Atšilus orams ir nutirpus sniegui augintiniai daugiau laiko praleidžia gryname ore, tačiau čia jų tyko pavojai. Specialistai teigia šįmet jau užfiksavę pavojingiausios šunims ligos babeziozės atvejų ir gyvūnų gerove pataria rūpintis jau dabar. Jiems pritaria ir su šia liga susidūrę keturkojų augintojai.
Ligą prisimena iki šiol
Vilnietė Rasa su siaubu prisimena, kaip prieš penkerius metus įsisiurbus erkei augintinė Džekė susirgo bebezioze. Anglų kokerspanielį iš sodybos Molėtų rajone atsivežusi šeimininkė pastebėjo nerimą keliančių požymių.
„Šuo porą dienų tik vaikščiojo, nebėgiojo, tapo vangus, lyg be nuotaikos, bet buvau nepatyrusi. Pamaniau, maža ką, šuniui dešimt metų, – prisiminė šeimininkė. – Galiausiai Džekę nuvežėme pas veterinarą, kuris diagnozavo babeziozę nuo erkės įkandimo. Savaitę palašino lašelinę ir prasidėjo siaubo filmai: parsivežiau gyvūną namo, jis svirduliavo, žiūrėjo graudžiom akim, žvilgsnis į visur, bet kartu ir į niekur, bandė ėsti ir kartu šlapinosi krauju, namie buvo kraujo klanai.
Vėl nuvežėme Džekę pas veterinarijos gydytoją. Jis pasakė, kad liga pastebėta per vėlai, ir šunį teko užmigdyti.“
Ši istorija šunų mylėtojai tapo svarbia pamoka: po metų tokia pat liga užsikrėtė kitas šuo, tačiau tąkart žinios padėjo keturkojį ištraukti iš pavojingos ligos.
„Kitam šuniui erkė taip pat buvo įsisiurbusi, pasireiškė panašūs požymiai. Šuo dar buvo linksmas, bet pastebėjau, kad kažkas ne taip, nerimą kėlė keistas žvilgsnis. Nuvežiau pas veterinarę, ji pasakė, kad babeziozės tikrai nėra, bet vis tiek paprašiau atlikti kraujo tyrimą. Galiausiai paaiškėjo, kad ir šitam šuneliui buvo bebeziozė“, – pasakojo Rasa.
Moteris teigia po šių ligos atvejų nustojo naudoti antkaklius, dabar kas mėnesį ji šunims sušeria kompleksinę nuo erkių bei kitų parazitų apsaugančią tabletę. Visiems gyvūnų mylėtojams Rasa pataria pasirūpinti keturkojų profilaktika nuo kraujasiurbių.
„Nežinojimas, neįvertinimas, nepastebėjimas ir nesisaugojimas priverčia išmokti pamoką – iki šiol jaučiu kaltę dėl pirmo augintinio žūties. Žmogus į gyvūnų priežiūrą turi žiūrėti rimtai ir galvoti apie prevenciją. Be to, erkių ligos kerta ir finansiškai – vaistai, lašelinės, gydymo procesas labai brangūs“, – sakė ji.
Užsikrėsti gali ir žiemą
Sostinės Žvėryno veterinarijos gydyklos vadovas Dalius Liutkus sako, kad, skirtingai nei mano daugelis keturkojų savininkų, parazitai gyvūnus puola ne tik šiltuoju metų laiku.
„Gyvūnus reikia saugoti nuolat. Oras Lietuvoje nestabilus – tik šiemet buvo ilgėlesnė žiema, bet žiemų būna labai šiltų ir profilaktines priemones reikia naudoti nuolat. Gyvūnai gali užsikrėsti ir žiemą – jei oras šiltesnis, jei sniegas aptirpo, pakaitino saulė, jau gali būti ligų sukėlėjų“, – pasakoja jis.
D. Liutkus sako iš kolegų Klaipėdoje sužinojęs, kad vasarį jau buvo užfiksuotas babeziozės atvejis, todėl augintinių šeimininkai turėtų būti budrūs jau dabar.
Pasak jo, gyvūnai gali užsikrėsti ir miesto parkuose ar net namų kieme.
„Didžiausi rizikos židiniai yra žolė, o jos yra parkuose, kiemuose – visur. Gali būti, kad augintinis gali užsikrėsti net namuose. Pasitaiko atvejų, kai žmonės turi savo kiemą, jį šienauja, tačiau gyvūnas vis tiek užsikrečia, nes parazitų gali atnešti ir paukščiai“, – teigia specialistas.
Pavojingos ir žmonėms
Pavojingiausia erkių liga šunims yra babeziozė, kurios pirmieji simptomai gali pasireikšti praėjus mažiau nei dviem savaitėms nuo erkės įsisiurbimo. Šuo tampa apatiškas, liūdnas, praranda apetitą, gali vemti, viduriuoti, kartais patamsėja šlapimo spalva. Jei laiku nesikreipiama į specialistus, nuo šios ligos augintinis gali nugaišti.
