Pastaraisiais metais Kaunas gali pasidžiaugti ne viena visame pasaulyje puikiai žinoma ir pripažinta įmone, nusprendusia investicijoms ir verslo plėtrai pasirinkti būtent Kauną. Kaune veiklą pradėjusios tarptautinės įmonės per 2019–2021 m. planuoja sukurti beveik 1 600 naujų ir gerai apmokamų darbo vietų, t. y. vidutiniškai beveik po 530 darbo vietų kiekvienais metais.
Siekdamos surasti tinkamiausius specialistus naujoms darbo vietoms užimti, įmonės pirmiausiai bendradarbiauja su vietos aukštojo ir profesinio ugdymo įstaigomis, ieško reikalingų darbuotojų Kaune ir Kauno rajone, tačiau dalį darbuotojų – dažniausiai aukščiausios ir vidurinės grandies vadovų – užsienio kapitalo įmonės į Kauną persivilioja iš kitų padalinių užsienio šalyse. Pagrindinis uždavinys, keliamas užsienio ekspertams, yra gerosios patirties ir žinių perdavimas, pagalba pradėti ir išvystyti kertinius įmonės veiklos procesus. Kadangi įmonių statyba, įrengimas, veiklos pradžia ir procesų įgyvendinimas neretai užtrunka ne vienerius metus, dalis šių vadovų į Kauną persikelia kartu su šeimomis.
Tarptautinio išsilavinimo aktualumas užsieniečių ir mišrioms šeimoms
Nors grįžtamosios lietuvių migracijos srautas, deja, neauga sparčiai, tiek Lietuvoje, tiek Kaune įsikuria vis daugiau mišrių šeimų. Kasmet į Lietuvą grįžta daugiau kaip 1 000 ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikų.
Užsieniečių bei mišrioms šeimoms aktualus dvikalbis ugdymas arba mokymasis užsienio kalba. „Džiaugiamės, kad nusprendus reemigruoti, ar atvykstant iš užsienio dirbti į Lietuvą, Kaunas pasirenkamas kaip tinkamas miestas šeimoms. Šioms šeimoms Kaunas gali pasiūlyti patogią infrastruktūrą ir kokybišką kasdienybę, patrauklias sąlygas vaikams pilnavertiškai mokytis, augti ir tobulėti“ – įsitikinusi VšĮ „Kaunas IN“ verslo skyriaus vyr. projektų vadovė Neringa Valantinė.
„Globalizacijos proceso iššūkiai, Kauno Jėzuitų gimnazijos mokinių veržimasis įgyti tarptautinį išsilavinimą užsienyje, emigrantų tėvų, gyvenančių užsienyje, bet suvokiančių išsilavinimo svarbą, prašymai sudaryti galimybę vaikams mokytis mūsų gimnazijoje bei tokių mokinių adaptavimosi problemos, nes jie menkai mokėjo komunikuoti gimtąja kalba, paskatino Kauno Jėzuitų gimnaziją labiau domėtis galimybe Kauno Jėzuitų gimnazijoje mokomuosius dalykus dėstyti anglų kalba“, – prisimena Kauno Jėzuitų gimnazijos, kurioje ugdymas anglų kalba vyksta jau nuo 2013 m., direktoriaus pavaduotoja ugdymui Aušrinė Šerepkienė.
„Matome užsienio investicijų augimą Kaune ir su jomis vis daugiau atvykstančių užsieniečių. Sulaukiame daug užklausų iš besirengiančių atvykti dirbti mūsų mieste bei gyvenančių lietuvių šeimų ne Lietuvoje dėl galimybės mokytis anglų kalba. Taip pat „Erudito licėjuje“ gana didelis procentas (apie 15 proc.) mokinių iš mišrių ar užsienyje ilgą laiką gyvenusių šeimų, kurių vaikams lietuvių kalba nėra pagrindinė. Laikomės nuostatos, kad apie 30 proc. ugdomojo turinio būtų pateikiama anglų kalba, o licėjuje šiuo metu mokosi mokiniai iš daugiau nei 10 šalių. Pati mokyklos komanda taipogi tarptautinė – turime specialistų iš Taivano, Gruzijos, Kamerūno, Portugalijos, Indijos.“, – pasakoja Erudito Licėjaus direktorius dr. Nerijus Pačėsa.
