Prijungus 13 Kauno rajono seniūnijų prie Kauno miesto netektume: 16 bendrojo ugdymo mokyklų ir 5 mokyklų skyrių, 3 neformaliojo švietimo mokyklų; 13 ikimokyklinių ugdymo mokyklų.
Dauguma šiose teritorijose esančių ugdymo įstaigų rekonstruotos, modernizuotos, investuota apie 27 mln. Eur.
~76,8 proc. (daugiau negu trimis ketvirtadaliais) sumažėtų mokinių skaičius nuo bendro Kauno rajone besimokančių mokinių skaičiaus. 77,6 proc. sumažėtų mokinių ikimokyklinio ugdymo mokyklose.
Akademijos Ugnės Karvelis gimnazijos Ežerėlio skyriuje ir Raudondvario gimnazijos Kulautuvos skyriuje teikiamas vidurinis ugdymas. Nelikus mokyklų, kiltų vidurinio ugdymo programos teikimo tose teritorijose problema. Kiltų grėsmė „ilgosioms“ kaimo gimnazijoms.
Priėmimo tvarka į Kauno rajono darželius liberali visiems Lietuvos vaikams. Priimami prašymai tėvų (globėjų), kurių (vieno iš tėvų (globėjų) ir vaiko) gyvenamoji vieta deklaruota Kauno rajone. Esant laisvų vietų Švietimo įstaigose, priimami prašymai ir tėvų (globėjų), kurių (vieno iš tėvų (globėjų) ir vaiko) gyvenamoji vieta deklaruota kitoje savivaldybėje.
Kauno rajone sudarytos palankesnės sąlygos ikimokyklinio ugdymo įstaigas lankyti vaikams ir iš kitų savivaldybių. Kauno miesto savivaldybė sudaro sąlygas lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigas tik vaikams, kurių tėvai (arba vienas iš tėvų) deklaravę gyvenamąją vietą Kauno miesto savivaldybėje.
Siekdama spręsti ikimokyklinio ugdymo paslaugų prieinamumą Kauno rajono savivaldybė pirmoji Lietuvoje, bendradarbiaudama su privačiais investuotojais, nuo 2014 m. lapkričio 1 d. tėvams kompensuoja tėvų mokamo mėnesinio mokesčio dalį – 73 Eur – už ikimokyklinio amžiaus vaikų išlaikymą nevalstybinėse švietimo įstaigose. Kompensacija skiriama vaikams lankant privačius darželius nepriklausomai nuo to kurioje savivaldybėje tėvai pasirenka lankyti privačius darželius.
Kauno miesto darželius lankantys Kauno rajono vaikai yra buvę Kauno miesto gyventojai, kurie turėjo teisę gauti ikimokyklinio ugdymo paslaugą pagal Kauno miesto savivaldybės nustatytą tvarką. Šeimoms keičiant gyvenamąją vietą vaikai turi teisę likti ir lankyti pasirinktas švietimo įstaigas.
Neformaliojo švietimo mokyklos finansuojamos iš savivaldybės lėšų. Padalijus teritoriją, kiltų grėsmė, kad neliktų finansavimo formalųjį ugdymą papildančio neformaliojo vaikų švietimo paslaugoms Kauno rajono vaikams.
Gali likti neįgyvendinti suplanuoti ar pradėti Kauno rajono savivaldybės švietimo įstaigų modernizavimo ir infrastruktūros plėtros projektai: Garliavos lopšelio-darželio „Obelėlė“ renovacija, Jonučių darželio plėtra, Karmėlavos Balio Buračo gimnazijos Ramučių skyriaus patalpų atnaujinimas, Ramučių kultūros centro atnaujinimo darbai įsteigiant pradines klases ir ikimokyklinio ugdymo grupes, Užliedžių daugiafunkcio centro su ikimokyklinio ugdymo grupėmis ir pradine mokykla, Zapyškio pagrindinės mokyklos modernizavimas ir sporto salės statyba.
Gali likti neįgyvendintas Viešos ir privačios partnerystės būdu (PPP) vykdomas projektas (Kačerginės pradinės mokyklos modernizavimas ir sporto salės statyba, plaukimo baseino Mastaičiuose modernizavimas ir ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo mokyklos statyba, Zapyškio pagrindinės mokyklos modernizavimas ir sporto salės statyba).
