Skip to content
Kauniečiams kasdienės naujienos
  • Kontaktai
  • Reklama
  • Išsikalbėk
Menu
Kauniečiams kasdienės naujienos
  • Redakcija
  • Kaunas, Kauno rajonas
  • Lietuva
  • Pasaulis
  • Politika
  • Kriminalai
  • Sportas
  • Video
  • Renginiai
  • Grupės
  • Apklausos
  • Horoskopai
Menu Close
  • Naujienos 
    • Redakcija
    • Kaunas, Kauno rajonas
    • Lietuva
    • Pasaulis
    • Politika
    • Kriminalai
    • Sportas
    • Video
  • Sportas
  • Horoskopai
  • Renginiai
  • Apklausos
  • Grupės
  • Kontaktai
  • Reklama
  • Išsikalbėk
Search for:

Prisijungti

Priminti slaptažodį

Neturite paskyros? Užsiregistruoti

Recover Password

Jau turite paskyrą? Prisijungti

Registruotis

Jau turite paskyrą? Prisijungti

Tyrimas: du trečdaliai lietuvių mato skiepų naudą sveikatai

  • 2019-07-20
  • Arturas Slepkovas
  • Sveikata
Dalinkitės

Skiepus veiksminga priemone apsisaugoti nuo ligų laiko beveik du trečdaliai gyventojų, rodo naujausias „Kantar“ tyrimas. Apie 12 proc. nesutinka su skiepų veiksmingumu, o penktadalis neturi apie tai nuomonės.

Moterys labiau linkusios pritarti teiginiui, kad skiepai tinkama priemonė apsisaugoti nuo ligų: tam pritaria apie 70 proc. moterų ir dešimtadaliu mažiau vyrų.

„Tarp vyrų yra daugiau neturinčių nuomonės dėl skiepų naudos – per ketvirtadalis vyrų, kai tarp moterų šis skaičius nesiekia penktadalio (18 proc.). Taip gali būti ir dėl to, kad moterys apskritai linkusios daugiau domėtis bei rūpintis asmenine ir šeimos narių sveikata. Tarp vyrų matome ir daugiau nusiteikusių prieš skiepus negu tarp moterų – 14 proc. vyrų, kai moterų yra apie dešimtadalis“, – sako  Justina Dundulytė, „Kantar“ media tyrimų vadovė.

Vyresni ir išsilavinę labiau įžvelgia skiepų naudą

Ji pastebi, kad labiau išsilavinę žmonės dažniau pripažįsta skiepų veiksmingumą: daugiau kaip du trečdaliai (apie 68 proc.) turinčių aukštąjį arba aukštesnįjį išsilavinimą sutinka, kad skiepai padeda apsisaugoti nuo kai kurių ligų, tuo tarpu tarp turinčių pradinį išsilavinimą taip mąstančių yra dešimtadaliu mažiau.

Atitinkamai, tarp turinčių pradinį ar vidurinį išsilavinimą daugiau nepritariančiųjų skiepams – ne mažiau kaip vienas iš keturių, kai tarp turinčių aukštąjį arba aukštesnįjį išsilavinimą – maždaug vienas iš penkių.

Palankumas skiepams, pastebima, stiprėja ir augant respondentų amžiui: jaunesni žmonės (16–34 m.) rečiau įžvelgia skiepų naudą negu gyventojai nuo 45 metų – pastarojoje ir vyresnėse grupėse pritariančiųjų yra per 70 proc., kai jaunesniame segmente apie 58 procentus.

Prarandamas kolektyvinis imunitetas

Prof. Saulius Čaplinskas, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius, pastebi, kad suvokimas apie skiepų naudą per pastaruosius kelerius metus didėja, daugėja apsišvietusių, sveikata besidominčių žmonių – tačiau pats elgesys taip greitai nesikeičia.

„Vertinant vaikų skiepijimo situaciją pagal numatytą skiepų kalendorių, esame tarp pažangiausių valstybių Europoje, tačiau  esant mažesnei nei 95 proc. skiepijimų aprėpčiai, nesukuriamas kolektyvinis imunitetas ir neužkertamas kelias infekcinėms ligoms plisti. Pagal kai kurias ligas jau esame kritę žemiau šios kritinės ribos“, – sakė prof. S. Čaplinskas.

Pasak jo, ligų prevencijos ar jos nebuvimo rezultatai dažnai pasimato po dešimtmečių, todėl labai svarbu ne tik suteikti valstybės kompensuojamus skiepus, bet ir padėti žmogui aiškiai suprasti skiepų naudą. Šiais metais Pasaulio sveikatos organizacija priešinimąsi skiepams įtraukė į dešimties didžiausių grėsmių sveikatai sąrašą.

„Pagrindinė skiepų vengimo priežastis – kad žmonės neįvertina biologinės skiepų naudos ir pervertina psichologinę skiepų riziką, taip pat mano, kad kai kurios ligos jau išnaikintos, tad skiepytis nuo jų nėra prasmės. Toks mąstymas jau padėjo sugrįžti tokioms skiepų suvaldytoms ligoms kaip tymai, poliomielitas ar difterija. Dalį neapsaugotų skiepais gyvybių pakerta ir erkinio encefalito ar pneumokoko infekcijos“, – sakė Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius. Pasak jo, dažniausiai prieš skiepus nusiteikiama dėl įvairių mitų.

Nepritariantys skiepams dažniau vengia profilaktikos

J. Dundulytė taip pat pastebi, kad skiepai sulaukia daugiau palankumo tarp asmenų apskritai besirūpinančiųjų sveikatos profilaktika.

