Gegužės mėnesį Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) studijų mestelyje duris atvėręs VDU Agroinovacijų centras stebina mokslinių tyrimų gausa. Sujungus mokslininkų žinias ir šiuolaikinės įrangos galimybes Akademijoje gimsta inovacijos, vedančios žemės ūkio ir miškininkystės sektorius proveržio link. Čia mokslininkai ne tik plėtoja mokslą, bet ir siekia užmegzti glaudų bendrystės tinklą su verslu.
Beatliekė gamyba: kaip mokslas kuria tvarų vartojimą?
Pristatydama Augalinių žaliavų biofermentacijos ir Augalinių žaliavų pasterizacijos laboratorijose vykdomus mokslo tyrimus bei kuriamus išskirtinius produktus, laboratorijų vyr. mokslo darbuotoja, VDU ŽŪA Agronomijos fakulteto profesorė dr. Elvyra Jarienė teigia, kad moksliniai tyrimai yra orientuoti į trumpąsias maisto grandines, pritaikant beatliekę technologiją.
„Tyrimams naudojame tik augalinės kilmės žaliavas. Turime galimybę iš aliejingų augalų (linų, rapsų, moliūgų, saulėgrąžų) išskirtą aliejų tyrinėti įvairiais aspektais: vertinti kiek aliejus gali būti laikomas; gamintojams arba ūkininkams pateikti informaciją, kuri žaliava yra tikslingesnė. Šiais laikais ūkininkai yra labai verslūs, turi daug išmanios įrangos, su kuria gali gaminti įvairius produktus, tačiau jiems trūksta žinių“, – teigia prof. dr. E. Jarienė.
Iš aliejingų augalų išspaudus aliejų, gaunamas šalutinis produktas – išspaudos, kurios taip pat yra vertingos ir naudojamos kuriant tolimesnius produktus. „Likusi ląsteliena gali būti panaudojama ir kituose etapuose: ji gali būti išdžiovinama, sumalama iki dulkių frakcijos ir naudojama kuriant funkcinius maisto produktus. Ląsteliena yra naudinga norint pagerinti virškinamojo trakto veiklą. Jeigu išspaudos yra nepanaudojamos ir jų lieka – turime išmaniąją kompostinę, į kurią jos yra sudedamos, suaktyvinama mikrooganizmų veikla, kuri atlieka savo darbą. Po vienos–dviejų parų gaunamas kompostas, kuris gali būti naudojamas tręšiant augalus. Tai – eksperimentams atvira ir nauja niša, galinti apjungti kitas mokslo šakas – agronomiją, aplinkosaugą ir kt.“, – vardija VDU ŽŪA mokslininkė.
Sveikatai palankus maistas: ne mada, o būtinybė
VDU Agroinovacijų centro laboratorijose iš mėlynių, gervuogių, šilauogių, sausmedžio uogų spaudžiamos sultys. „Naudojant „CDR Foodlab“ išmanųjį prietaisą laboratorijoje galima ištirti, kokių gerųjų komponentų, bioaktyviųjų medžiagų yra sultyse. Sultis galima koncentruoti, naudoti gaiviųjų gėrimų gamybai. Išspaudus sultis taip pat lieka išspaudos, iš kurių, naudojant ekstraktorių sistemą, galima išekstrahuoti kitus junginius. Ekstraktai gali būti naudojami fermentuotų gėrimų gamybai, sutirštinta masė arba milteliai gali būti dedami gardinant ir praturtinant jogurtą, ledus, varškę ir kt.“, – sveikatai palankaus maisto pasirinkimus aptaria Augalinių žaliavų biofermentacijos ir Augalinių žaliavų pasterizacijos laboratorijų vyr. mokslo darbuotoja.
Išmanių įrenginių nestingančiose VDU Agroinovacijų centro laboratorijose mokslininkai taip pat turi galimybę iš sulčių gaminti tyres, kurios vėliau gali būti pasterizuojamos, išpilstomos ir pakuojamos. „Turime pilotinę įrangą tyrių ir konservų gamybai. Šie produktai būtų orientuoti į vaikų, žmonių, turinčių ryjimo problemą, auditoriją“, – dar vieną galimą gamybos ir mokslinių tyrimų lauką įvardija prof. dr. E. Jarienė.
VDU Agroinovacijų centre mokslininkai taip pat tiria ir gamina fermentuotą gėrimą – nealkoholinį alų, kuris gamybos metu yra praturtinamas šalavijų, gervuogių išspaudomis. Šis gėrimas taip pat papildomas ir džiovintu šalaviju. „Siekiame sukurti tokį gėrimą, kuris būtų kvapnus, gerintų virškinamojo trakto ir kvėpavimo takų veiklą“, – teigia mokslininkė.
