Ukraina ir Jungtinės Amerikos Valstijos pasiekė svarbų susitarimą dėl retųjų žemių elementų (REE), pagal kurį Ukraina lėšas, gautas ateityje – pardavus savo mineralinius išteklius – skirs vidaus projektams finansuoti.
Ketvirtus metus tęsiantis Rusijos invazijai į Ukrainą, iškilo klausimas, kaip naujosios JAV administracijos politika paveiks pagalbą Ukrainai.
Dabar Jungtinės Valstijos siekia, kad būtų kompensuota už toliau teikiamą pagalbą. Vasario 25 d. Ukraina ir Jungtinės Valstijos susitarė dėl svarbiausių naudingųjų iškasenų.
Kaip pranešama, bus įsteigtas fondas, skirtas investuoti į projektus Ukrainoje. Įplaukos, gautos iš Ukrainos valstybei priklausančių naudingųjų iškasenų išteklių „būsimo realizavimo”, sudarys 50 proc. fondo lėšų. Išsamesnės informacijos apie Jungtinių Valstijų įsipareigojimus kol kas nėra.
Pastarosiomis savaitėmis gausėjo diskusijų dėl Ukrainos retųjų žemės elementų (REE). Vasario 3 d. D. Trumpas pastebėjo: „Siekiame sudaryti su Ukraina sandorį, pagal kurį jie užsitikrintų tai, ką mes jiems duodame su jų retosiomis žemėmis ir kitais dalykais. Mes skiriame šimtus milijardų dolerių. Jie turi puikių retųjų žemių. Ir aš noriu retųjų žemių saugumo, o jie nori tai padaryti” . Tačiau Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vėliau pažymėjo, kad maždaug 20 proc. Ukrainos naudingųjų iškasenų atsargų, įskaitant beveik pusę REE telkinių, yra Rusijos laikinai okupuotose teritorijose, o tai riboja jų prieinamumą.
REE – tai 17 chemiškai panašių metalinių elementų, kurių optinės, magnetinės ir elektrinės savybės tampa vis svarbesnės aukštųjų technologijų srityse.
REE sunku rasti didelės koncentracijos, reikalingos pelningai kasybai. Kinijos Liaudies Respublika (KLR) šiuo metu turi pasaulinę REE gamybos (~70 proc.) ir perdirbimo (~90 proc.) monopoliją. Tuo tarpu Jungtinėse Amerikos Valstijose 2022 m. buvo išgauta 43 000 metrinių tonų REE, t. y. maždaug penktadalis KLR produkcijos. Visa ši produkcija išgaunama tik vienoje kasykloje Mountain Pass, Kalifornijoje.
V. Zelenskis pirmą kartą pasiūlė D. Trampui susitarimą dėl apsikeitimo REE ištekliais jam kandidatuojant antrai prezidento kadencijai 2024 m. rugsėjo 27 d. susitikimo „Trump Tower” metu.
Tai buvo pirmasis tiesioginis D. Trumpo ir V. Zelenskio susitikimas akis į akį . Susitikimo metu D. Trumpas sakė, kad būtų „sąžininga” suteikti JAV bendrovėms prieigą prie iškasenų, nes JAV pagalba padėjo Ukrainai atsilaikyti prieš Rusijos invaziją.
Dar savo pirmosios kadencijos metu D. Trumpas reiškė susidomėjimą REE ir jų svarba JAV ekonomikai. 2017 m. jis pasirašė vykdomąjį įsakymą 13817 „. Pagal jį patvirtinta Federalinė strategija, skirta užtikrinti saugų ir patikimą svarbiausių naudingųjų iškasenų tiekimą”.
Vykdomojo įsako tikslas buvo „sumažinti tautos pažeidžiamumą dėl kritinių naudingųjų iškasenų tiekimo sutrikimų” dėl jų „strateginio” pobūdžio „Jungtinių Valstijų saugumui ir klestėjimui”.
JAV geologijos tarnybos duomenimis, Ukrainoje nėra perspektyvių REE telkinių. Komentuodamas šį neatitikimą, Europos verslo asociacijos Žemės gelmių naudojimo komiteto vadovas Dmitrijus Kaščiukas pastebėjo, kad D. Trumpas, greičiausiai, sakydamas „retųjų žemių elementai”, turėjo omenyje „kritines” medžiagas, gamtinius išteklius, turinčius strateginę reikšmę ekonomikai ir nacionaliniam saugumui.” Šis atvejis labiau tikėtinas, nes iš 50 elementų, įtrauktų į JAV kritinių naudingųjų iškasenų sąrašą, Ukraina turi 22 iš jų atsargų.
