Ukrainos karinė žvalgyba sugalvojo terminą „denaftafikacija” (t. y. naftos išvežimas iš Rusijos) kaip priešpriešą Kremliaus deklaruojamam denacifikacijos Ukrainoje tikslui. Kijevo kampanija, nukreipta prieš Rusijos energetinius aktyvus, pasirodo esanti sėkmingesnė nei Maskvos požiūris. Nors Rusijos pusė ir toliau puola Ukrainos civilinę infrastruktūrą, Ukrainos pajėgos vis dažniau rengia smūgius prieš karinius objektus Rusijoje.
Kovo mėnesį Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT) išdavė arešto orderius Rusijos kariuomenės vadams generolui leitenantui Sergejui Kobilašui ir admirolui Viktorui Sokolovui už įsakymus vykdyti atakas prieš civilius taikinius.
Padidėjusius Ukrainos gebėjimus sutrikdyti Rusijos energetikos ir karinę infrastruktūrą pabrėžė visa eilė pastarojo meto laimėjimų, net jei atrodo, kad kai kurios fronto dalys yra arti žlugimo ribos. Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui ir taip sunkiai sekasi malšinti visuomenės nesutarimus, o Ukrainos „bepiločių lėktuvų puolimas”, atrodo, dar labiau sutrikdys Kremliaus vadovo padėtį šalies viduje.
Denaftafikavimas yra dalis įvairiapusės Ukrainos kampanijos, kuria siekiama, kad Rusija vis dažniau kariautų namuose. Šios atakos pirmiausia grindžiamos Ukrainoje pagamintais ginklais, nors Jungtinė Karalystė padeda Kijevui įsigyti, pagaminti ir pristatyti 1 000 vienkartinių atakos dronų.
Ukrainietiškus dronus gamina techniškai išprusę ukrainiečiai, o jų kūrimą ir įsigijimą remia didelis savanorių judėjimas. Šie bepiločiai orlaiviai tapo vis sudėtingesni, navigacijai naudoja dirbtinį intelektą ir padeda išvengti
trukdžių, o ne bendrauja su orbitiniais palydovais.
Naujų ukrainietiškų dronų ir mažų bepiločių lėktuvų veikimo nuotolis dabar siekia nuo 750 iki 1 000 kilometrų (470-620 mylių), jie gabena daug didesnius krovinius ir yra tikslesni.
Nauji pajėgumai leido Ukrainos pajėgoms pulti Rusijoje esančias karines bazes ir smogti Rusijos karinėms oro pajėgoms ant žemės. Pavyzdžiui, balandžio mėn. per raketų smūgį į Džankojaus aerodromą okupuotame Kryme buvo sunaikinta viena žemė-oras sistema S-400, dvi tolimojo nuotolio raketų sistemos S-300 ir didelis kiekis šaudmenų. Be to, Ukrainos bepiločiai lėktuvai nuskrido apie 400 km iki Mordovijos Respublikos Rusijoje ir sunaikino 29B6 „Container” radiolokacinę sistemą.
Jūroje Ukraina sunaikino beveik trečdalį Rusijos Juodosios jūros laivyno. Daugumai likusių laivų persikėlus iš Krymo į Novorosijską, Ukraina pradėjo pulti karinius laivus Kaliningrado srityje. Rusijoje ir okupuotose teritorijose nuolat puolami tiltai ir geležinkeliai, įskaitant Čertovo tiltą Buriatijoje, už tūkstančių kilometrų nuo Ukrainos.
Be to, Ukrainos specialiosios pajėgos prie Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos (HUR) ir Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) vykdo žmogžudystes, sprogdinimus ir platina antikremlišką propagandą Rusijoje ir okupuotame Kryme.
Pavyzdžiui, Rusijos povandeninio laivo vadas Stanislavas Ržickis buvo nužudytas Rusijoje po to, kai HUR pagal bėgimo programėlę susekė maršrutą, kuriuo jis bėgiojo. Ukraina taip pat remia Rusijos partizanus, vykdančius plataus masto karinių objektų padeginėjimo kampaniją Rusijos teritorijoje.
2014 m. Rusija prie Krymo krantų užgrobė tris naftos ir dujų platformas (vadinamąjį „Boiko bokštą”) ir pavogė didelį kiekį naftos ir dujų, kurių vertė siekia dešimtis milijonų dolerių. Po visiškos invazijos 2022 m. platformos pradėtos naudoti kaip priešakinės dislokacijos bazės, sraigtasparnių nusileidimo aikštelės ir tolimojo nuotolio raketų šaudymo aikštelės. 2023 m. rudenį HUR specialiosios pajėgos paskelbė, kad po gerai suplanuotos operacijos vėl užėmė įrenginius.
