesas ar reikalingų kompetencijų trūkumas.
„VĮ virsmas į AB nėra nei paprastas, nei greitas procesas. Dažnai valstybinėse įmonėse taikytos ydingos praktikos yra tiek įsigalėjusios, kad pasikeitimui prireikia dešimtmečio. Vis dėlto sėkmingai įgyvendinus reorganizaciją galimi pokyčiai, kurie leidžia padėti pagrindus profesionaliam įmonių valdymui“, – sakė V. Danielius.
Jis priminė, kad teisinio statuso reorganizacijos procesą 1995 m. įgyvendino „Lietuvos geležinkeliai“, 2006 m. – „Lietuvos paštas“, o 2019 m. – „Kelių priežiūra“. O dar keturių valstybės įmonių pertvarkymui 2021 metų viduryje, įvykdžius tam tikras korekcijas bei pateikus Susisiekimo ministerijos galutinį siūlymą – pritarė Lietuvos Respublikos Seimas.
Galimybė įgyvendinti gerosios valdysenos praktikas
V. Danieliaus teigimu, teisinio statuso keitimo procesui daug įtakos turi valstybės prioritetai, o sėkmingam šių procesų įgyvendinimui reikalinga stipri politinė valia, koordinuoti visų suinteresuotųjų pusių veiksmai bei vieningas ir profesionalus proceso valdymas.
„Įgyvendinus pertvarką ir tapus akcine bendrove atsiranda galimybė įgyvendinti gerosios valdysenos praktikas – tai ne visada įmanoma, jeigu kalbame apie valstybės įstaigą. AB valdymas yra pažangesnis, leidžiantis siekti efektyvumo įmonės veikloje. Pertvarkius įmonę ir depolitizavus valdymą atsiranda galimybė pritraukti reikalingas kompetencijas ir užtikrinti skaidrų bei profesionalų išteklių panaudojimą, teikti dar kokybiškesnes paslaugas“ – sakė V. Danielius.
Lietuvos oro uostai siekia tapti akcine bendrove anksčiau
Všį „Valdymo koordinavimo centro“ direktoriui dėl teigiamų pokyčių įmonių valdyme antrina ir pertvarkos procesą šiuo metu įgyvendinančių Lietuvos oro uostų finansų ir administravimo departamento vadovė Indrė Kunigėlytė. Jos teigimu, AB statusas leidžia reaguoti į rinkos ir verslo rizikų valdymo poreikius.
„Mūsų tikslas yra tapti akcine bendrove jau šių metų viduryje. Mūsų vertinimu, po šio pokyčio organizacija taps lankstesnė, o tai reiškia daugiau galimybių ir resursų teikti papildomas paslaugas keleiviams arba gerinti jau esamas. Tokios investicijos galės uždirbti dar didesnę grąžą“, – sakė I. Kunigėlytė.
Ji taip pat pasakojo, kad tolimesnėje laiko perspektyvoje galima galvoti apie papildomų finansinių instrumentų panaudojimą, kurie galės būti siejamos su tvariais oro uostų projektais ir jų finansavimu kapitalo rinkose.
„Finansavimas, pritrauktas per alternatyvius finansavimo šaltinius, pavyzdžiui, obligacijas, įmonėms leidžia sparčiau ir lanksčiau vykdyti verslo plėtrą. Bankų sąlygos neretai įmones spraudžia į griežtesnius rėmus, nustato papildomų finansinių rodiklių reikalavimų. Tokių apribojimų mažėja, kai finansavimas gaunamas iš kitų šaltinių. Pokyčiai ateityje leis labiau diversifikuoti finansavimo šaltinius ir turėsime daugiau galimybių pasirenkant finansavimo sąlygas bei terminus“, – teigė oro uostų finansų ir administravimo vadovė.
Pertvarka turės įtakos Lietuvos įvaizdžiui
Be jau išvardytų pertvarkos procesų naudų verta atsižvelgti ir į tai, kaip ši pertvarka paveiks Lietuvos vertinimą tarptautinių organizacijų ataskaitose. Kaip pastebi V. Danielius, valstybinių įmonių egzistavimas – vienas iš pastabų, kurias Lietuvai pateikė Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija.
„EBPO ataskaitose Lietuva vertinama kaip pažangi savo turto valdytoja, kuri savo patirtimi jau dalijasi su kitomis organizacijos narėmis. Vis dėlto svarbu suprasti, kad profesionalus valdymas yra nenutrūkstamas procesas, o bendradarbiavimas su EBPO tik dar labiau paskatina bei įpareigoja pagreitinti pradėtus darbus. Tokios pertvarkos, kaip teisinio statuso keitimas iš VĮ į AB, vienareikšmiškai prisidės pagerinant Lietuvos įvaizdį tarptautiniame kontekste“, – sakė V. Danielius.
Jis taip pat priminė, kad siekiant sėkmingo reorganizacijos proceso, svarbu laiku pastebėti kylančias rizikas – tuomet pavyks įgyvendinti visus reikiamus veiksmus, užtikrinančius sklandų teisinio statuso keitimą.
Apie Lietuvos oro uostus
Lietuvos oro uostų tinklui priklauso trys oro vartai Vilniuje, Kaune ir Palangoje. 2021 metais Lietuvos oro uostuose buvo aptarnauti beveik 2,5 mln. keleivių, daugiau nei 34 tūkst. skrydžių ir pergabenta daugiau nei 20 tūkst. tonų krovinių.
Daugiau naujienų – Lietuvos oro uostų svetainėje.
Karolio Rėksnio nuotrauka.
