2021 06 07
Vakar vėlai vakare, Europos Sąjungos (ES) vidaus reikalų tarybos išvakarėse, vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė susitiko su Europos Komisijos (EK) vidaus reikalų komisare Ylva Johansson. Susitikimo metu daugiausiai dėmesio skirta Baltarusijos režimo keliamoms grėsmėms Europos Sąjungos piliečių saugumui ir ES išorės sienų apsaugai.
Ministrė informavo EK narę apie nuosekliai blogėjančią situaciją Baltarusijoje – tūkstančiai žmonių areštuoti, politiniai oponentai persekiojami pasitelkiant visas prieinamas priemones, įskaitant neteisėtą „Ryanair“ lėktuvo nutupdymą, A. Lukašenka atvirai grasina užtvindyti ES neteisėtais migrantais ir narkotikais. Blogėjanti situacija reikalauja atsako tiek nacionaliniu, tiek ES lygiu.
Ministrė pažymėjo, kad nuo 2020 m. gruodžio mėn., motyvuodama COVID-19 pandemijos plitimu, Baltarusija uždarė sausumos sienas su ES, o neseniai dar labiau sugriežtinto išvykimo tvarką, iš esmės uždrausdama daugumai Baltarusijos piliečių išvykti iš šalies.
„Šie Baltarusijos režimo veiksmai – tai akivaizdus bandymas uždaryti humanitarinius koridorius. Tuo pačiu metu stebime kas dieną tikslingai skatinamą didėjantį nelegalių migrantų, atvykstančių per sieną su Baltarusija, skaičių“, – teigė vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė.
Komisarė domėjosi būdais, kaip organizuojami nelegalių migrantų maršrutai iš Baltarusijos, kaip jie atvyksta į Lietuvą. Ministrė A. Bilotaitė pristatė komisarei veiksnius, kurie įtakoja neteisėtos migracijos srautų padidėjimą – tai ir Baltarusijos režimo provokacijomis keliama politinė įtampa, ir Baltarusijos valdžios institucijos nebendradarbiavimas, ir nusikalstamų grupuočių vykdomas neteisėtas migrantų gabenimas, pasinaudojant tuo, kad 4 kartus per savaitę yra reguliarūs skrydžiai į Minską iš Irako ir Turkijos. Be to, yra pagrindo manyti, kad be Baltarusijos atitinkamų institucijų pareigūnų žinios toks migrantų skaičiaus augimas būtų mažai tikėtinas.
Neteisėtai atvykusių per sieną su Baltarusija skaičius nuosekliai auga – 2019 m. buvo 37, 2020 m. – 74, o 2021 m. – jau 272 atvejai. Lyginant šių metų sausio – gegužės mėn. neteisėtų atvykimų skaičių su tuo pačiu laikotarpiu pernai metais, matyti, kad neteisėtų migrantų skaičius išaugo daugiau nei 30 kartų. Vien per pirmąją gegužės savaitę neteisėtų Lietuvos-Baltarusijos sienos kirtimų buvo daugiau, nei per visus 2020 m.
2020 m. neteisėtai atvykusių asmenų kilmės šalys daugiausia buvo Rusija ir Baltarusija ir tik 10 nelegalių migrantų iš Irako. 2021 m. situacija jau pasikeitusi – daugumą sudaro irakiečiai – 130, po to seka sirai – 38, baltarusai – 36, iraniečiai – 28, rusai – 12, turkai – 11, iraniečiai – 8.
Lietuva atidžiai stebi situaciją ir jau ėmėsi veiksmų: sustiprinti valstybės sienos apsaugos tarnybos žmogiškieji ir techniniai ištekliai, pareigūnai sutelkti pažeidžiamiausiuose sienos ruožuose, valstybės sienos apsaugai pasitelktos Viešojo saugumo tarnybos ir Lietuvos šaulių sąjungos pajėgos. Kraštutiniu atveju Lietuva svarstys galimybę sustiprinti pajėgumus pasitelkiant ir Lietuvos kariuomenę.
Ministrė pažymėjo, jog Lietuva jau kreipėsi paramos į Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūrą (Frontex). Šiuo metu sutarta ir jau laukiam 30 Frontex pareigūnų, atvyksiančių į Lietuvą liepos mėnesį.
Ministrė pabrėžė sienos apsaugos stiprinimo moderniomis sienų stebėjimo sistemomis svarbą. Šiuo metu keliose sienos atkarpose diegiamos sienos stebėjimo sistemos. Maždaug du trečdalius Lietuvos sienos, kuri yra ir ES išorinė sausumos siena, dengia modernios stebėjimo sistemos: su Rusijos federacija siena yra stebima 100 proc. jos ilgio, o su Baltarusija – tik 39 proc.
„Tai, ką planavome padaryti per 4 metus, turime daryti dabar ir baigti per metus. Atlikus įvertinimus, matome 38 milijonų eurų poreikį sienos su Baltarusija apsaugos sustiprinimui diegiant stebėjimo sistemas. Vakar kreipiausi ir į EK komisarę ir jos kuruojamas tarnybas, prašydami pagalbos ES išorės sienos saugumo užtikrinimui ir naujų migracijos kelių užkirtimui. Visi sutinka, kad tai yra ne tik Lietuvos, bet ir visos ES interesas“, – kalbėjo A. Bilotaitė.
Komisarė sutiko, kad iššūkis, su kuriuo susiduria Lietuva, yra visos Europos problema ir ją spręsti reikia kartu. Susitikimo metu sutarta, kad Europos Komisijos ir Lietuvos atsakingų institucijų ekspertai turi nedelsiant įvertinti ir pateikti poreikius, parengti planą ir imtis veiksmų, kad būtų užtikrintas reikiamas finansavimas sienos apsaugos stiprinimui ir migracijos srautų valdymui.
Dėkodama Lietuvai už solidarumo pastangas, komisarė Y. Johansson išsakė viltį, kad laiku sprendžiant kylančius iššūkius, nesusidarys tokia situacija, kad kitų ES valstybių narių solidarumo migracijos klausimais prireiks Lietuvai.
