Kauno rajonas per metus vėl gerokai paaugo: naujais stadionais, vaikų darželiais, investicijomis ir gyventojų skaičiumi. Jei 2023 m gruodžio 3 d. Registrų centro duomenimis Kauno rajone gyvenamąją vietą buvo deklaravę 114 tūkst. 860 gyventojų, tai šių metų gruodžio 3-iąją jų buvo jau 117 tūkst. 382. Vėl sparčiausiai augo Domeikavos (12 163), Ringaudų (11 292), Užliedžių (10 633) Garliavos apylinkių (10 355), Garliavos (10 350) seniūnijos. Apie praeinančius metus ir laukiančius iššūkius kalbamės su Kauno rajono meru Valerijumi Makūnu.
– Kuo šie metai Kauno rajono savivaldybei buvo ypatingi? Kas jus labiausiai nudžiugino?
Pirmiausiai – tai stabilūs demografiniai rodikliai. Kauno rajone ir toliau kuriasi jaunos šeimos. Šiemet pasveikinome beveik 1200 naujagimių. Manau, kad mūsų krašto patrauklumą lemia ne tik gera geografinė padėtis, bet ir gyvenimo kokybės rodikliai.
Pagal Finansų ministerijos sudarytą Lietuvos savivaldybių gyvenimo kokybės indeksą (GKI) Kauno rajonas kartu su Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestais bei Neringos kurortu patenka į penketuką savivaldybių, kuriose gyvenimo kokybės rodikliai yra geriausi. Pagal demografijos, pilietinio ir visuomeninio aktyvumo subindekso reikšmes esame pirmi, o pagal materialines gyvenimo sąlygas rikiuojamės trečioje vietoje. Turime net keletą didelių verslo zonų, todėl pagal gyvenamosios aplinkos kokybę su kurortais sunku lenktyniauti.
– Užtat galite džiaugtis verslo investicijomis?
Nors geopolitinė situacija sudėtinga, tačiau investicijos į Kauno rajoną nesustoja. Karmėlavos seniūnijoje įsikūrusioje laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) pradėjo veikti moderniausias Baltijos šalyse greitų siuntų centras „Omniva LT“, apskaitos prietaisus gaminanti „Axioma Metering“ atidarė jau antrą gamyklą, plečiasi baldų gamintoja „Freda“, o bendros investicijos į zoną siekia jau 1,56 mlrd. eurų.
Sparčiai plečiasi ir oro uostas, kuris per artimiausius dvejus metus galės priimti net du milijonus keleivių. Biruliškėse besikuriantis didžiausias Baltijos šalyse „Urban Hub“ prekybos miestelis taip pat daro įspūdį.
Žinoma, verslo plėtrą ne visada lengva suderinti su vietos gyventojų interesais. Nors atsiranda naujų darbo vietų, mokami mokesčiai, bet didėja oro tarša, transporto spūstys, triukšmas. Tai didžiuliai iššūkiai, kuriuos stengiamės spręsti kartu su Susisiekimo ministerija, kitomis žinybomis, raginame verslą elgtis socialiai atsakingai. Rimtų transporto problemų turime ne tik Karmėlavoje, bet ir Domeikavoje, Akademijos-Ringaudų aglomeracijoje.
– Jau tapo įprasta matyti Kauno rajono savivaldybę įvertintą šalies ir tarptautiniu mastu. Kokiose srityse buvote pastebėti šiemet?
Pelnėme „Auksinę krivūlę“ nominacijoje už indėlį į socialiai jautrių grupių integraciją. Raudondvario dvaro direktorė Snieguolė Navickienė Kauno rajono savivaldybei parvežė Europos kultūrinio turizmo tinklo apdovanojimą, skirtą už dirbtinio intelekto ir kitų inovatyvių technologijų taikymą pristatant paveldą.
Buvo ir keletas asmeninių apdovanojimų, kuriuos priimu kaip visos bendruomenės darbų įvertinimą. Už pastebėtas iniciatyvas esu dėkingas Krašto apsaugos ir Vidaus reikalų ministerijoms bei Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmams. Dar maloniau, kai tavo pastangas įvertina savojo krašto žmonės: padėkoja už pastatytą vaikų darželį, stadioną ar įrengtą parką.
– Šie metai buvo išskirtiniai visai Lietuvai, nes įvyko net treji rinkimai: Prezidento, Europos Parlamento ir Seimo. Kaip jie pakeitė savivaldybės darbą?
