Atrodytų, lyg Gintautą Palucką ir Remigijų Žemaitaitį sieja neregistruotos partnerystės santykiai, – taip būtų galima juokauti matant, kaip premjeras jau kelintą kartą stoja mūru už susikompromitavusį “nemano zarios” vadovą.
Drąsiai žeria abejones Valstybės saugumo departamento (VSD) išvada, nebijant išsiduoti, jog menkai ką nutuokia įslaptintos informacijos apsaugos srityje.
Asmenų, siekiančių susipažinti su įslaptinta informacija, patikros (personalo saugumo) standartai Lietuvoje neatsirado iš niekur. Yra iš esmės tapatūs šiuo požiūriu NATO ir ES informacijos saugumo standartai. LR Konstitucinis Teismas, atsižvelgdamas į šalies geopolitinės orientacijos nulemtą konstitucinį narystės NATO ir ES imperatyvą, nusprendė, kad nacionaliniai įslaptintos informacijos apsaugos standartai negali būti žemesni.
O tų standartų esmė – teisę susipažinti su įslaptinta informacija gali turėti tik asmenys, kurių lojalumas Lietuvos valstybei ir patikimumas nekelia abejonių.
Žemaitaičio atveju gi tų abejonių gali būti tiek, kad nors vežimu vežk. Kaip minėjau, pakaktų vien to, kad jis oficialiai KT pripažintas šiurkščiai pažeidusiu Konstituciją ir sulaužiusiu priesaiką.
Abejones gali lemti ne tik paties asmens elgesys, bet ir jo aplinka – šeima, draugai, kiti susiję asmenys. Ir, taip, asmeninės ir dalykinės savybės, o tai Žemaitaičio atveju gali būti kad ir lengvas užkibimas už anonimo meškerės garsiojoje neįvykusios kelionės į JAV istorijoje.
Juk ką tai rodo, – kad asmuo gali būti lengvai verbuojamas priešiškai Lietuvos valstybei veiklai ir iš jo taip pat nesunkiai gali būti ištrauktos valstybės paslaptys.
P.S. „Tokį sprendimą turės priimti Seimo Pirmininkas dėl teisės dirbti su slapta informacija, tačiau tiek, kiek aš spėjau susipažinti su VSD išvada, man ji kelia labai nemažai pagrįstų klausimų. Ten yra apibūdinami žmogaus bruožai ir iš to kelti klausimą dėl lojalumo valstybei, nenustačius jokių tokio lojalumo rizikos taškų, na, yra įdomus požiūris“, – sako premjeras G. Paluckas.
P.P.S. LR Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 17 str. 2 d. p. skelbia, kad asmuo nėra patikimas ir lojalus Lietuvos valstybei ir leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija tokiam asmeniui neišduodamas, jeigu “tikrinimo metu nustatomos ar per pastaruosius 3 metus buvo nustatytos asmens savybės, kita veikla ar ryšiai, ar kitos su asmeniu susijusios aplinkybės, ar faktai, dėl kurių kyla grėsmė patikėtos įslaptintos informacijos saugumui”.
Dainius Žalimas yra politikas, Europos parlamento narys nuo Laisvės partijos, kuri į Seimą nepateko.