„Vaikystės Sodo“ ir „Karalienės Mortos mokyklos“ Kauno regiono vadovė Elvija Petkevičienė pasakoja, kad „Ugdymo anglų kalba poreikis Kaune jaučiamas pastaruosius keletą metų. Kadangi didelį dėmesį skiriame kalbų ugdymui, pas mus mokosi vaikai iš trikalbių ar dvikalbių šeimų. Šiemet turime vaikų, kalbančių tik anglų kalba, todėl „Vaikystės Sode“ atidarėme tarptautinę klasę ikimokyklinukams, kurioje mokytojai su vaikais ir tėvais kalba tik anglų kalba. Kadangi jaučiame didėjantį susidomėjimą bei Kauno investicinio augimo pulsą, planuojame atidaryti tarptautinę klasę ir pradinėje mokykloje“.
Integracijos iššūkiai
Kraustymasis į kitą šalį yra tikrai nemažas iššūkis ne tik vaikams, bet ir visai šeimai, o nauja mokykla vienas iš aktualiausių klausimų į Lietuvą grįžtančių bei atvykstančių užsieniečių šeimoms. Tačiau, anot E. Petkevičienės, „Akivaizdu, kad Kaunas ir ugdymo įstaigos tam ruošėsi ir yra pasiryžęs šį iššūkį priimti – vis daugiau informacijos pateikiama anglų kalba. Be to, ir kauniečiai yra labai svetingi bei visada pasiryžę pagelbėti“. E. Petkevičienė pastebi, kad „šeimos mus susiranda ir renkasi dėl panašumo į kitų užsienio ar tarptautinių mokyklų ugdymo procesų organizavimą, tai tikrai labai palengvina šeimų apsisprendimą kraustytis ir kurtis Kaune.“
Kauno Jėzuitų gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui A. Šerepkienė akcentuoja, kad dažniausiai „Emigrantų vaikų integracijoje pagrindiniai iššūkiai kyla dėl jų menko gimtosios lietuvių kalbos mokėjimo ir mokomųjų dalykų programų neatitikimo, tačiau šią problemą puikiai sprendžia tarptautinės ugdymo programos“.
Dr. N. Pačėsa pasakoja, kad sklandi integracija neatsiejama nuo bendros socialinės infrastruktūros, paslaugų sektoriaus prieinamumo užsieniečiams anglų kalba: „Iš šeimų girdime įvairių atsiliepimų. Jie džiaugiasi gyvendami moderniame ir patogiame mieste, kur dauguma gyventojų, bent jau dirbančių aptarnavimo sferoje, puikiai kalba anglų kalba. Tačiau jie pasigenda daugiau tarptautinių vietų, pradedant pramogomis anglų kalba ir baigiant įvairesnės virtuvės pasiūlymais. Tarkim meksikiečių šeima, kurios vaikai mokosi „Erudito licėjuje“ yra atradę vienintelį meksikiečių restoraną ir susiduria su sunkumais randant daugiau jiems įprastos virtuvės galimybių bei labai nedidelėmis galimybėmis ispanakalbio viešojo ir laisvalaikio organizavime.“
Naujos tarptautinės klasės Kaune
Iki šių metų rugsėjo, mokymas užsienio kalba buvo teikiamas tik vyresnių klasių moksleiviams, nuo 9 iki 12 klasės: Kauno Jėzuitų gimnazijoje jau ne vienerius metus ugdymas vykdomas pagal į gabius vaikus orientuotą tarptautinio bakalaureato programą. Tačiau augantis susidomėjimas ir poreikiai mieste turėti ir daugiau klasių užsienio kalbomis, paskatino ir šių paslaugų pasiūlos augimą. 2018 m. rugsėjį įkurtos tarptautinės klasės ir artimiausių ateinančių metų planai stipriai išplėtė ugdymo anglų, anglų/lietuvių kalba, pasiūlą Kaune.
