Sergamumas gripu Lietuvoje po truputį auga. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, didžiausias sergamumas gripu, ūminėmis viršutinėmis kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga fiksuojamas Vilniaus apskrityje. Sveikatos specialistai ragina nedelsti ir pasiskiepyti nuo gripo, kuris gali baigtis rimtomis komplikacijomis netgi jauniems ir darbingiems asmenims.
NVSC duomenimis, kasmet Lietuvoje gripu perserga apie 100 tūkstančių žmonių, o visame pasaulyje – net pusė milijardo. Dėl gripo komplikacijų paūmėja lėtinės ligos, liga gali komplikuotis plaučių uždegimu, baigtis miokardo infarktu ar net širdies persodinimu. Tokios komplikacijos per metus pasaulyje nusineša nuo 200 tūkst. iki milijono gyvybių. To neišvengiama ir Lietuvoje: praėjusį sezoną šalyje registruotas rekordinis per pastaruosius metus mirties atvejų skaičius – nuo gripo mirė 27 asmenys, 2 iš jų – mokyklinio amžiaus vaikai.
Kodėl skiepai nuo gripo efektyviausia apsaugos priemonė
Pasak klinikos „Rezus“ šeimos gydytojos Urtės Dumbliauskaitės, ji ypač dažnai susiduria su jaunų, darbingo amžiaus žmonių klausimais apie skiepus nuo gripo. „Dažniausi klausimai būna: sportuoju, stiprinu imunitetą, ar tikrai būtina ir verta skiepytis, ar tikrai nesusirgsiu, jei pasiskiepysiu. Atsakydama į šiuos klausimus, pabrėžiu, kad skiepijimasis nuo gripo yra itin svarbus bet kokiame amžiuje. Pasiskiepydami ne tik apsaugome save nuo ligos ir su tuo susijusių nedarbo bei gydymo išlaidų, bet ir prisidedame prie bendros visuomenės sveikatos. Skiepai sumažina sergamumą ir gripo plitimą, taip išvengiame sunkių gripo formų, hospitalizacijos ir bakterinių komplikacijų, kurių gydymui skiriami antibiotikai. Tai ypač aktualu, nes mažinant antibiotikų vartojimą padedame mažinti antimikrobinį atsparumą“, – pažymėjo šeimos gydytoja U. Dumbliauskaitė.
U. Dumbliauskaitė pabrėžė, kad kol kas niekas nėra sukūręs geresnės priemonės kovai su gripu nei skiepai. „Svarbu žinoti ir suprasti kaip kuriamos vakcinos. Gripo virusai skirstomi į A, B ir C tipus, o pavojingiausi yra du pirmieji. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) nuolat seka virusų kaitą ir prognozuoja, kokio tipo virusas yra labiausiai tikėtinas konkrečiais metais. Pagal šios organizacijos rekomendacijas ir kuriamos vakcinos. Kai vakcinų sudėtis gerai atitinka tais metais dominuojantį gripo tipą, tuomet efektyvumas siekia nuo 70 iki 90 procentų. Bet kuriuo atveju tai yra tinkamiausia apsauga tiek nuo sunkesnių gripo atvejų, tiek nuo jo sukeliamų komplikacijų“, – pabrėžė gydytoja.
Pasak „Rezus“ klinikos šeimos gydytojos, skiepytis būtina kiekvienais metais, kadangi vakcina apsaugo vidutiniškai iki dvylikos mėnesių. Tačiau jau praėjus pusmečiui nuo skiepo antikūnų žmogaus organizme sumažėja maždaug dvigubai.
Šeimos gydytojos U. Dumbliauskaitės teigimu, vis dar yra manančių, jog skiepai gali sukelti lengvos formos gripą, tačiau iš tiesų tai yra mitas – vakcinose nėra gyvo gripo viruso.
