Paaiškėjus, kad Susisiekimo ministerijai pavaldžios direkcijos vadovas bendrovei „Kelių priežiūra“ pardavė džiovintų vaisių už 60 tūkst. EUR, socialdemokratai pažymi, kad Mariaus Skuodžio darbą ministerijoje lydi daug panašių problemų, o tokia „politinės lyderystės stoka skandina visą susisiekimo sektorių“. Taip rašoma Lietuvos socialdemokratų partijos antradienį išplatintame pranešime spaudai. Ministerija atkerta paveldėjusi itin prastą situaciją ir išjudinusi strateginius projektus,
„Naujausias skandalas Vidaus vandenų kelių direkcijoje (VVKD), kai jos vadovas Vladimiras Vinokurovas neprižiūrimas šokinėja tarp trijų darbo vietų ir net suspėja prekiauti riešutais su viena iš Susisiekimo ministerijos įmonių – tik lašas M. Skuodžio bėdų jūroje. Jeigu ministras į savo darbą žiūrėtų rimtai, tokie stebuklai, kai direkcijos vadovas leidžia sau „prisidurti“ prie milžiniškos algos, tikrai nebūtų praslydę pro akis“, – pažymi Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė.
Pasak socialdemokratės, tai – ne pirmas kartas šios Vyriausybės istorijoje, kai svarbias pareigas einantys valdininkai spjauna į tarnybinės etikos normas. Ji primena buvusio finansų viceministro G. Norkūno istoriją, kuris pasitraukė Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (VTEK) nustačius jo viešųjų ir privačių interesų konfliktą.
„Palaidas direkcijos vadovo V. Vinokurovo elgesys, mano supratimu, taip pat reikalauja išsamaus VTEK įvertinimo. Jeigu M. Skuodis pats nesusitvarko su jam pavaldžiais įmonių administratoriais, skaidrumą viešajame sektoriuje turėtų užtikrinti etikos sargai“, – įsitikinusi V. Blinkevičiūtė.
Ramią ministerijos reakciją socialdemokratė apibūdina kaip „naują cinizmo lygį“.
Pasak Seimo Ekonomikos komiteto vicepirmininko Gintauto Palucko, šis naujausias skandalas yra dėsningas M. Skuodžio darbo broko pavyzdys, mat visas susisiekimo sektorius šiuo metu skęsta skandaluose.
„Susisiekimo sektorius stokoja elementarios vadybos. Štai geležinkeliuose – skandalas po skandalo, pavyzdžiui, dėl trąšų vežimo. Baltarusiškos trąšos važiuoja kaip važiavusios, o ministras vis išsisukinėja, ieško kaltų.
Tuo tarpu Lietuvos automobilių kelių direkcijoje (LAKD) – irgi chaosas. Nepaisant to, kad keitėsi vadovai, LAKD nerealizuoja savo strateginių tikslų, kurie buvo suformuoti dar kadencijos pradžioje. Buvo žadėtas trimetis kelių finansavimo modelis, turėjęs sutelkti skolintas Europos investicinio banko bei kitų fondų lėšas. Tai kur tas trimetis modelis?“ – stebisi Seimo narys.
G. Paluckas pažymi, kad M. Skuodžio valdymo laikotarpiu pradėjo strigti ne tik paprastų kelių infrastruktūros darbų, bet ir strateginių, visai Lietuvai svarbių projektų finansavimas.
„Kelių direkcijoje stebime institucinę betvarkę. Tiek planavimo prasme, tiek projektų įgyvendinimo prasme. Pinigai nepanaudojami, strateginiai projektai nejuda iš vietos. Trūksta politinės kontrolės iš pačios ministerijos. Ministras ir toliau demonstruoja olimpinę ramybę: apie kažką vis pašneka, tačiau realios sektoriaus kontrolės nėra“, – komentuoja G. Paluckas.
Parlamentaras įtaria, kad M. Skuodis strategiškai vengia imtis ir Klaipėdos uosto problemų.
„Klaipėdos uoste krova krito trečdaliu. Rizikos nebuvo suvaldytos, veikla nebuvo laiku diversifikuota, alternatyvios prekybos kryptys nebuvo suformuotos. Visa tai yra ministro M. Skuodžio neūkiškumo pasekmės“, – piktinasi G. Paluckas.
***
Susisiekimo ministerijos komentaras:
Opozicijos darbas – kritikuoti, ką ji daro nuolatos. Visgi norėtųsi, kad bent jau būtų sakoma tiesa, pateikiama informacija būtų patikrinta ir neiškraipyta.
Susisiekimo ministerija paveldėjo išties nepavydėtiną situaciją kelių sektoriuje, bet kartu jau pavyko nemažai nuveikti, kad ji keistųsi. Laboratoriniai tyrimai rodo, kad metų metus vykusią kelių būklės degradaciją pavyko stabilizuoti.
Vien tiltų ir viadukų priežiūrai ir remontui finansavimas padidintas keletą kartų, o Lietuvos automobilių kelių direkcija – priešingai nei teigia opozicija – praėjusiais metais panaudojo rekordiškai – net 99 proc. keliams skirtų lėšų. Iš stalčių buvo ištraukti ir daugelį metų ten gulėję projektai – pvz., jau vykdomas Jonavos aplinkkelio pirmojo etapo projektavimas.
Keistai socialdemokratai nepastebi tokių strateginių pokyčių, kaip naujo Vilniaus oro uosto terminalo statybų, Kauno oro uosto orlaivių remonto ir priežiūros veiklos plėtros, išjudėjusių strateginių kelių projektų (Via Baltica, Kaunas–Prienai kelias, anksčiau nebuvo jokio Utenos plento rekonstrukcijos projekto, o šiemet jau vyksta viso plento projektavimas), baigiamo bunų statybos projekto Nemune, baigto Klaipėdos jūrų uosto akvatorijos gilinimo darbų ir kt.
Susisiekimo sektoriuje stebuklų nebūna – ten, kur matomos užaštrėjusios problemos, reiškia, joms nebuvo skiriamas pakankamas dėmesys jau eilę metų. Tai ilgalaikio nesirūpinimo kai kuriais klausimais rezultatai (tiek tiltai, tiek kelių būklė, Utenos plentas, saugumo klausimai Lietuvos geležinkeliuose). Todėl drąsiai galime sakyti, kad tvarkomės visame sektoriuje, su turimu finansavimu bandome užlopyti didžiausius sopulius ir pritraukti papildomus finansavimo šaltinius.
Apie Vidaus vandens kelių direkcijos vadovo darbus čia išsamus bendrovės komentaras: https://vvkd.lt/vidaus-vandens-keliu-direkcijos-vadovo-viesas-komentaras/