Boreliozė, dar vadinama Laimo liga, ypač pavojinga jauniems šunims. Pirmieji jos požymiai gali pasireikšti praėjus net vienam ar keliems mėnesiams: augintinis suserga sąnarių uždegimu, pakyla temperatūra.
Pirmuosius kitos paplitusios šunų ligos – anaplazmozės – simptomus šeimininkai gali pastebėti jau po kelių dienų: šunims pradeda skaudėti sąnarius, jie tampa apatiški, temperatūra gali pakilti ir iki 40 laipsnių.
Yra ir tokių parazitų, kurių simptomai gyvūnams beveik nepastebimi, tačiau nuo šių kenkėjų gali užsikrėsti žmonės. Praėjusiais metais, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, užfiksuoti 146 šunų ir kačių platinamų ligų – toksokarozės, toksoplazmozės ir echinokokozės – atvejai. Šių ligų sukėlėjus su išmatomis išskiria užsikrėtę gyvūnai.
Dažniausia iš jų – toksokarozė. Šia liga nuo kontakto su šunimi žmonės paprastai neužsikrečia, tačiau keturkojai perneša kiaušinėlius, į žmogaus organizmą galinčius patekti valgant neplautus vaisius ar per vandenį. Kiaušinėliams atsidūrus žmogaus organizme, iš jų išsirita lervos, ypač pavojingos vaikams, nes jos keliauja po kraujotakos sistemą ir gali pažeisti net tik organus, bet patekti net į akis ar smegenis. To galima išvengti tik sušeriant augintiniui veterinarinio vaisto – tablečių, taip apsaugosite augintinį, save bei šeimos narius.
Panašiai plinta ir kitos kirmėlės, kuriomis žmonės gali užsikrėsti nuo gyvūnų – askaridės ar kaspinuočiai.
Reikėtų nepamiršti, kad gyvūnų į namus parsineštos erkės gali įsisiurbti ir žmonėms, sukelti itin pavojingas ligas – erkinį encefalitą bei jau minėtą Laimo ligą. Per vėlai pastebėjus simptomus žmogui šios ligos gali būti mirtinos.
Pataria imtis profilaktinių priemonių
Pasak D. Liutkaus, pastebėjus, kad gyvūnas tampa liūdnas, apatiškas, neėda ar kitų neįprastų simptomų, patartina kreiptis į veterinarijos gydytojus. Specialistas atkreipia dėmesį, kad laikantis profilaktinių priemonių gyvūnus nuo daugelio parazitų galima apsaugoti.
„Susirgimų dažnumas priklauso nuo to, kaip šeimininkai rūpinasi augintinais: jei nesiimsi profilaktinių priemonių, gyvūnas sirgs, o jei pasirūpinsi jomis, bus kur kas mažesnė tikimybė jam susirgti“, – teigia D. Liutkus.
Norint deramai pasirūpinti gyvūnais, patartina rinktis vieną preparatą, kuris apsaugotų nuo blusų, erkių, uodų ir kitų parazitų. Tai gali būti specialūs antkakliai, ant kailio lašinami lašai, purškalai ar tabletės.
Tiesa, lašai ir antkakliai 100 procentų nuo erkių neapsaugo – jos gali nušokti nuo gyvūno ir patekti ant kito šiltakraujo. Be to, pastebima, kad parazitai darosi atsparesni lašų ir antkaklių poveikiui.
Viena populiariausių profilaktinių apsaugos priemonių šunims yra tabletės, kurios užmuša erkes ir užtikrina, kad parazitų nepateks ant kito gyvūno ar žmogaus. Tai greita, efektyvi ir nuolatinė apsauga nuo erkių ir blusų – sušėrus tabletę blusas ji pradeda veikti jau po 2 valandų. Gydomasis poveikis pasireiškia per 6 valandas: 100 % išnaikintos šunų blusos. Gydomasis poveikis nuo erkių pasireiškia per 12 valandų, o nuolatinis poveikis pasiekiamas per 24 valandas ir visą mėnesį užtikrinama apsauga nuo šuninių (Ixodes ricinus) erkių.
Plataus spektro poveikį turinčios tabletės sunaikina ir askarides, todėl žmonėms nereikia papildomai saugotis nuo kirminų.
ULAC specialistai rekomenduoja šunis reguliariai gydyti nuo kirminų, maudyti, vedžioti tam skirtose aikštelėse ir neleisti laižyti veido ar žmonių naudojamų indų, nes ant šuns snukučio gali būti parazitų kiaušinėlių.
Džiugu, kad šiais laikais naudodamiesi naujausiais veterinarijos mokslo atradimais mūsų augintiniai ir šeimos nariai yra saugūs ir sveiki.