Tiksli D. Trumpo siekiamų Ukrainos REE dolerių suma nėra aiški. Vasario 8 d. laikraštis „The New York Post” pranešė, kad D. Trumpas teigė norintis sudaryti 500 mln. ų dolerių vertės sandorį su V. Zelenskiu dėl prieigos prie Ukrainos REE ir dujų mainais į saugumo garantijas bet kokiame galimame taikos susitarime.
Tačiau po dviejų dienų pusvalandžio trukmės interviu „Fox News” vedėjui Bretui Baieriui D. Trumpas pasakė: „Mes ten turėsime visus šiuos pinigus, ir aš sakau: Aš noriu juos susigrąžinti. Ir aš jiems pasakiau, kad noriu lygiavertės, pavyzdžiui, 500 mlrd. dolerių vertės retųjų žemių. Ir jie iš esmės sutiko tai padaryti”. Tie 500 mlrd. dolerių, kuriuos dabar žiniasklaida naudoja kaip etaloną, yra 1 000 proc. didesnė suma, palyginti su ankstesne D. Trumpo pasiūlyta „susitarimo” kaina. Remiantis vasario 25 d. pranešimu, Jungtinės Valstijos atsisakė 500 mlrd. dolerių reikalavimo.
Jungtinių Valstijų sprendimas susitarti dėl tiesioginių JAV ir Rusijos derybų, kad būtų nutrauktas Rusijos karas prieš Ukrainą, prieštarauja buvusio JAV prezidento Joe Bideno politikai
Pastarasis tvirtino, kad bet kokiose taikos derybose turi dalyvauti Ukrainos vadovybė. Su Ukraina elgiamasi kaip su stebėtoja, o ne kaip su JAV partnere – D. Trumpas pašalino Ukrainą iš siūlomų derybų, apie kurias buvo paskelbta po vasario 12 d. įvykusio 90 minučių trukusio jo pokalbio telefonu su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
Vasario 13 d. V. Zelenskis pareiškė, kad tai, jog D. Trumpas prieš skambindamas telefonu kalbėjosi su V. Putinu, jį labai nuliūdino. V. Zelenskis pridūrė, kad Ukraina niekada nesutiks su jokiais JAV ir Rusijos dvišaliais susitarimais dėl savo likimo, tiesiogiai nedalyvaujant diskusijose. Prokremliškas Rusijos bulvarinis laikraštis „Komsomolskaja pravda” piktdžiugiškai rašė: „Trumpas pasirašė Volodymyrui Zelenskiui mirties nuosprendį”.
Vasario 16 d. „BBC News” pranešė, kad Ukrainos pareigūnai nedalyvaus vasario 18 d. Saudo Arabijoje vykusiose Rusijos ir JAV derybose, nes Ukraina nebuvo pakviesta ir todėl nesiuntė savo delegacijos. Ankstesnę dieną JAV specialusis pasiuntinys Ukrainai Keithas Kelloggas pareiškė, kad nors derybose dalyvaus JAV, Rusija ir Ukraina, Europa nebuvo pakviesta, nes ankstesnės derybos žlugo dėl to, kad jose dalyvavo per daug šalių.
V. Zelenskis ne kartą įspėjo, kad Ukraina nesutiks su jokiu susitarimu, sudarytu be jo šalies dalyvavimo. Europos žiniasklaida griežtai kritikavo JAV pasiūlymą dėl Ukrainos REE.
Vasario 7 d. laikraštis „The Daily Telegraph”, apžvelgęs prieš priimant sprendimą sudarytos sutarties projektą su žyma „Privilegijuota ir konfidencialu”, pastebėjo: „Sutarties sąlygos … prilygsta JAV ekonominei Ukrainos kolonizacijai teisiškai neribotam laikui. Tai reiškia, kad kompensacijos našta, kurios neįmanoma pasiekti”.
Pastaraisiais trejais metais, kai Rusija vykdė plataus masto invaziją, Ukrainai, nepaisant visų aplinkybių, pavyko apginti 80 proc. savo teritorijos.
Pasak JAV derybų grupės Rijade (Riyadh), Ukrainos okupuotos teritorijos yra pakeičiamos, kaip ir būsima pagalba. Galimi esą bet kokių antrojo detybų turo diskusijų – kitas jų numatytas vasario 27 d. Stambule – rezultatai geriausiu atveju yra migloti.
Mat Ukraina ir jos sąjungininkės Europoje primygtinai reikalauja, kad jos dalyvautų derybose. JAV ir Rusijos klusnumas įtraukiant Ukrainą bei Europą į taikos derybas didina realią galimybę.
O tai reikalinga, idant V. Zelenskis gali tiesiog atsisakyti D. Trumpo ir V. Putino siūlomų sąlygų. Atitinkamai šiuo metu „susitarimo meno” dykumoje sėkmės perspektyvos atrodo šiek tiek iliuzinės.
John C. K. Daly, Eurasia Daily Monitor
