Pastatų išvaizda veikia mūsų emocijas ir veiksmus, tačiau ar esame pasiruošę už ją mokėti daugiau? Net 80 proc. „Darnu Group“ tyrime apklaustų Lietuvos didmiesčių gyventojų sutiktų skirti didesnę dalį savo biudžeto, kad galėtų gyventi estetiškai patraukliame pastate. Didžioji dalis respondentų būtų linkę primokėti iki 10 proc. didesnę sumą. Panašias tendencijas pastebi ir nekilnojamojo turto brokeriai.
„Darnu Group“ inicijuotas „Spinter tyrimai“ reprezentatyvus 1021 Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos gyventojų nuomonės tyrimas atskleidė, kad 27 proc. respondentų vien dėl galimybės gyventi estetiškai patraukliame pastate ar aplinkoje sutiktų primokėti iki 5 proc. daugiau, o 26 proc. tyrime dalyvavusių žmonių tam galėtų skirti iki 10 proc. daugiau. Dar didesnę sumą gyvenimui gražesniame pastate būtų linkę investuoti 28 proc. gyventojų. Pastato ar jo aplinkos estetikai didesnio biudžeto neskirtų tik penktadalis tyrimo dalyvių.
„Iš dalies tai susiję su pastato išvaizdos poveikiu mūsų gyvenimo kokybei. Kaip parodė šis mūsų ir kiti tarptautiniai tyrimai, gyvenimas patraukliame pastate ar jo kaimynystėje turi teigiamą įtaką mūsų emocijoms ir veiksmams. Be to, namai mums tarnauja ir kaip savotiškas statuso simbolis ar įrankis formuoti nuomonę apie save. Todėl nenuostabu, kad absoliuti dauguma mūsų nori gyventi estetiškai patraukliuose namuose, o už tai esame pasiruošę ir sumokėti“, – sako „Darnu Group“ korporatyvinių reikalų ir rinkodaros direktorė Akvilė Liaudanskienė.
78 proc. tyrimo dalyvių taip pat sutiko, kad pastato architektūra turi įtakos nekilnojamojo turto vertei. Pasak A. Liaudanskienės, tai svarbu ne tik būsto įsigijimo momentu: „Būstą gražesniame ir estetiškai patraukliame pastate bus lengviau parduoti ir ateityje, jo likvidumas bus didesnis.“
Pastato išvaizda – įvaizdžio reikalas
Nekilnojamo turto brokeriai taip pat pastebi, kad gyventojai yra linkę skirti didesnį biudžetą, siekdami įsigyti estetišką būstą. Tiesa, dažniau jie tokius būstus renkasi ne vien dėl teigiamo poveikio emocijoms ar veiksmams.
„Graži būsto išvaizda yra svarbus įvaizdžio klausimas, o tai galėčiau palyginti net su kasdiene mūsų apranga. Mums juk labai svarbu, kad drabužiai atliktų ne tik funkciją, bet ir gražiai atrodytų. Lygiai tas pats galioja su nekilnojamuoju turtu. Tik jo, skirtingai nei drabužių, negrįši ir negrąžinsi pardavėjui ar nepakeisi į kitą. Tai yra svarbus pirkinys žmogaus gyvenime, todėl ne tik jo vidaus detalės, bet ir išvaizda yra be galo svarbi. Tiesa, šis kriterijus prioritetų sąraše atsiduria aukštai būsto rinkimosi etape, o vėliau, jau apsigyvenus, žmonės į išvaizdą pradeda kreipti mažiau dėmesio ir labiau ima rūpintis kitais aspektais, užtikrinančiais jų gerbūvį“, – sako NT agentūros „Capital“ brokeris Mantas Mikočiūnas.
Su tuo sutinka ir prabangaus NT segmente dirbantis agentūros „Baltic Sotheby’s International Realty“ bendraturtis Paulius Gebrauskas: „Pastato išvaizda įsigyjant būstą lemia nemažai. Nekilnojamojo turto pirkimas iš esmės yra emocinis veiksmas. Todėl tai, kaip atrodo pastatas, lemia pirmąjį įspūdį, o kartais ir lemiamą sprendimą dėl būsto įsigijimo. Be to, pirkėjai vertina ir tai, kad prabangus fasadas jiems būstą ateityje leis parduoti brangiau.“
M. Mikočiūno nuomone, labiausiai pastato išorė rūpi žmonėms, jau turintiems vaikų ir gyvenantiems šeimoje, nes šie būsto ieško ilgam. Tuo tarpu jauniems pirkėjams, kurie dažnai renkasi mažos kvadratūros namus, šis kriterijus yra mažiau svarbus, nes jiems būstas – laikina stotelė. Taip pat skiriasi ir mėgstami rajonai: „Šeimos su vaikais Vilniuje mėgsta rinktis Žvėryną, Antakalnį ir kitus ramesnius rajonus, o jaunimą labiau domina sostinės Naujamiesčio bei Naujininkų rajonai.“
Panašios tendencijos atsispindėjo ir „Darnu Group“ inicijuotame tyrime. Pavyzdžiui, vyresni nei 36 metų respondentai kiek dažniau nei jaunesni sutiko, kad pastato architektūra daro įtaką jo vertei. Tuo tarpu susituokę respondentai kiek labiau linkę daugiau primokėti už gyvenimą estetiškai patraukliame pastate nei nevedę ar netekėję: atitinkamai teigiamai šiame klausime pasisakė 82,4 proc. susituokusiųjų ir 79 proc. nesusituokusiųjų tyrimo dalyvių.
Kokių elementų ieškome įkvepiančiuose pastatuose?
M. Mikočiūnas pastebi tendenciją, kad suvokimas, koks pastatas yra gražus, labai priklauso nuo pirkėjų segmento: „Jei žmonės nori įsigyti būstą viename iš miegamųjų rajonų, dažnai jiems užteks dekoratyviniu tinku papuošto namo, kuris dažniausiai bus priskirtas ekonominei klasei. Visgi, artėjant link centro, prireiks medžio, solidesnių fasado spalvų ar kitų prabangesnių elementų, būdingų aukštesnės klasės būstui – šio segmento pirkėjai ypač vertina klinkerio ar skalūnų fasadus ir itin nemėgsta balto ar šviesaus dekoratyvinio tinko, nes šis jiems siejasi su ekonominio segmento būstu.“
Tuo tarpu P. Gebrauskas atkreipia dėmesį, kad patrauklūs elementai keičiasi kartu su laikmečiu: „Jei prieš 10 metų buvo populiaresni klasikiniai namai, šiais laikais vienareikšmiškai ženkliai daugiau dėmesio sulaukia modernios architektūros namai. Pagrindinės detalės, kurių ieškoma įsigyjant – daug stiklo, surūdijusio metalo efektą turintis kortenas bei modernaus dizaino, pailgos rankų darbo plytos. Be to, labai svarbu ne tik pastato išorė, bet ir tai, kad ji savo architektūra derėtų su pastato vidumi.“