„Trys ketvirtadaliai (75 proc.) iš profilaktiškai besitikrinančių sveikatą pritaria ir dėl skiepų naudos, o tarp tų, kurie pas gydytojus eina tik sunkiai susirgę – pritariančių skiepams yra tik daugiau kaip pusė“, – sakė „Kantar“ ekspertė.

 Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, šiuo metu galima pasiskiepyti nuo 28 ligų. Nuo 14 ligų pagal skiepų kalendorių vaikai yra skiepijami valstybės lėšomis. Į rizikos grupes patenkantys suaugusieji gali būti nemokamai skiepijami nuo gripo, pneumokokinės infekcijos, taip pat skiepijami nuo stabligės ir difterijos, įkandus gyvūnui – nuo pasiutligės. Lietuvoje vidutiniškai per metus atliekama per 700 tūkst. vakcinų injekcijų.

Apie Atlas tyrimą

Kantar Atlas™ tyrimas analizuoja įvairius žmonių pirkimo ir vartojimo įpročius bei nuostatas. Tyrimą sudaro klausimai apie daugiau nei 90 produktų grupių vartojimą, prekės ženklų žinomumą ir polinkį rinktis tam tikrus dalykus. Klausimai apima respondentų požiūrį į prekes ar paslaugas, reklamą žiniasklaidoje, laisvalaikį, vertybines nuostatas. Kasmetinis tyrimas buvo atliktas 2019 m. vasario–balandžio mėn, apklausti 1799 15–74 m. Lietuvos gyventojai.

Užsiprenumeruok naujienas tiesiai į savo el. paštą

Taip nepraleisi svarbiausių naujienų!


Panašūs straipsniai:

Kauno rajonas – gyventojų gerovės kūrimo lyderių gretose

2023-02-01
Kauno teismui perduota byla

Baigtas ikiteisminis tyrimas dėl lėktuvo avarijos – byla nutraukta galimam kaltininkui žuvus

2023-02-01

Buvusiam Seimo K. Bartoševičiui nariui pareikšti įtarimai

2023-02-01

Namus aprodęs K.Evansas – apie naują rutiną, šakotį ant stalo ir kaimyną žalgirietį (VIDEO)

2023-02-01

Vasario 1 d. startuoja žiemos priėmimas į profesines mokyklas

2023-02-01

Favoritų akistata Kaune: startuoja futsal taurės turnyro ketvirtfinalio etapas

2023-02-01

KTU profesorius apie įtampą JAV Kongrese: tai gali paveikti pasaulio ekonomiką

2023-02-01

Trigubą dublį surinkęs N. Jokičius NBA rungtynėse pranoko J. Valančiūną ir „Pelicans“ komandą

2023-02-01

Ko nereikia pamiršti organizuojant šventę lauke

2023-02-01

Eurolygos krepšinio turnyre klubai su lietuviais žaidė permainingai

2023-02-01

Atsidarė: pirmoji panevėžiečių pergalė Europos taurės krepšinio turnyre išvykoje

2023-01-31

“Hegelmann FC” futbolo klubas atsisveikino su kapitonu

2023-01-31

Dominavęs Fosteris ištempė „Rytą“ į pirmąją pergalę Čempionų lygos krepšinio turnyro „Top 16“ etape

2023-01-31

Erginas Atamanas išskyrė tris pavojingus žalgiriečius

2023-01-31

Ministras G. Landsbergis Rygoje: Baltijos jūros regione gimsta nauja Europos saugumo architektūra

2023-01-31

Išparduoti visi bilietai į už dviejų mėnesių vyksiantį mačą su Valensijos ekipa

2023-01-31

Pernai metų „Tele2“ rezultatams įtakos turėjo duomenų suvartojimas ir atsigavęs keliavimas

2023-01-31

Kaune apdovanoti 2022-ųjų Lietuvos futbolo geriausieji

2023-01-31

Kol vyks geležinkelio ruožo elektrifikacijos darbai, tarpmiestiniai autobusai važiuos dažniau

2023-01-31

Sunkias traumas patyrusiems pacientams – reabilitacijos galimybės Kauno klinikose

2023-01-31

A. Dulkys: būtina didinti gydymo įstaigų bendradarbiavimą, kad pacientai nebūtų varinėjami iš kabineto į kabinetą

2023-01-31

Kaune rasti lavonai

2023-01-31
Europos Humanitarinio Universiteto profesorė Rasa Čepaitienė

Aukojimas

2023-01-31

Gražulis kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją dėl neteisėto Seimo Pirmininkės V. Čmilytės-Nielsen spaudimo Seimo nariui A. Bagdonui

2023-01-31

R. Budbergytės siūlymas: valstybė žmonėms galėtų suteikti mokestinį kreditą

2023-01-31

Vaikų darželis, formuojantis asmenybes

2023-01-31

Antklodės prisitaikančios prie individualių poreikių

2023-01-31

Konstitucinis Teismas imasi teisinio reguliavimo, susijusio su leidimais nešiotis ir laikyti ginklus

2023-01-31

Penktasis „Kauno Žalgirio“ futbolo klubo naujokas – Prancūzijoje žaidęs puolėjas

2023-01-31

Prezidentas lankėsi parodoje Lietuvos ir Japonijos diplomatinių santykių šimtmečiui paminėti

2023-01-31




Pamatėte ar nugirdote kažką įdomaus ar šokiruojančio?
Pasidalinkite šia žinia su portalo skaitytojais.


Pasidalinti žinia

Rekvizitai

UAB “Informacinis centras”
Įmonės kodas: 305930633
PVM mokėtojo kodas: LT100014557711
Banko sąskaita: LT897044090102522014

info@kaunieciams.lt
Privatumo politika

Copyright © 2023 Kauniečiams kasdienės naujienos

wpDiscuz