Jau nuo šių mokslo metų pradžios, patys mažiausieji – nuo 2-jų iki 5-erių metų – vaikai gali lankyti dvikalbio ugdymo klasę „Eurekos“ ankstyvojo ugdymo mokykloje bei tarptautinę klasę „Vaikystės Sode“. Akredituota tarptautinė Kembridžo mokykla „Erudito licėjus“ nuo šių metų integruoja anglakalbius vaikus nuo 0 iki 9 klasės.
“Pagrindinis 3-5 metų vaikams skirtos ankstyvojo ugdymo mokyklos „Eureka“ unikalumas – dvikalbė ugdymo filosofija, kuri suteikia galimybę vaikams pažinti pasaulį lietuvių ir anglų kalbomis. Mūsų nuoširdi misija yra sukurti pamatą unikalios asmenybės brandai. Asmenybės ugdymo prioritetas yra emocinio-socialinio intelekto stiprinimas, pasitelkiant šiuolaikinį mokymą paremtą integralumu, patirtiniu mokymusi ir žaidybiniais metodais. Ir visą šią ugdymo sistemą organizuojame dvejomis kalbomis, taip užtikrindami galimybę visiems vaikams gauti profesionalų ugdymą”, – teigia „Eurekos“ vadovė Kristina Gadliauskienė.
“Vaikystes Sodo” ikimokyklinio ugdymo programos pagrindas – unikali kontekstinio ugdymo programa, kuri tarptautinėje klasėje įgyvendinama anglų kalba imersijos metodu, kai mokytojai bendrauja su mokiniais ir tėvais tik anglų kalba“, – pasakoja E. Petkevičienė.
Užsienio kalbas integruoti į mokymo turinį taip pat siūlo dvi Kauno bendrojo lavinimo mokyklos: Jurgio Dobkevičiaus progimnazija ir Jono Jablonskio gimnazija, kurios ruošiasi Tarptautinio bakalaureato programų nuo 1 iki 12 klasės įgyvendinimui. Kauno J. Dobkevičiaus progimnazijoje šiuo metu vykdoma dvikalbė programa, kurios tikslas – tinkamai pasiruošti tarptautiniam bakalaureato pradinio ugdymo (PYP) ir pagrindinio ugdymo (MYP) programoms, o J.Jablonskio gimnazijoje vidurinio ugdymo (DP) programai 9-12 klasėse. Nuo 2019 m. rugsėjo Kauno J. Dobkevičiaus progimnazijoje planuojama pradėti vykdyti 1 -5 klasių PYP ir 6-8 klasių mokinių MYP programas, J.Jablonskio gimnazija – priima mokinius į dvikalbio ugdymo 9-10 klases, kurie 11-12 klasėje galės mokytis pagal tarptautinio bakalaureato Diplomo programą.
„Tarptautinis bakalaureatas su sava integruoto visuminio ugdymo ir vertybių filosofija yra ypač pažangus ir subalansuotas kiekvienam besimokančiajam tapti visapusišku, harmoningai su aplinka ir pasauliu sąveikaujančiu žmogumi, gebančiu kūrybiškai ir socialiai reikštis visuomenėje, komunikuoti įvairiomis kalbomis bei praktiškai pritaikyti įvairias akademines žinias. Kurti tokią aukštų vertybinių ir akademinių standartų mokyklą vaikams nuo 1 klasės yra ne tik didžiulis iššūkis, bet svarbiausia įkvepiantis naujas mokyklos ateities kelias“ – teigia progimnazijos direktorė Lina Viršilienė.
„Ypatingai džiugina tai, kad tiek valstybinės, tiek privačios mokyklos, yra linkusios į dialogą ir įsiklausymą apie tikruosius poreikius, kuriuos diktuoja rinka. Net ir tais atvejais, kai mokykloje dar nėra suformuotos klasės vienai ar kitai amžiaus grupei, mokyklos yra pasiruošusios sudaryti galimybes mokytis iš svetur atvykusių šeimų vaikams bei ieškoti individualių sprendimų kiekvienam.“ – apibendrino VšĮ „Kaunas IN“ verslo skyriaus vyr. projektų vadovė Neringa Valantinė.
„Kaunas IN“ inf.