Kijevo sprendimas pradėti taikytis į Rusijos energetikos objektus buvo atsakas į Rusijos raketų ir dronų smūgius prieš Ukrainos civilinę infrastruktūrą. 2023 m. lapkričio mėn. paklaustas, kaip Ukraina atsakys, jei Rusija ir toliau vykdys tokius veiksmus, Ukrainos energetikos ministras Hermanas Haluščenka atsakė: „Tokiu pat būdu – puldama jų energetikos infrastruktūrą”. Vėliau SBU atstovas sakė, kad Ukraina įgyvendina „išsamią strategiją”, kuria siekiama sumažinti Rusijos ekonominį potencialą atakuojant jos naftos infrastruktūrą.
Ukraina siekia septynių tikslų puldama Rusijos energetikos įrenginius:
• Sumažinti Rusijos vyriausybės pajamas iš energijos eksporto;
• Priversti Rusiją perkelti ir taip nepakankamas oro gynybos priemones naftos perdirbimo gamykloms ir kitiems energetikos objektams apsaugoti;
• Vėluoti eksportuoti naftą į Indiją ir Kiniją – dvi didžiausias Rusijos naftos pirkėjas nuo pat invazijos pradžios;
• Sukurti Rusijos kariuomenei trūkumą, kuris pakenktų Kremliaus gebėjimui pradėti puolimą vėliau šiais metais;
• Pasinaudoti Maskvos nesugebėjimu suremontuoti ir prižiūrėti pažeistą infrastruktūrą;
• Vis labiau priartinti karą prie Rusijos, sukuriant degalų trūkumą šalies viduje ir parodant, kad Ukraina gali prasiskverbti pro Rusijos priešlėktuvinę gynybą;
• Paskatinti JAV Kongresą patvirtinti 60 mlrd. dolerių pagalbos paketą, kurio priėmimas atidėtas nuo 2023 m. pabaigos.
Šiuo metu Europinėje Rusijos dalyje neveikia nė viena Rusijos naftos perdirbimo gamykla. Kai kurių Vakarų šalių
skaičiavimais, Ukraina sugadino arba sunaikino 14 proc. Rusijos naftos perdirbimo gamyklų. Dėl Ukrainos išpuolių Rusijos kasdienė gavyba sumažėjo iki 600 000-900 000 barelių naftos. Apskaičiuota 858 000 tonų naftos per savaitę gavyba Rusijoje yra mažiausia nuo 2023 m. gruodžio mėn. Pabrėždama Ukrainos laimėjimus, kovo 1 d. Maskva šešiems mėnesiams uždraudė benzino eksportą. Dėl to Rusija pradėjo importuoti benziną iš Baltarusijos – kovo mėn. buvo importuota 3 000 tonų benzino, palyginti su sausio mėn. neimportuotomis ir 590 tonų vasario mėn.
Nuo 2024 m. pradžios Ukraina atakavo įvairius Rusijos energetikos įrenginius.
• Sausio mėnesį Ukraina užpuolė naftos perdirbimo gamyklą Tuapsėje. Ypač pažymėtina, kad Ukrainos pajėgos surengė tris bepiločių lėktuvų atakas prieš naftos terminalus Ust-Lugos uoste netoli Sankt Peterburgo (sausio 21 d.). Puolimas buvo sėkmingas, nes Ust-Lugos uostą saugojusios priešlėktuvinės gynybos sistemos buvo perkeltos į vienus iš privačių V. Putino rūmų.
• Vasario mėnesį Ukraina atakavo naftos perdirbimo gamyklą Volgograde, naftos saugyklą Kurske, Ilskio ir Afipskio naftos perdirbimo gamyklas Krasnodaro krašte ir naftos saugyklą Oriolo regione.
• Kovo mėn. vėl buvo užpulta Kursko naftos saugykla, taip pat naftos perdirbimo gamyklos Kalugoje, Samaroje, Riazanėje, Tatarstane ir kitur. Kryme veikiančios Ukrainos specialiosios pajėgos ir partizanai taip pat susprogdino naftotiekį Feodosijoje.
• Balandžio mėnesį Ukrainos specialiosios pajėgos susprogdino naftotiekį ir dujotiekį Azove, Rostovo srityje.
Ukraina, neturinti karinio laivyno ir turinti mažesnę kariuomenę nei Rusija, sėkmingai pradėjo karą Rusijoje, vykdydama dronų atakas prieš energetikos ir karinius objektus. Kadangi Vakarų šalių vyriausybės uždraudė Rusijoje naudoti savo karinę įrangą, dauguma atakų rėmėsi Ukrainoje sukurta ir pagaminta karine įranga. Išimtis buvo išpuoliai Kryme, kurių metu naudota Didžiosios Britanijos, Prancūzijos ir Ukrainos karinė įranga.
Apskritai Kijevo vykdoma Rusijos denaftafikacija buvo sėkmingesnė už Rusijos deklaruojamą Ukrainos denacifikacijos tikslą – ir kiekvienas sėkmingas smūgis didina spaudimą V. Putinui bei kursto Rusijos nepasitenkinimą Kremliaus vadovo karu.
Taras Kuzio, Eurasia daily monitor