Pastarieji rinkimai Kauno rajono žmonėms buvo istoriniai, nes Seime jiems atstovaus visas būrys mūsų krašto politikų, o Raudondvario apygardoje išrinkta Raminta Popovienė vadovaus Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai.
Garliavos apygardos rinkėjai Seimo nario mandatą patikėjo Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriui Šarūnui Šukevičiui. Pagal sąrašą į Seimą pateko ir vicemeras Paulius Visockas. Karmėlavos ir Neveronių seniūnijų gyventojams atstovaus Orinta Leiputė, Kačerginės, Ežerėlio ir Zapyškio seniūnijoms – Darius Jakavičius, Akademijos seniūnijai – Robertas Kaunas.
Visi šie rezultatai yra įpareigojimas čia išrinktiems politikams nepamiršti savo krašto ir su didele atsakomybe imtis darbų, kurių laukia Lietuvos žmonės.
– Netekote net trijų svarbių komandos narių. Kaip ketinate užpildyti šias spragas?
Mūsų komandoje dera vyresniosios kartos patirtis ir jaunatviška energija, o gyvenimas išugdo naujų lyderių. Atsinaujinti mums įprasta ir nesunku.
Laikinai eiti Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas paskyriau Mantą Rikterį – jauną, bet jau nemažai patirties sukaupusį vadovą. Iki šiol jis kuravo komunalinį ūkį, urbanistiką ir aplinkosaugą, todėl tikiu, kad susidoros ir su kitais iššūkiais. Komandoje svarbų vaidmenį atlieka vicemeras Antanas Nesteckis, kurio ilgametė patirtis ypač padeda, kai reikia spręsti sudėtingas teritorijų planavimo, vandentvarkos, transporto problemas.
Savivaldybė sparčiai auga, todėl nuolat stipriname vadybą, optimizuojame valdymą. Šiemet mano patarėju pradėjo dirbti puikus aplinkosaugos specialistas, Valdo Adamkaus premijos laureatas Algirdas Reipas. Neseniai įkūrėme Kauno rajono sporto centrą, kuris valdys visą sporto infrastruktūrą. Ieškome tinkamo kandidato Kelių ir transporto skyriaus vedėjo pareigoms užimti.
– Kokių sprendimų tikitės iš naujojo Seimo ir Vyriausybės?
Pirmiausiai tikiuosi didesnio socialinio teisingumo ir tolygesnės gyvenimo kokybės visiems mūsų valstybės piliečiams. Šias problemas ragina spręsti ir Prezidentas Gitanas Nausėda. Viliuosi, kad naujoji Vyriausybė labiau įsigilins į savivaldos problemas, atsigręš į regionus, skirs daugiau dėmesio jaunoms šeimos, kurių ypač daug kuriasi priemiesčių seniūnijose. Senjorų netenkina ES kontekste itin kuklios pensijos. Suprantu, kad valstybės biudžetas yra ribotas, reikia didinti išlaidas gynybai, tačiau pajamų nelygybė Lietuvoje yra viena didžiausių Europoje.
Daug skaudulių susikaupė švietime. Gyvename dirbtinio intelekto amžiuje, vis aktyviau naudojame STEAM, o štai vadovėliais nesugebame apsirūpinti. Privačių mokyklų skaičius Lietuvoje sparčiai auga, tačiau selektyvios atrankos ir išskirtinių sąlygų kūrimas šioms ugdymo įstaigoms didina socialinę atskirtį. Dažnai kartoju, kad švietimo sistema turi būti socialiai teisinga, nediskriminuojanti atokiose vietovėse gyvenančių vaikų, sudaranti vienodas galimybes tobulėti. Blogai, kad naikinamos nedidelės gimnazijos ir kuriamos mokyklos ant ratų, kai šimtus vaikų tenka vežioti mokykliniais autobusiukais.
Kitas akivaizdus dalykas, kad Lietuvos savivaldybės labai skiriasi savo dydžiu ir problemomis. Pavyzdžiui, žiedines Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos rajonų savivaldybes yra ištikęs demografinis sprogimas, kai tuo metu daugelyje šalies savivaldybių gyventojų skaičius mažėja. Specifinių problemų turi mažos savivaldybės, kurortai. Vyriausybė turi matyti šiuos skirtumus ir pagal tai atsakingai paskirstyti finansus.
– Kaip Kauno rajono savivaldybės komandai sekasi spręsti socialines problemas?
