Ar žinote, kurio Kauno rajono miestelio herbe pavaizduota baidarė, o iki II pasaulinio karo apie 70 proc. gyventojų jame buvo žydai? Sveiki atvykę į istoriniuose šaltiniuose dar 1600 m. paminėtą apie 50 km nuo Kauno nutolusią Čekiškę. Čia vieną liepos savaitę vyko „Kaunas 2022“ programos „Dizainas laimei“ ir edukacinių dirbtuvių „200M2“ organizuota vaikų stovykla.
Programa „Dizainas laimei“ siekia užsiauginti Kauno ir Kauno rajono gyventojų kartą, kuri suprastų „Dizaino visiems“ koncepciją – trumpai tariant, žinotų, kodėl ir kaip projektuoti tokią aplinką, kuri būti prieinama visiems.
„Norėjosi pradėti nuo artimų, pažįstamų ir pasiilgtų vietų – iš Čekiškės kilę mano tėvai“, – pasakojimą apie savaitę stovykloje pradeda programos „Dizainas laimei“ kuratorė, architektūros ir kūrybinių industrijų specialistė Jūratė Tutlytė.
Kadangi stovykla buvo organizuojama pirmąkart, jos iniciatoriai nebuvo tikri, ar susirinks planuotas kiekis vaikų. Tad prisijungti buvo kalbinami ne tik vietos gyventojai, bet ir tie kauniečiai, kurie atostogauja Čekiškėje ar jos apylinkėse. „Taip surinkome itin mišrią dvidešimties dalyvių grupę – tai vaikai nuo 6 iki 12 metų, dar turėjome keturis kiek vyresnius savanorius ir pagalbininkų būrį, sudarytą iš artimųjų, giminaičių ir tėvų“. Visus priėmė Čekiškės laisvalaikio centras, tapęs stovyklos štabu.
Visą savaitę edukacinių dirbtuvių „200M2“ atstovai su vaikais projektavo tai, ko, vaikų nuomone, Čekiškei trūksta. Tarp pasiūlytų ir išgvildentų idėjų – teatras, koncertų salė, sušių restoranėlis, rampa riedlentininkams, automobilių stovėjimo aikštelė, suoliukai pasisėdėjimui, baseinas. „Buvo labai smagu, kad beveik visi vaikai apmąstė savo idėjų pritaikymą neįgaliesiems“, – komentuoja J. Tutlytė.
Tarp kitų stovyklos veiklų – ekologinio ūkio mieste projektavimas. Kirmėlių ūkis ir robotų prižiūrimos vištos – tik pora iš daugelio idėjų, kurias apmąstė stovyklos dalyviai. Net du kartus susipažinti su idėjomis užsuko Čekiškės seniūnas Mečislovas Zavadskas, pripažinęs, kad kai kuriuos projektus išties galima įgyvendinti.
Kaip sako J. Tutlytė, dalyvavimas tokioje stovykloje nebūtinai įkvepia ateityje pasirinkti architekto ar objektų dizainerio profesiją, bet, be jokios abejonės, moko atidesnio žvilgsnio į gyvenamąją aplinką, taip pat – padeda lavinti įvairius kūrybinius įgūdžius, dirbti komandoje su skirtingais žmonėmis: „Konfliktų buvo, bet mokėmės juos spręsti, atsiprašyti ir toliau leisti laiką kartu.“
1617 m. iškilusi, XIX a. po gaisro atstatyta Čekiškės Švč. Trejybės bažnyčia – viena seniausių veikiančių Kauno rajone. Į šį istorinį pastatą stovyklautojus pakvietė ir ekskursijos gidu pabuvo klebonas Gintautas Kabašinskas: „Įdomu, kad didelė dalis vaikų, net Čekiškės gyventojų, nebuvo lankęsi bažnyčioje.“
Čekiškėje yra išlikusi XIX a. statyta sinagoga, kurią tvarkyti ruošiasi Kauno žydų religinė bendruomenė. „Mums nepaprastai pasisekė – kaip tik tuo metu, kai dairėmės aplink sinagogą, į ją parengiamiesiems darbams atvyko darbininkai, taigi turėjome galimybę žvilgtelėti į jos vidų, tuo pačiu stovyklos dalyvius supažindinti su žydų istorija Lietuvoje“, – apie vaikus sujaudinusią patirtį pasakoja J. Tutlytė.
Naujiena daugeliui buvo ir pažintis su bitininkyste, įvykusi užsukus į Juliaus Tovtkevičiaus sodybą. Vaikai domėjosi, kaip sukamas medus, žinoma, jo ir ragavo. Beje, apie skonį – kiekvieną dieną pietauti stovyklautojai vyko į medžių apsuptą kaimo turizmo sodybą „Dvarelis“ Kilovos kaime. Taip sodyba pavadinta neatsitiktinai – kadaise čia tikrai stovėjo dvarelis. Ši vieta kupina ir gamtos bei istorijos, ir puikaus vietos maisto, tad kasdienė išvyka pavalgyti tapo ir dar viena įdomia stovyklos atrakcija.
Projekto partneriais tapti „200M2“ komanda pakviesta neatsitiktinai – nuolat su socialiniais projektais dirbantys, daug dėmesio mažiausiems Kauno gyventojams savo veikloje skiriantys jos nariai pavasarį dalyvavo Kaune rengtose dirbtuvėse „Dizainas visiems“, kurias vedė organizacijos „Design for All Europe“ (EIDD) ambasadorius Pete’as Kercheris. „200M2“ darbavosi ir su tarptautinės jaunimo stovyklos „100 pirmų kartų“, „Kaunas 2022“ inciatyva surengtos liepą, dalyviais. „Neabejoju, kad ir toliau dirbsime kartu“, – partneryste džiaugiasi J. Tutlytė.
„Garsas apie stovyklą tikrai spėjo pasklisti – kasdien ateidavo vis daugiau vaikų“, – tai, kad vis dar kuo puikiausiai veikia tradicinė komunikacijos priemonė „iš lūpų į lūpas“, pastebi J. Tutlytė. Be to, ne visi stovyklos dalyviai turi galimybę naudotis kompiuteriu, internetu – taigi ir nuotraukas pamatyti jiems padėjo nauji draugai, jas tiesiog atspausdinę ir nunešę parodyti.
Nemokamos stovyklos vietos ir miesto vaikams idėją numatoma plėtoti ir kitose Kauno rajono gyvenvietėse. „Nors, žinoma, norėtųsi grįžti ir į Čekiškę tęsti jau pradėtų iniciatyvų“, – sako J. Tutlytė ir prideda, kad būtų įdomu sulaukti pasiūlymų, idėjų apie tai, kur ateityje galėtų nukeliauti „Dizaino laimei“ stovykla.
