Pandemijai pasibaigus daugiau nei prieš pusmetį, jau lyg ir vertėtų pripažinti išmoktas pamokas, įsirašyti pažymius ir pasitikti ateitį su nauja patirtimi. Tačiau tyrimų apie ilgalaikį COVID-19 poveikį jautriausiai visuomenės grupei – vaikams – duomenys nenustoja plaukti, o mes – juos aptarinėti.
Pasekmėmis skundžiasi bent pusė
Bent pusė ligonių, pasveikusių po COVID-19, savo gydytojams yra skundęsi įvairiais negalavimais, kankinusiais juos kelis mėnesius ar net pusmetį po infekcijos. Vaikus šis ilgalaikis persirgtos ligos poveikis taip pat kamuoja, tačiau simptomai kai kuriais atvejais gali skirtis nuo suaugusiųjų. „COVID-19 infekcija persirgusiems vaikams yra sunkiau mokytis ar atlikti namų darbus, jiems dažnai tenka praleisti sporto užsiėmimus, – lenkia pirštus specialistai. – Vaikai negali užmigti arba jiems tampa fiziškai sunku vaikščioti, pakelti net ir nedidelį fizinį krūvį. Kiti vaikai kenčia galvos skausmus, jiems svaigsta galva, kamuoja dusulys, vargina kiti suaugusiems nerimą keliantys simptomai.“
O štai JAV pediatrų akademija pažymi tokius įvairaus intensyvumo ir trukmės (kartais trunkančius iki kelių mėnesių) simptomus, kaip skausmas krūtinės srityje, kosulys, apsunkintas kvėpavimas po fizinio krūvio, bendras silpnumas, dalinis arba visiškas kvapo ir skonio praradimas, sutrikusi trumpalaikė atmintis, gebėjimas koncentruotis ir išlaikyti dėmesį, be to, pritemusi sąmonė, galvos skausmai bei gerklės perštėjimai.
Ironiška, jog, daugelio gydytojų pastebėjimu, dažnai laboratoriniai tyrimai vaikams, persirgusiems COVID-19, neparodo jokių nukrypimų. Tai visiškai nereiškia, jog vaiko imuninė sistema nepaveikta: yra duomenų, kad imunitetas „lėtai dega“, sukeldamas daugiasisteminį uždegiminį sindromą. Todėl pediatrai vieningai sutaria, kad vaikus po COVID-19 infekcijos būtina stebėti, norint laiku užkirsti kelią komplikacijoms, nulemiančioms smegenų, širdies, inkstų, kepenų ligas.
Širdis, kvėpavimo takai, plaučiai…
Medikai atkreipia dėmesį, kad bene dažniausiai pasitaikanti COVID-19 infekcijos pasekmė – užsitęsę ligos simptomai: greitas nuovargis, galvos, pilvo, krūtinės ląstos skausmai, užsitęsęs kosulys ir ryklės skausmas, nuotaikos pokyčiai, vyresniems pasitaiko širdies permušimai, gali pasitaikyti problemų su kraujospūdžiu.
„Mažiukus vaikus vargina miego sutrikimai, nuotaikų svyravimai, pilvo skausmai, apetito stoka. Tad tikrai daug simptomų yra priskiriami užsitęsusiai COVID-19 infekcijos sukeltai ligai, tai vadinama „ilguoju COVIDU“ arba pokovidine būkle, jei simptomai tęsiasi daugiau nei 2 mėnesius po persirgtos ligos“, – pastebi vaikų intensyviosios terapijos gydytoja Veslava Žukovskaja.
Neretai sunkesne COVID-19 ligos forma sergančių ligonių kvėpavimo takai ir plaučiai taip pat patiria ilgalaikius ligos padarinius. „Stebėdami vaikus, kurie po COVID-19 sukeltos pneumonijos ar bronchiolito gydymo stacionare kreipiasi į priėmimo skyrių, matome, kad bene dažniausiai juos varginantis simptomas yra užsitęsęs kosulys, kvėpavimo takų jautrumas. Užsienio literatūros duomenimis, vaikams, kuriems dar iki užsikrėtimo COVID-19 infekcija buvo diagnozuota bronchų astma, alerginis rinitas arba turintiems šeimos narių, sergančių astma, yra didesnė tikimybė turėti užsitęsusius į astmą panašius simptomus po ligos“, – konstatuoja vaikų gydytoja.