Esame draugiška negaliai savivaldybė. Plečiame socialinių paslaugų paketą, siekiame, kad šias paslaugas gautų kiekvienas, kuriam jų reikia. Didelį darbą atlieka Kauno rajono socialinių paslaugų centras, kurio kolektyvas jau gali dalintis gerąja patirtimi su kitomis savivaldybėmis. Pamatę šiuolaikinę infrastruktūrą ir čia teikiamų paslaugų įvairovę, nustemba net mūsų partneriai iš turtingų Europos šalių – Vokietijos, Čekijos. Ateityje skirsime dar daugiau dėmesio judėjimo, regėjimo ir intelekto negalią turinčių asmenų įtraukimui į įvairias veiklas.
Stengiamės skirti daugiau dėmesio pažeidžiamoms visuomenės grupėms. Juragiuose vasarą duris atvėrė „Akvilos“ grupinio gyvenimo namai, kuriuose įsikūrė 10 intelekto negalią turinčių asmenų. Tai jau trečia tokia įstaiga Kauno rajone. Reikia džiaugtis, kad ne tik išsivysčiusiose ES šalyse, bet ir Lietuvoje galime šiems žmonėms suteikti daugiau saugumo, gera matyti, kad jie jaučiasi laimingesni.
Kita mūsų socialinės politikos kryptis nukreipta į vaikus, kuriems stinga šilumos savo namuose. Teleičių kaime jiems atidarėme dar vienus šeiminius namus. Siekdami apsaugoti jaunimą nuo žalingų įpročių, kuriame specialias erdves, kuriose galima aktyviai leisti laiką.
– Kurį šių metų darbą laikote reikšmingiausiu?
Vertindamas darbų apimtis ir finansinę jų išraišką išsiskirčiau du objektus. Tai baigiamas statyti Akademijos VDU Ugnės Karvelis gimnazijos priestatas ir Raudondvario stadionas, kuriame jau žaidžiamos aukščiausio lygio futbolo rungtynės, treniruojasi vaikai. Statybų kranai iš šių vietovių nesitrauks ir kitąmet – esame pasiryžę rekonstruoti Raudondvario gimnaziją ir užbaigti VDU Ugnės Karvelis gimnazijos modernizavimo darbus.
Kaip ir kasmet, daug investavome į jauniausių Kauno rajono gyventojų gerovę. Domeikavos lopšelis darželis „Upė“ naują sezoną pradėjo dvigubai praplėtęs erdves: greta senojo pastato įrengtame moduliniame priestate patalpinome dar 200 mažųjų domeikaviškių. Ateityje vyriausi „Upės“ auklėtiniai galės keliauti į naują pradinę mokyklą, kurią pradėjome statyti šalia Domeikavos gimnazijos esančiame sklype.
Užliedžiuose darželinukams šiemet sukūrėme 120 papildomų vietų. Modernizuotą Girionių darželį lanko irgi panašus skaičius vaikų. Įstaiga įsikūrusi gražioje aplinkoje, Kauno rajono regioninio parko rekreacinėje zonoje. Čia vaikai supažindinami su juos supančia gamta, gali žaisti, muzikuoti, klausytis inscenizuotų pasakų ir mėgautis gaiviu pušyno oru.
Šiuolaikiškuose patalpose netrukus įsikurs Karmėlavos „Žilvičio“, Piliuonos ir Šlienavos darželių auklėtiniai. Atidžiai stebime demografines tendencijas visose seniūnijose ir stengiamės pasirūpinti visais Kauno rajono vaikais.
– Be švietimo, kokios dar problemos kelia rūpesčių?
Viena sudėtingiausių savivaldybės funkcijų yra atliekų surinkimas ir perdirbimas. Šiame procese yra daug dalyvių: gyventojai, savivaldybė, atliekų tvarkytojai, sistemos administratoriai, o valstybė teisės aktais tik įveda užduotis, reikalavimus ir sankcijas.
Yra sulaužyta daug iečių ginčijantis, kas šioje grandinėje svarbiausia, bet akivaizdu, kad viskas prasideda nuo tinkamo rūšiavimo, nes tik po to gali prasidėti kiti atliekų tvarkymo procesai. Šiemet atsirado prievolė rūšiuoti ir maisto atliekas. Tenka pripažinti, kad tai nelengva užduotis, todėl pradėjome nuo pilotinės seniūnijos, kuria tapo Neveronys.
Planuojame įrengti didelių gabaritų aikštelių, kad viena galėtų priimti maždaug 15 tūkst. gyventojų atliekas ir nereikėtų iki jos važiuoti daugiau kaip 15 km. Taip pat plėsime tekstilės atliekų surinkimo konteinerių tinklą. Rūšiavimas yra kantrybės reikalaujantis dalykas, todėl tikimės gyventojų supratimo.