Remiantis LR Švietimo įstatymu, miesto teritorijoje negali būti neišgrynintų („Ilgųjų“) gimnazijų, jos leidžiamos tik kaimiškose vietovėse. Prijungus prie Kauno miesto 13 Kauno rajono seniūnijų, „ilgųjų“ gimnazijų statuso netektų Raudondvario, Domeikavos, Neveronių, Akademijos Ugnės Karvelis gimnazijos, todėl 1-8 klasių mokiniams tektų važinėti į kitas, nuo gyvenamosios vietos nutolusias ugdymo įstaigas.
Kiltų mokinių pavėžėjimo problemų
Kauno rajono savivaldybės mokyklos yra pasirašiusios Tarpusavio bendradarbiavimo sutartis. Sukurta ir veikia mokinių vežiojimo geltonaisiais ir mokykliniais autobusais bendra sistema. Net atokiausiose vietovėse gyvenantys mokiniai, lankantys mokyklas, kurios neturi autobusėlių, gali pasiekti ugdymo įstaigas. Visų mokyklų mokiniai dalyvauja Mokinių mokymo plaukti programoje, vyksta į olimpiadas, išvykas, kitus renginius (pvz.: Garliavos mokyklos pavėžėja Linksmakalnio mokyklos-darželio mokinius, Rokų mokykla-darželis pavėžėja Piliuonos gimnazijos mokinius ir pan.).
Bet kurią teritoriją prijungus prie Kauno miesto, mokiniai tampa miesto gyventojais, tuomet mokiniams nustoja galioti Transporto lengvatų įstatymo 6 punkto 1 dalis – nemokamas pavėžėjimas į mokyklą. Lieka galioti tik 5 straipsnio 6 punktas, kuriuo suteikiamos lengvatos važiuoti tik miesto transportu, tėvams išpirkus mokiniui nuolatinį bilietą. Visose seniūnijose labai daug vietovių, kur nėra miesto transporto.
Mokyklos netektų 7 Kauno rajono savivaldybės ir 10 Švietimo, sporto ir mokslo ministerijos pirktų autobusų, skirtų tik kaimo vaikams pavėžėti.
Gali likti teritorijų, kurios priklausys Kauno rajono savivaldybei, tačiau jose neliks mokyklos, kuri vaikams priklausytų pagal gyvenamą deklaruotą vietą. Tokiu atveju vaikai bus priversti rinktis Kauno miesto ar kitos, arčiau esančios savivaldybės ugdymo įstaigą (pvz. dalis Samylų seniūnijos kaimų nepatektų į Kauno miesto teritoriją).
Sumažėjus mokinių skaičiui, sumažėtų mokykloms skirtas finansavimas švietimo pagalbai, mokykloms nepakaktų lėšų pagalbos mokiniui specialistų etatams išlaikyti. Neaiški Kauno rajono pedagoginės psichologinės tarnybos išlikimo situacija, kuri atlieka mokinių specialiųjų ugdymosi poreikių vertinimą, teikia pagalbą mokiniams, jų šeimoms, mokyklų bendruomenėms, jei jose nėra reikiamo pagalbos mokiniui specialisto. Kyla grėsmė švietimo pagalbos teikimui savivaldybės mokiniams.
KAUNO RAJONE LIKTŲ VEIKTI: 12 bendrojo ugdymo mokyklų, 1 sanatorinė mokykla, 5 įstaigos, teikiančios ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą.
Mokytųsi apie 2178 mokinių pagal bendrojo ugdymo programas, apie 751 pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas.
Kauno miesto mokiniai, besimokantys Kauno rajono mokyklose – 523.Kauno rajono mokiniai, besimokantys Kauno mieste – 3096 (kartu su mokiniais, besimokančiais specializuotose ir specialiosiose mokyklose).
Grėsmė sporto plėtrai
Prijungus 13 Kauno rajono seniūnijų prie Kauno miesto praktiškai būtų paralyžiuota abiejų Kauno rajone veikiančių sporto mokymo įstaigų veikla. Šiuo metu Kauno rajono sporto mokykloje ir Kauno rajono dziudo ir jojimo sporto mokykloje užsiėmimus lanko 1143 mokiniai. Iš jų 1008 mokiniams užsiėmimai vyksta būtent šiose minėtose seniūnijose. Likusius neformaliojo švietimo ugdymo įstaigų skyrius lanko 137 mokiniai, skyriuose esančiuose Ežerėlio, Kačerginės, Babtų ir Zapyškio seniūnijose. Netekus šiose teritorijose esančių sporto aikštynų, sporto bazių praktiškai nebūtų galimybių kokybiškai organizuoti likusių seniūnijų neformaliojo ugdymo įstaigų mokinių visaverčio sportinio ugdymo proceso.
