Skiepus veiksminga priemone apsisaugoti nuo ligų laiko beveik du trečdaliai gyventojų, rodo naujausias „Kantar“ tyrimas. Apie 12 proc. nesutinka su skiepų veiksmingumu, o penktadalis neturi apie tai nuomonės.
Moterys labiau linkusios pritarti teiginiui, kad skiepai tinkama priemonė apsisaugoti nuo ligų: tam pritaria apie 70 proc. moterų ir dešimtadaliu mažiau vyrų.
„Tarp vyrų yra daugiau neturinčių nuomonės dėl skiepų naudos – per ketvirtadalis vyrų, kai tarp moterų šis skaičius nesiekia penktadalio (18 proc.). Taip gali būti ir dėl to, kad moterys apskritai linkusios daugiau domėtis bei rūpintis asmenine ir šeimos narių sveikata. Tarp vyrų matome ir daugiau nusiteikusių prieš skiepus negu tarp moterų – 14 proc. vyrų, kai moterų yra apie dešimtadalis“, – sako Justina Dundulytė, „Kantar“ media tyrimų vadovė.
Vyresni ir išsilavinę labiau įžvelgia skiepų naudą
Ji pastebi, kad labiau išsilavinę žmonės dažniau pripažįsta skiepų veiksmingumą: daugiau kaip du trečdaliai (apie 68 proc.) turinčių aukštąjį arba aukštesnįjį išsilavinimą sutinka, kad skiepai padeda apsisaugoti nuo kai kurių ligų, tuo tarpu tarp turinčių pradinį išsilavinimą taip mąstančių yra dešimtadaliu mažiau.
Atitinkamai, tarp turinčių pradinį ar vidurinį išsilavinimą daugiau nepritariančiųjų skiepams – ne mažiau kaip vienas iš keturių, kai tarp turinčių aukštąjį arba aukštesnįjį išsilavinimą – maždaug vienas iš penkių.
Palankumas skiepams, pastebima, stiprėja ir augant respondentų amžiui: jaunesni žmonės (16–34 m.) rečiau įžvelgia skiepų naudą negu gyventojai nuo 45 metų – pastarojoje ir vyresnėse grupėse pritariančiųjų yra per 70 proc., kai jaunesniame segmente apie 58 procentus.
Prarandamas kolektyvinis imunitetas
Prof. Saulius Čaplinskas, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius, pastebi, kad suvokimas apie skiepų naudą per pastaruosius kelerius metus didėja, daugėja apsišvietusių, sveikata besidominčių žmonių – tačiau pats elgesys taip greitai nesikeičia.
„Vertinant vaikų skiepijimo situaciją pagal numatytą skiepų kalendorių, esame tarp pažangiausių valstybių Europoje, tačiau esant mažesnei nei 95 proc. skiepijimų aprėpčiai, nesukuriamas kolektyvinis imunitetas ir neužkertamas kelias infekcinėms ligoms plisti. Pagal kai kurias ligas jau esame kritę žemiau šios kritinės ribos“, – sakė prof. S. Čaplinskas.
Pasak jo, ligų prevencijos ar jos nebuvimo rezultatai dažnai pasimato po dešimtmečių, todėl labai svarbu ne tik suteikti valstybės kompensuojamus skiepus, bet ir padėti žmogui aiškiai suprasti skiepų naudą. Šiais metais Pasaulio sveikatos organizacija priešinimąsi skiepams įtraukė į dešimties didžiausių grėsmių sveikatai sąrašą.
„Pagrindinė skiepų vengimo priežastis – kad žmonės neįvertina biologinės skiepų naudos ir pervertina psichologinę skiepų riziką, taip pat mano, kad kai kurios ligos jau išnaikintos, tad skiepytis nuo jų nėra prasmės. Toks mąstymas jau padėjo sugrįžti tokioms skiepų suvaldytoms ligoms kaip tymai, poliomielitas ar difterija. Dalį neapsaugotų skiepais gyvybių pakerta ir erkinio encefalito ar pneumokoko infekcijos“, – sakė Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius. Pasak jo, dažniausiai prieš skiepus nusiteikiama dėl įvairių mitų.
Nepritariantys skiepams dažniau vengia profilaktikos
J. Dundulytė taip pat pastebi, kad skiepai sulaukia daugiau palankumo tarp asmenų apskritai besirūpinančiųjų sveikatos profilaktika.
„Trys ketvirtadaliai (75 proc.) iš profilaktiškai besitikrinančių sveikatą pritaria ir dėl skiepų naudos, o tarp tų, kurie pas gydytojus eina tik sunkiai susirgę – pritariančių skiepams yra tik daugiau kaip pusė“, – sakė „Kantar“ ekspertė.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, šiuo metu galima pasiskiepyti nuo 28 ligų. Nuo 14 ligų pagal skiepų kalendorių vaikai yra skiepijami valstybės lėšomis. Į rizikos grupes patenkantys suaugusieji gali būti nemokamai skiepijami nuo gripo, pneumokokinės infekcijos, taip pat skiepijami nuo stabligės ir difterijos, įkandus gyvūnui – nuo pasiutligės. Lietuvoje vidutiniškai per metus atliekama per 700 tūkst. vakcinų injekcijų.
Apie Atlas tyrimą
Kantar Atlas™ tyrimas analizuoja įvairius žmonių pirkimo ir vartojimo įpročius bei nuostatas. Tyrimą sudaro klausimai apie daugiau nei 90 produktų grupių vartojimą, prekės ženklų žinomumą ir polinkį rinktis tam tikrus dalykus. Klausimai apima respondentų požiūrį į prekes ar paslaugas, reklamą žiniasklaidoje, laisvalaikį, vertybines nuostatas. Kasmetinis tyrimas buvo atliktas 2019 m. vasario–balandžio mėn, apklausti 1799 15–74 m. Lietuvos gyventojai.