Norisi padėti ir mūsų krašto žemdirbiams, todėl pirmieji Lietuvoje įsteigėme Melioracijos fondą.
Kita opi problema yra keliai, kuriems kasmet skiriame ženklią biudžeto dalį, tačiau jų tinklas sparčiai auga. Didelę dalį Kauno rajono kelių valdo AB „Via Lietuva“, tai reiškia, kad savivaldybė labai priklauso nuo nacionalinių prioritetų ir projektų, kurie ne visada sutampa su savivaldybės prioritetais, atsiranda derinimo kliūčių.
Kauno rajono savivaldybė daug investavo į viešąjį transportą, kurio maršrutai padengia net 87 proc. teritorijos, t. y. daugiau nei reglamentuoja teisės aktai. Deja, viešuoju transportu linkę naudotis tik maždaug 7 proc. gyventojų, kiti dažniausiai renkasi automobilius. Kauno rajono savivaldybės taryba patvirtino darnaus judumo planą iki 2034 metų. Tikimės, kad įgyvendintos priemonės leis gerinti susisiekimą, mažinti spūstis ir oro taršą. Kulautuva ir Kačerginė turėtų tapti netaršiomis zonomis. Prie to prisidės žaliojo transporto plėtra ir mokamų automobilių stovėjimo aikštelių įrengimas šių miestelių prieigose.
Kauno miesto ir rajono gyvenimas labai persipynęs, todėl su kaimynais ieškome bendrų sprendimų jungdami dviračių takus, derindami maršrutus, viliuosi, kad pavyks sutarti ir dėl vieningo bilieto.
Dar viena aktualija – vandentvarka. Kauno rajono gyventojus aptarnauja dvi įmonės – „Kauno vandenys“ ir „Giraitės vandenys“, todėl kartais kyla nesusipratimų kas ir už ką atsakingas. Sutarėme sukurti darbo grupę, kuri peržiūrėtų besiribojančias teritorijas, įvertintų infrastruktūros būklę ir priimtų gyventojams palankius sprendimus.
– Kauno rajonas išsiskiria gausiomis ir aktyviomis bendruomenėmis. Kaip sekasi su jomis megzti ryšius?
Bendruomenės yra Kauno rajono stiprybė, be jų iniciatyvų ir aktyvaus dalyvavimo būtų sunku ką nors nuveikti. Žinoma, kaip ir kiekvienoje šeimoje, pasitaiko visko. Kartais bendruomenių vardu ima veikti vienas ar keli asmenys, kuriems viskas blogai, kad ir ką darytum. Daugiausiai tai jauni, reiklūs žmonės, kurie nori gerovės čia ir dabar, o į galimybes nelinkę gilintis. Esame politikai, todėl turime būti kantrūs ir išklausyti kiekvieną.
Tačiau tai – tik pavieniai atvejai. Iš tiesų, bendros tendencijos yra labai geros. Džiugina mūsų krašto žmonių kūrybiškumas, noras gražinti aplinką. Viena efektyviausių gyventojų įtraukimo į savivaldos reikalus formų yra dalyvaujamasis biudžetas, kuriam per ketverius metus skyrėme milijoną eurų. Per tą laiką bendruomenės pasiūlė net 79 idėjas.
Kad mūsų bendruomenės yra gražios savo tradicijomis buvo galima įsitikinti ir Lietuvos dainų šventėje „Kad giria žaliuotų“, kurioje dalyvavo net 52 Kauno rajono mėgėjų meno kolektyvai, daugiau kaip tūkstantis šokėjų, dainininkų, tautodailininkų. Jų entuziazmas ir meilė savo kraštui yra tai, kas mane ypač žavi ir jaudina.
– Ko norėtumėte palinkėti Kauno rajono žmonėms?
Pirmiausiai norėčiau padėkoti savo komandai ir visiems Kauno rajono žmonėms už puoselėjamas tradicijas ir darbus, kurie daro mūsų kraštą gražesnį, jaukesnį, patrauklesnį. Už tai, kad esame nuolat pastebimi ir vertinami.
Visada esu linkęs galvoti, kad ateinantys metai bus geresni, nei praeinantys. Ir mano viltys dažniausiai pasiteisina. Šie metai buvo geri. Tačiau gyvename neramiais laikais, pasaulyje daugėja chaoso, nerimo dėl ateities, todėl linkiu visiems susitelkimo ir taikos. Linkiu, kad 2025-ieji būtų sklidini tikėjimo, gražaus bendravimo ir prasmingų darbų.