- Netekus Garliavos sporto ir kultūros centro likusiems gyventojams taptų neįmanoma vykdyti oficialias krepšinio, rankinio ir kitų sporto šakų varžybas, sporto šventes ir kitus sveikatingumo ir sporto renginius.
- Liktų neįgyvendintas Garliavos Adomo Mitkaus pagrindinės mokyklos stadiono rekonstrukcijos projektas.
- Taip pat nebūtų galimybių įgyvendinti šiuo metu vykdomus keturių Kauno rajono gimnazijų stadionų rekonstrukcijų projektus.
- Nebūtų galima kokybiškai užtikrinti likusioje teritorijoje gyvenančių žmonių poreikių, susijusių su kūno kultūra ir sportu.
Taip pat šiose seniūnijose yra įsikūrusios, pagrindinės, paskutinių metu rekonstruotos sporto bazės, kuriose vykdomi svarbiausi Kauno rajono sporto ir sveikatingumo renginiai. (Ringaudų pradinės mokyklos sporto salė, Akademijos Ugnės Karvelis gimnazijos sporto aikštynas, Domeikavos gimnazijos sporto aikštynas, Neveronių gimnazijos stadionas, Garliavos Jonučių progimnazijos stadionas).
Netekus Kauno rajono sporto mokyklos plaukimo baseino Mastaičiuose nebeliktų galimybės vykdyti kelintus metus sėkmingai vykdomų mokinių mokymo plaukti programų.
Iš 13 norimų prijungti prie Kauno miesto Kauno rajono seniūnijų sporto mokykla vykdo veiklą 5 – iose iš jų. Prijungus šias 5 -ias seniūnijas Kauno r. sporto mokykla prarastų 806 mokinius, šiuo metu sportuojančius mokykloje. Darbo netektų 25 mokytojai. Taip pat prarastume galimybę vykdyti veiklą visose 5-iose bendro lavinimo mokyklose.
Kauno rajono dziudo ir jojimo sporto mokykla buvo įkurta 1991 m. Šiuo metu mūsų mokykloje sportuoja 250 vaikų, dirba 11 trenerių, iš jų 1 mokytojas ekspertas, 7 mokytojai metodininkai, 2 vyr. mokytojai. Mūsų skyriai yra Akademijoje, Domeikavoje, Garliavoje, Marvelėje, Lapėse, Raudondvaryje, Ringauduose, Užliedžiuose, kuriuose mokosi 200 mokinių. Taip pat skyrius turime Babtuose, kur yra dvi grupės (18 vaikų), Kačerginėje dvi grupės (20 vaikų) ir Zapyškyje 1 grupė (12 vaikų). Šie skyriai buvo įkurti tam, kad vaikai galėtų sportuoti arčiau savo gyvenamosios vietos.
Mes didžiuojamės, kad jau beveik 30 metų atstovaujame Kauno rajonui. Per šį laiką mūsų sportininkai dalyvavo olimpinėse žaidynėse, turime daug Europos čempionatų nugalėtojų ir prizininkų. Kauno rajono savivaldybė skiria didelį dėmesį vaikų užimtumui ir sportui. Kiekvienais metais savivaldybė mūsų sportininkus išleidžia į įvairias varžybas, į vasaros stovyklas, skiria lėšų reikiamam inventoriui.
Jeigu nutiktų taip, kad Kauno rajono seniūnijas prijungtų prie Kauno miesto, mūsų kolektyvas abejoja, kad Kauno miesto savivaldybė skirtų tiek pat daug dėmesio ir finansavimo sportui. Taip pat prarastume 200 mokinių ir dirbti liktų tik du mokytojai.
Galimi pokyčiai ir grėsmės maitinimo organizavimo srityje
Visose Kauno rajono mokyklose šviežias maistas vaikams yra gaminamas ir patiekiamas vietoje, tik į 3 mokyklų skyrius (Pažėrų, Ramučių, Užliedžių) karštas maistas yra pristatomas termosais iš šalia esančių mokyklų. Mažose kaimiškose Kauno rajono mokyklose, siekiant pigesnių patiekalų kainų, valgyklų darbuotojų etatai yra išlaikomi iš Kauno rajono savivaldybės biudžeto. Visose Kauno miesto mokyklų valgyklose maitinimą organizuoja tik verslo įmonės. Prijungimo atveju, tikėtina, kad maitinimas gali pabrangti, prastėti jo kokybė, į mažesnes mokyklas maistas pradėtas tiekti termosais.
