Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui penktadienį pranešus apie stabdomus dalies COVID-19 ligos atvejų epidemiologinius tyrimus, Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis ragina Lietuvos savivaldybių vadovus suremti pečius ir užtikrinti sklandų tolesnį tyrimą. Kaunas jau prieš savaitę stojo į pagalbą pajėgumų stokojusiems NVSC specialistams, netrukus prisijungė ir kitos apskrities savivaldybės. Tokiu pavyzdžiu galėtų pasekti ir visos šalies savivaldos atstovai.
Ragina ne „nurašinėti“, o padėti
„Šiandien visiems turi būti suprantamas NVSC specialistų nuovargis. Šie žmonės dirba itin sudėtingomis sąlygomis, kasdien tirdami vis didesnius naujų atvejų kiekius. Eksponentiškai augant jų darbo krūviui, negalime tik žiūrėti iš šalies. Čia reikia ne paguodos, bet realios pagalbos. Dabar tikrai ne laikas nuleisti rankas ir pasiduoti panikai. Kiekvienas ištirtas atvejis – tai papildoma galimybė sumažinti viruso plitimą ir apsaugoti žmones“, – kalbėjo V. Matijošaitis.
Kauno meras sureagavo į penktadienį pasirodžiusią NVSC informaciją, esą šalyje kasdien fiksuojant virš 700 koronavirusinės infekcijos atvejų, NVSC specialistai nespėjo paskambinti daliai asmenų, kuriems nustatytas COVID-19. Maža to, jų užsikrėtimo aplinkybių neketinama aiškintis – epidemiologiniai tyrimai nebus atlikti. Tokių kraštutinių sprendimų prieita itin sparčiai augant NVSC darbo apimtimis. Skaičiuojama, kad per šią savaitę liko nesusisiekta su maždaug 800 žmonių, kurie skambučių su informacija dėl saviizoliacijos bei kitų reikalavimų ir rekomendacijų jau nebesulauks.
Viešai kreipdamasis į kitų šalies savivaldybių vadovus, Kauno meras neabejoja, kad bendromis pastangomis dar galima pristabdyti COVID-19 infekcijos plitimą. Vienas svarbiausių veiksnių, anot jo, – būtent tinkamas visų nustatytų atvejų ištyrimas: „Jeigu kažkuri savivaldybė nesusitvarko su išaugusiais skaičiais, jų „nurašymas“ būtų paprasčiausia, bet nieko gero neduodanti išeitis. Atvejų ir toliau daugės, tad jeigu dabar imsime juos ignoruoti, netrukus kontrolė bus visiškai prarasta. Ne tik kariuomenė, bet ir pačios Savivaldybės turi padėti savo regioniniams NVSC padaliniams.“
Siūlo suvienyti jėgas
Prieš savaitę Kauno miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro specialistai į savo rankas iš NVSC Kauno regiono specialistų perėmė COVID-19 atvejų tyrimą mieste: kasdien dirba nuo 20 iki 40 Kauno miesto deleguotų visuomenės sveikatos specialistų. Visus NVSC pateikiamus registruotus atvejus jie sėkmingai ištiria dar tą pačią dieną. Esant poreikiui, visuomenės sveikatos specialistams į pagalbą pasirengę stoti ir Kauno miesto savivaldybės administracijos darbuotojai.
Per pastarąją savaitę prie Kauno miesto iniciatyvos prisijungė ir visų likusių regiono savivaldybių sveikatos biurų specialistai. Jie irgi teikia pagalbą regiono NVSC atliekant gyventojų COVID-19 atvejų diagnostiką.
„Tai yra geras viso regiono bendradarbiavimo pavyzdys. Ne veltui sakoma, kad sunkumai suvienija. Surėmę pečius, bendru darbu galime pasiekti, kad iš pirmo žvilgsnio kritine tapusi situacija būtų ir toliau valdoma. Šiuo metu prarasti jos kontrolę būtų nedovanotina klaida, – jungtinį darbą įvertino V. Matijošaitis, ragindama visas Lietuvos savivaldybes pasekti Kauno regiono pavyzdžiu. – Jei kartu užtikriname atvejų ištyrimą Kauno regione – bendrai galime tai padaryti ir likusioje Lietuvos dalyje regionų. 700 ar 1000 atvejų per dieną, padalinus į 60 savivaldybių, – tikrai nėra neįveikiama užduotis.
Dabar yra tas metas, kai reikia galvoti ne vien apie savo miesto ar rajono reikalus, bet žiūrėti plačiau. Siūlau jungtis ir bendromis pastangomis siekti, kad tiek ilgai dirbtas darbas nesužlugtų, o visi atvejai būtų tiriami sklandžiai, be pertraukų.“
Per tūkstantį tyrimų kasdien
Kauno miesto meras taip pat ragina nemažinti mobiliųjų patikros punktų darbo apimčių. Jis kritiškai vertina penktadienį priimtą sprendimą nebeleisti savivaldybėms nustatyti profilaktiškai tiriamų asmenų grupes: „Kiekviename mieste ar rajone situacija yra skirtinga ir geriausiai ją iš arti mato vietos specialistai. Todėl turėtų išlikti galimybė savivaldybėms pačioms numatyti papildomas gyventojų grupes, kurioms profilaktiniai tyrimai yra būtiniausi tam tikru momentu.“
Kauno mieste kasdien atliekama per tūkstantį tyrimų PGR metodu, imant tepinėlius iš nosiaryklės. Esant poreikiui, mobilusis patikrų punktas pasirengęs dar labiau didinti jų apimtis.
Visos Lietuvos gyventojai tyrimams mobiliuosiuose patikrų punktuose registruojasi Kaune veikiančioje Koronos karštojoje linijoje 1808. Jos veiklą nuo pat starto koordinuoja Kauno miesto Greitosios medicinos pagalbos stoties darbuotojai. Čia savanoriškais pagrindais dirbo šimtai kauniečių, tarp kurių šauliai, specialiųjų tarnybų pareigūnai, skautai ir kitų organizacijų bei institucijų atstovai.
Įsibėgėjant antrajai koronaviruso bangai, savanorių pagalba vėl tampa neišvengiama. Pastiprinimą žmonėmis pasirengusi skirti ir Kauno miesto savivaldybė. Šiuo metu ieškoma sprendimų, kaip užtikrinti sklandžią registraciją į mobiliuosius punktus kuo didesniam skaičiui Lietuvos gyventojų.
