Rugsėjo 8-ąją švenčiame Mergelės Marijos Gimimą. Išganymo istorijoje Marija užima išskirtinai svarbią vietą, bet evangelistai apie ją pateikia tik labai kuklių žinių. Gal nenorėjo, kad Marijos gyvenimo aprašymas nors kiek užstotų paties Jėzaus Asmenį. Evangelistas Matas pradeda pasakojimą apie Mariją nuo skaudaus įvykio, kai Juozapas, pastebėjęs Marijos nėštumą ir nežinodamas, kaip visa tai įvyko, ruošiasi atleisti savo sužadėtinę (plg. Mt 1, 20).
Evangelistas Lukas pasakojimą apie Mariją pradeda nuo Apreiškimo įvykio. Mažame Nazareto miestelyje gyvenusi Marija buvo sužadėta su Juozapu, tai yra tapusi teisiška jo žmona, bet iki vestuvių gyvenusi pas savo tėvus. Apsireiškęs angelas Gabrielius pasveikino Mariją ir pranešė džiaugsmingą žinią: „Nebijok, Marija, tu radai malonę pas Dievą! Štai tu pradėsi įsčiose ir pagimdysi sūnų, kurį pavadinsi Jėzumi. Jisai bus didis ir vadinsis Aukščiausiojo Sūnus. Viešpats Dievas duos jam jo tėvo Dovydo sostą; jis viešpataus Jokūbo namuose per amžius, ir jo viešpatavimui nebus galo“ (Lk 1, 30–33). Angelas taip pat paaiškino, kaip ji pradėsianti kūdikį: „Šventoji Dvasia nužengs ant tavęs, ir Aukščiausiojo galybė pridengs tave savo šešėliu; todėl ir tavo kūdikis bus šventas ir vadinamas Dievo Sūnumi“ (Lk 1, 35).
Marija, iš angelo išgirdusi žinią, kad jos giminaitė Elzbieta senatvėje pradėjo kūdikį, išsiruošė jos aplankyti. Kai po trijų mėnesių Marija sugrįžo į namus, Juozapas pastebėjo, kad jo sužadėtinė yra nėščia. Nesunkiai galime įsivaizduoti, kaip skaudžiai Juozapas išgyveno šį faktą. Jis labai mylėjo Mariją, o ši, kaip jam atrodė, tapo jam neištikima. Evangelistas Matas pastebi, kad Juozapas ryžosi tylomis atleisti Mariją nuo santuokinio įsipareigojimo. Apaštalas pasakoja: „Kai jis (Juozapas) nusprendė taip padaryti, per sapną pasirodė jam Viešpaties angelas ir tarė: Juozapai, Dovydo sūnau, nebijok parsivesti į namus savo žmonos Marijos, nes jos vaisius yra iš Šventosios Dvasios. Ji pagimdys sūnų, kuriam tu duosi Jėzaus vardą, nes jis išgelbės savo tautą iš nuodėmių“ (Mt 1, 20–21). Tarsi didelis akmuo nusirito nuo Juozapo širdies, ir jis parsivedė Mariją į savo namus.
Dievo žodis, atpasakojęs Jėzaus įsikūnijimo slėpinį, mums primena, kad net patys švenčiausi žmonės nėra apsaugoti nuo skaudžių išgyvenimų, ir kai kenčiame, nereikia skubėti kaltinti Dievą, kad jis mus užmiršo, bet kantriai laukti, kad mūsų gyvenime įvyktų tai, ko Dievas iš mūsų nori. Marijai dar ne kartą teks pakelti skaudžių išgyvenimų, ypač Jėzaus viešojo gyvenimo metais, kai tautos vadai spęs jam pinkles ir pagaliau pasieks savo tikslą – Galilėjos Mokytojas bus pasmerktas mirti ant kryžiaus. Marija stovės po Sūnaus kryžiumi ir laikys jį mirusį ant savo kelių.
Evangelijoje nerasime aprašymo, kaip Jėzus prisikėlęs iš numirusiųjų pasirodė motinai Marijai. Evangelijoje skaitome tik apie Jėzaus pasirodymus išsigandusiems ir abejojantiems jo dieviškumu mokiniams. O Marija giliai tikėjo, ką Jėzus buvo kalbėjęs apie savo gyvenimo pabaigą, kad jam reikės daug kentėti, būti nukryžiuotam, bet po to seks prisikėlimas iš numirusiųjų.
Kai švenčiame Švč. Mergelės Marijos Gimimą ar kitas Marijos šventes, išsakome savo prašymus. Kaip svarbiausią prašymą išsakykime, kad Marija padėtų mums išsaugoti tikėjimą, nors truputį panašų į tą, kokį turėjo ji, Jėzaus Motina.
Kardinolas Sigitas Tamkevičius