Kauno rajono mokyklose yra vykdomas pilotinis maitinimo organizavimo modelis. Kauno rajono savivaldybė dar 2017 metais priėmė LR SAM iššūkį – įdiegti naujas priemones, keičiant maitinimo kultūrą, taikant mokinių savitarnos („švediško“ stalo) aptarnavimo modelį. 2019-2020 m.m. naujas maitinimo organizavimo modelis (švediškas stalas) išplėstas nuo 6 iki 13 mokyklų (taikomas Lapių, Ežerėlio, Zapyškio, Garliavos A. Mitkaus pagrindinėse mokyklose, Karmėlavos B. Buračo, Raudondvario, Vilkijos, Neveronių, Piliuonos gimnazijose, Ilgakiemio mokykloje-darželyje, Ringaudų pradinėje, Raudondvario A. ir A. Kriauzų pradinėje mokykloje ir Akademijos mokykloje-darželyje „Gilė“). Iš Kauno rajono savivaldybės visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos šiai priemonei iš viso jau skirta 23 tūkst. Eur. Kauno rajono patirtį šioje srityje ypač teigiamai įvertino LR Sveikatos apsaugos ministerija, LR Seimo Sveikatos reikalų komitetas, kolegos iš kitų savivaldybių. Prijungimo atveju kyla pagrįstų klausimų – ar bus toliau vykdomas šio projekto tęstinumas ir plėtra? Ar bus užtikrinamas sveikatai palankus ir modernus maitinimo organizavimo procesas?
Grėsmė kultūrai
Lietuvos Respublikos bibliotekų įstatymas nustato bibliotekų veiklos valstybinį valdymą. Pagal įstatymo 10 straipsnį miesteliuose ir kaimuose gali būti bibliotekos, kurių aptarnaujamame mikrorajone yra apie 700 gyventojų, o miestų mikrorajone apie 30 000 gyventojų. Bibliotekos, kurios patektų į Kauno miesto savivaldybės planuojamą plėtros teritoriją, gali būti uždarytos, nes neatitiktų įstatymo keliamų reikalavimų. Tai akivaizdžiai rodo Kauno miesto savivaldybės požiūris uždarant miesto bibliotekas.
Netenkame Kauno rajono reprezentacinės, kultūrinės erdvės – Raudondvario dvaro ir jo prieigų, Menų inkubatoriaus, kur kasmet vyksta apie 50 renginių, sutraukiančių tūkstančius žiūrovų ir lankytojų (Liepos 6-osios šventė, Kalėdinės eglės įžiebimo, festivaliai bei koncertai ir kt.). Kultūros įstaigose per metus organizuojama apie 1400 renginių. Visi renginiai yra nemokami.
Neliks tęstinių kultūros programų – Kauno rajono dainų švenčių, Etninės kultūros, tautinio kostiumo įsigijimo, muzikos instrumentų įsigijimo ir kt. . Akivaizdu, kad nebegalėsime rengti Kauno rajono dainų švenčių. Griaunama ši tradicija, kuri yra saugoma UNESCO, kaip žmonijos žodinio ir nematerialaus kultūros paveldo šedevras.
Manome, kad, sumažėjus gyventojų skaičiui ir netekus daugiausiai mokesčių surenkančių seniūnijų, Kauno rajono savivaldybei bus sunku užtikrinti tinkamą kultūros finansavimą ir tuo pačiu Kauno rajono atstovavimą šalies ir tarptautiniuose renginiuose.
Kultūros įstaigos, kurios patektų į Kauno miesto savivaldybės planuojamą plėtros teritoriją, gali būti uždarytos, mėgėjų meno kolektyvų veikla nefinansuojama, nesudaromos sąlygos gyventojų saviraiškai ir kūrybinei veiklai.
Suardžius esamą Kauno rajono teritoriją, būtų didelė skriauda tiek kultūros įstaigoms, tiek rajono gyventojams, juolab, kad visa Lietuvos tautos kultūra yra kaimiškoji. Todėl lieka neaišku, ar bus išsaugotos etninės kultūros tradicijos, papročiai, kalendorinės, bendruomenių šventės, kurias daugelį metų kūrė Kauno rajono žmonės.
Jonas Petkevičius, Kauno rajono kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėjas
