Lietuvoje daugiau kaip pusei darbo ieškančių asmenų – 56,4 proc. – nepakanka skaitmeninio raštingumo įgūdžių. Tai rodo naujausi Užimtumo tarnybos pateikiami duomenys. Geriausiais skaitmeniniais įgūdžiais gali pasigirti Klaipėdos ir Kauno apskritys, o prasčiausia situacija yra Tauragės ir Marijampolės apskrityse.
Palyginti su 2019 m. bendra situacija gerėja – pernai skaitmeninių įgūdžių trūko 61,2 proc. šalies bedarbių. Klaipėdos apskrityje skaitmeninių įgūdžių trūksta tik kiek daugiau nei trečdaliui ieškančiųjų darbo – 38,9 proc., o Kauno apskrityje – mažiau nei pusei (48,9 proc.). Tuo metu skaitmeninio raštingumo žinių neturi net 75 proc. Tauragės ir 70,3 proc. Marijampolės apskričių darbo neturinčių gyventojų.
Vilniaus apskritį galima vadinti visos šalies atspindžiu – čia skaitmeninių įgūdžių neturinčių bedarbių procentas atitiko bendrą visos šalies lygį ir pernai (61,6 proc.), ir šiais metais (56,4 proc.).
Užimtumo tarnybos direktorė Inga Balnanosienė atkreipia dėmesį į šiuo metu ekonomikoje vykstančius procesus, kai automatizuojamos rutininės darbo vietos ir sparčiai nyksta techniniai, monotoniniai darbai. „Akivaizdu, kad skaitmenizacija liečia praktiškai visas sritis, tad kompiuterinis raštingumas yra vienas kertinių įgūdžių dabartinėje darbo rinkoje“, – sako pašnekovė.
Darbdaviai reikalauja mokėti dirbti kompiuteriu
Daugiau nei pusė darbdavių prie reikalavimų darbuotojams šiais metais nurodė darbo kompiuteriu įgūdžius – 45 proc. skelbimų ieškant specialistų ir technikų ir 10 proc. – kvalifikuotų darbininkų. Kai kuriuose darbo skelbimuose skaitmeninio raštingumo reikalavimas net neįvardijamas, nes jis natūraliai priskiriamas prie konkrečiai darbo vietai reikalingų kompetencijų. „Asociacija „Langas į ateitį“ – mūsų ilgametė socialinė partnerė, organizuoja kokybiškus šios srities mokymus šalies gyventojams viešosiose bibliotekose. Dviejų pakopų ir skirtingos trukmės mokymuose aktyviai dalyvauja ir asmenys ieškantys darbo. Nuo bendradarbiavimo pradžios „Prisijungusios Lietuvos“ mokymuose dalyvavo daugiau nei 6660 darbo ieškančių asmenų. Mokymai yra nemokami, todėl tai ypač gera proga ir postūmis vyresniems nei 50 metų žmonėms tobulinti savo kompetencijas”, – pabrėžė I. Balnanosienė.
Asociacijos „Langas į ateitį“ direktorės Loretos Križinauskienės teigimu, skaitmeninio raštingumo įgūdžių problema aktuali ne tik tarp ieškančių darbo, bet ir tarp visų vidutinio ir vyresnio amžiaus Lietuvos gyventojų. „Vyresnioji karta neturėjo galimybių išmokti naudotis išmaniosiomis technologijomis organiškai ir tarsi savaime, todėl jų skaitmeninio raštingumo lygis nėra pakankamas. Daugeliui tai tampa kliūtimi norint pasinaudoti viešosiomis e. paslaugomis, užsiregistruoti internetu pas gydytoją ar pasinaudoti e. bankininkyste, tačiau turime ir tokių pavyzdžių, kai skaitmeninio raštingumo mokymus baigę asmenys susiranda darbą, nes būtent šių žinių jiems trūko tai padaryti anksčiau“, – pastebi L. Križinauskienė.
Skaitmeninių žinių lygis Lietuvos apskrityse skiriasi
Palyginti su praėjusiais metais, situacija į gerąją pusę pasikeitė ne tik visos šalies mastu, bet ir kiekvienoje apskrityje atskirai. Nors Tauragės apskrityje situacija prasčiausia, vis dėlto, čia per metus įvyko ir didžiausias teigiamas pokytis – čia skaitmeninių įgūdžių neturinčių darbo ieškančių gyventojų skaičius sumažėjo 8 proc. Situacija pagerėjo ir Telšių bei Panevėžio apskrityse – čia skaitmeninių įgūdžių neturinčių bedarbių skaičius sumažėjo atitinkamai 6,5 proc. ir 6,2 proc.
Mažiausias skaitmeninių įgūdžių neturinčių procentas tarp darbo ieškančių asmenų šiemet yra Klaipėdos miesto savivaldybėje – 28,3 proc., taip pat Šiaulių (34,1 proc.) ir Kauno (37,9 proc.) miestų savivaldybėse. Labiausiai šių įgūdžių trūksta Šalčininkų (88,1 proc.), Pagėgių (87,2 proc.) ir Kazlų Rūdos (85,5 proc.) savivaldybių bedarbiams.
Yra ir tokių vietų, kur skaitmeninio raštingumo lygis tarp ieškančiųjų darbo, palyginti su praėjusiais metais, nemažai pakilo arba, atvirkščiai, nukrito. Didžiausias teigiamas pokytis įvyko Telšių savivaldybėje – čia neturinčių skaitmeninių įgūdžių bedarbių skaičius sumažėjo 29,6 proc. Nedaug nuo lyderės atsilieka Tauragės savivaldybė su 23,7 proc. Kitos geriausių rezultatų pasiekusios savivaldybės yra Šiaulių miesto – skaitmeninių įgūdžių neturinčių bedarbių skaičius sumažėjo 20,1 proc., Marijampolės – 17,8 proc. ir Kretingos (13,6 proc.).
Tačiau trijose savivaldybėse darbo ieškančių ir skaitmeninių įgūdžių neturinčių žmonių skaičius nemažai padidėjo: Skuodo savivaldybėje – 10 proc., Akmenės – 7,6 proc., Raseinių – 6,5 proc.
Asociacijos „Langas į ateitį “ direktorė sako, kad visi norintys įgyti ar pagilinti turimas skaitmeninio raštingumo žinias į nemokamus skaitmeninio raštingumo mokymus gali registruotis interneto svetainėje www.prisijungusi.lt, tuo pasidomėti paskambinę į artimiausią biblioteką arba bendruoju telefonu: +370 616 04549. Projekto svetainėje pateikiama išsami informacija apie mokymų temas, tad kiekvienas gali išsirinkti tai, kas jam labiausiai naudinga.
Iš viso projekto mokymuose jau dalyvavo beveik 60 tūkst. šalies gyventojų.
Apie projektą „Prisijungusi Lietuva“ (www.prisijungusi.lt)
Projektu siekiama skatinti Lietuvos gyventojus įgyti reikalingų įgūdžių efektyviai, įvairiapusiškai, saugiai ir atsakingai naudotis internetu, į šias veiklas aktyviai įtraukiant vietos bendruomenes.
Projektą įgyvendina Informacinės visuomenės plėtros komitetas kartu su partneriais: asociacija „Langas į ateitį“, Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba, Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija.
Projektas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis.
Šaltinis: ELTA