Pasak medikės, kai COVID-19 infekcija komplikuojasi plaučių uždegimu, skiriamas antibakterinis gydymas – antibiotikai. „COVID-19 liga dažniausiai prasideda kaip viršutinių kvėpavimo takų infekcija, o vėliau tampa akivaizdu, jog prisideda bakterinė infekcija ir be antibiotikų išsisukti nepavyks. Taip pat gali prireikti deguonies terapijos, bronchus plečiančių vaistų, intraveninės skysčių terapijos, antipiretikų“, – pasakoja gydytoja V.Žukovskaja.
Kardiologė antrina
VUL Santaros klinikų Pediatrijos centro Specializuoto vaikų ligų skyriaus gydytoja vaikų kardiologė Odeta Kinčinienė paaiškina plačiau: „Poveikį širdelei įrodyti galėtume, jei kalbėtume apie vadinamąjį pokovidinį dauginį uždegimo sindromą. Jis pasireiškia praėjus nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių nuo persirgtos ligos, tegu ir besimptomės.“
O.Kinčinienė išvardija tris pagrindines tokio sindromo pasireiškimo formas.
Pirmoji, anot jos, – ūmi, net pavadinta „šoko forma“. „Organizmas reaguoja iš karto dauginiu organų pažeidimu, nepakankamumu, – pasakoja gydytoja šoko formos požymius. – Kliniškai ji pasireiškia šoko būkle, kai iš principo nesilaiko arterinis kraujospūdis, o gyvybei palaikyti skubiai reikalinga medicininė intervencija.“
Kita forma – panaši į Kawasaki ligą, ūmų sisteminį vaskulitą (kraujagyslių sienelių uždegimą). „Ši dauginio uždegimo sindromo forma iš tiesų pažeidžia žmogaus širdį, gali pažeisti širdies raumenį, dangalą arba, rečiau, vidinį dangalą. Dažniau būna miokarditas, perikarditas arba perimiokarditas“, – išvardija kardiologė. Jos pastebėjimais, vaikams dažniausiai pasitaiko būtent šioji forma.
Na, ir trečioji – atipinė, į tipinės diagnostikos kriterijus neįtelpanti forma, bet dauginis uždegimas, kaip taisyklė, būna patvirtinamas laboratoriškai.
„Jeigu kalbėsime apie ilgąją COVID-19 ligą, vadinamąjį pokovido sindromą, – tęsia O.Kinčinienė, – tuomet pasireiškia tokia simptomatika: suprastėjusi fizinio krūvio tolerancija, juntami įvairūs širdies plakimai, nemalonūs pojūčiai krūtinės ląstoje, ir dar daugybė įvairiausių simptomų… Iš principo visos organų sistemos gali demonstruoti veiklos sutrikimus!“
Kardiologė taip pat pamini vieną ilgojo kovido ypatybę: organinės ligos arba tikros to organo pažaidos nustatyti neįmanoma. „Dažniausias ilgosios COVID-19 ligos simptomas yra galvos skausmas, – pateikia pavyzdį ji, – jis būdingas daugiau nei pusei pacientų, ir kiek tebuvo atlikta metanalizių, analizuota įvairių centrų duomenų – sutrikimai panašūs, kilmė irgi panaši“. Atmetus organinę minėtų organų pažaidą, telieka kovoti su pasireiškiančiu sutrikimu.
Vaistų nėra
„Išsivysčiusios būklėms gydymo nelabai reikia, – skuba nuraminti išsigandusius tėvelius vaikų kardiologė. – Jei kalbame apie ilgąją kovido ligą, į gydymo algoritmus vaistai nelabai įtraukti. Kalbant apie būtent kardiologines problemas, tuo metu kai buvo diagnozuojamas didelis skaičius susirgimų COVID-19, reikšmingą pacientų srautą turėjome ir mes, kardiologai. Buvo nusiskundimų dėl sutrikusios fizinio krūvio tolerancijos, širdies plakimų, sutrikusios net ėjimo tolerancijos…
Atlikę tyrimus pagal atitinkamo sutrikimo protokolus, ničnieko nerasdavome. Išskyrus nebent tikrai prastą fizinio krūvio toleranciją, vadinamąją hiperkinezinę reakciją, kai kaip atsakas į fizinį krūvį greitai šoka širdies dažnis, pašoka arterinis kraujospūdis ir žmogus tikrai jaučiasi blogai.“ Tačiau nei ultragarso tyrimas, nei biocheminiai tyrimai, nei 24 valandų kardiograma nieko nerasdavo.
Tad, panašu, ir gydymo, kaip mes tą suprantame, šiam ilgojo kovido sindromui nėra. „Išlaukti, – teigia gydytoja, – o užvis geriau po truputį treniruoti širdį pamažu didinant fizinį krūvį ir pripratinti širdies bei kraujagyslių sistemą vėl dirbti kaip ji buvo įpratusi prieš ligą.“