„Kai kuriems žmonėms dūrio vieta gali parausti ar net šiek tiek skaudėti, tačiau tai yra visiškai normali reakcija, kuri praeina per porą dienų. Tokia reakcija įrodo, kad organizmas kaip tik reaguoja į vakciną ir rengiasi apsaugai nuo ligos. Kita vertus, šaltuoju metų laiku plinta ne tik gripo virusai – dažnai pasitaiko paprasčiausias peršalimas, kuris gali būti painiojamas su gripu. Pastarasis sudėtingesniais atvejais sukelia plaučių uždegimą, sinusitą, vidurinės ausies uždegimą, netgi kraujo užkrėtimą. Dar blogesnės komplikacijos yra smegenų ar širdies raumens uždegimai. Siekiant jų išvengti, skiepytis derėtų kiekvienais metais. Juolab kad pasiskiepijęs žmogus ne tik apsisaugo nuo galimų komplikacijų, tačiau pasirūpina ir artimaisiais, netapdamas viruso platintoju“, – teigia U. Dumbliauskaitė.
Įdomu pastebėti, kad specialistų teigimu, skiepai nuo gripo mažina riziką susirgti insultu ir miokardo infarktu, ypač vyresnio amžiaus žmonėms.
Skiepytis niekada nebūna per vėlu, bet delsti nereikėtų
Pasiskiepyti nuo gripo galima viso sezono metu, tačiau sveikatos priežiūros specialistai rekomenduoja nedelsti ir nuo šių ligų pasiskiepyti iki sergamumo pakilimo, kuris įprastai būna gruodžio–vasario mėn.
„Atvėsus orams ir padidėjus sergamumui gripu bei kitomis virusinėmis infekcijomis, pastebime, kad vis daugiau žmonių registruojasi skiepams vaistinėse. Visgi ir ankstesnių metų patirtis rodo, kad daugiausia pacientų sulaukiame viešai paskelbus apie gripo atvejų gausėjimą. O delsti iš tiesų neverta, nes vargu ar kas nors gali nuspėti gripo epidemijos pradžią. Tai ypač aktualu jaunesniems, darbingo amžiaus žmonėms, kurie rudenį daug laiko praleidžia didesniuose ar mažesniuose kolektyvuose, verslo ir šventiniuose renginiuose. Tuomet smarkiai išauga rizika „pasigauti” virusą, susirgti ir užkrėsti savo šeimos narius, artimuosius ar bendradarbius. Ypač nemalonu, kai taip nutinka prieš pat didžiąsias metų šventes“, – sako „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Laura Vanagaitė.
Jos teigimu, kiekvienais metais vis daugiau žmonių atranda skiepijimosi vaistinėse privalumus. Užsiregistravus vienam asmeniui arba kartu su šeimos nariais, jiems paskiriamas vakcinavimo laikas, o tai padaryti galima ir savaitgaliais.
„Skiepijimą atlieka tik išplėstinės praktikos vaistininkai, kurie yra baigę specialius apmokymus ir turi tam reikalingą licenciją. Todėl jie gali atsakyti į visus rūpimus klausimus tiek apie vakciną, tiek apie patį gripą ir jo sukeliamas komplikacijas. Klientams pirmiausia patariame pasirinkti arčiausiai namų esančią vaistinę, kuri turi skiepų kabinetą, ir užsiregistruoti. Didelis privalumas yra tai, kad nereikia laukti ilgose eilėse, kuriose gali būti kitokiomis ligomis užsikrėtusių žmonių“, – sako L. Vanagaitė.
Faktai ir skaičiai apie gripą:
• Kiekvienais metais gripu suserga apie 10-20 proc. suaugusiųjų ir 20-30 proc. nepilnamečių. Gripas lengvai plinta oro-lašeliniu keliu, todėl vienas sergantysis vidutiniškai gali užkrėsti keturis sveikus žmones.
• 40 metų ir vyresniems asmenims po užsikrėtimo gripu kyla 8 kartus didesnė insulto rizika.
• 40 metų ir vyresniems asmenims po užsikrėtimo gripu kyla 10 kartų didesnė miokardo infarkto rizika.
• Net ir persirgus gripu skiepytis būtina. Ne kiekvienas peršalimas yra gripas. Gripo sezono metu cirkuliuoja ne vienas, o keli skirtingi gripo virusai. Todėl kiekvienas žmogus sezono metu gali bent 2 kartus užsikrėsti gripu.