Dar vienas populiarus tyrimų objektas – itin didelio populiarumo pastaruoju metu sulaukiantis gėrimas – kombučią. Tyrėjai šį gėrimą gamybos metu praturtina įvairiomis išspaudomis.
Inovacijų sąrašą papildo 3D spausdintuvas. „Iš pagamintos tyrės ar tešlos, kuri gali būti praturtinta įvairiais priedais, atspausdinami pasirinktos formos produktai. Vėliau iškepęs produktas tampa ne tik patrauklios formos ir išvaizdos, bet ir papildytas medžiagomis, naudingomis žmogaus sveikatai“, – teigia VDU ŽŪA prof. dr. E. Jarienė.
Ateityje sektoriaus laukia proveržis
Kol kas VDU Agroinovacijų centro laboratorijose daugiausia vykdomi tik moksliniai tyrimai, tačiau ateityje tikimasi glaudaus bendradarbiavimo su verslu. „Šiuo metu laboratorijose tyrimus atlieka VDU ŽŪA bakalauro, magistro studijų studentai, doktorantai. Vykdomi įvairūs projektai. Ateityje tikimės proveržio ir bendrystės su verslo sektoriumi. Esame suplanavę įsigyti superkritinės ekstrakcijos įrangą – taip praplėsime ekstrakcijos metodus. CO2 principu galima išrinkti ir atskirti tokius junginius, kurie greičiau atsipalaiduoja veikiant angliarūgštei. Tai ateityje bus dar vienas tyrimų objektas“, – perspektyvas aptaria Augalinių žaliavų biofermentacijos ir Augalinių žaliavų pasterizacijos laboratorijų vyr. mokslo darbuotoja.
Tikslas – miškininkystės ir gamtosaugos sinergija
VDU Agroinovacijų centre veikiančios Biologinės įvairovės išteklių laboratorijos mokslininkai intensyviai vykdo tyrimus, orientuotus į tvarią miškininkystę ir gamtosaugą. Laboratorijos vadovas, VDU ŽŪA profesorius dr. Gediminas Brazaitis pabrėžia, kad šie darbai padeda spręsti svarbius miškininkystės iššūkius.
„Kartu su kolegomis tobuliname nacionalinės miškų inventorizacijos metodiką, įtraukiame su biologine įvairove susijusių rodiklių – medžių mikrobuveinių, kurios yra svarbios įvairioms rūšių grupėms – inventoravimą. Tai padės geriau suderinti miškininkystės ir gamtosaugos klausimus. Taip pat vykdome ilgalaikį NATURALIT projektą, kuriame, tarp kitų veiklų, tiriame mažosios musinukės populiaciją. Ji yra jautri intensyviam ūkininkavimui. Darome buveinių modeliavimą, įvairiose Lietuvos dalyse atliekame daug apskaitų, tiksliname populiacijos būklę. Remiantis ilgalaikiais stebėjimais matyti, kad jų populiacija kasmet sumažėja 1 proc. Įvertinsime mažosios musinukės buveinių pasirinkimą ir galimybes, kaip ūkininkauti, kad būtų galima išsaugoti miško vidaus rūšis“, – tyrimus komentuoja prof. dr. G. Brazaitis.
VDU ŽŪA mokslininkai taip pat prisideda atliekant šilagėlių populiacijos tyrimus. „Surinktas sėklas sėjome į bandomuosius plotelius. Pasėjus miške, šilagėlių daigumas yra mažesnis nei 10 proc. Tyrimo metu mokslininkų gautas daigumas – virš 70 proc. Dalį paaugintų daigelių perkėlėme rudenį, kitą dalį perkelsime pavasarį“, – sako VDU ŽŪA profesorius.
Siekiama gerinti buveinių būklę
Daug eksperimentų atliekama ir Dzūkijos nacionaliniame parke. Siekiama sukurti gamtotvarkos priemones, kurios gerintų buveinių būklę. „Bendradarbiaujant su Dzūkijos nacionaliniu parku ir Valstybinių miškų urėdija, buvo iškirstos įvairaus dydžio aikštelės. Dalyje plotų buvo nuimta miško paklotė, siekiant įvertinti, kokią tai darys įtaką įvairioms retoms rūšims, miško atsikūrimui. Toliau planuojame vykdyti įvairius stebėjimus, kyla daug minčių dėl žvėrių įtakos – šiuo metu miškuose jų populiacijos yra itin gausios. Dalį aikštelių sieksime užtverti, taip apribojant žvėrių priėjimą, ir tuomet galėsime palyginti miškų atsikūrimą. Tuomet bus galima pateikti sprendimus, kaip atkurti miškus, formuojant įvairiaamžią struktūrą“, – teigia prof. dr. G. Brazaitis.
Bendradarbiaujant su Valstybinių miškų urėdija ir Pelkių apsaugos fondu vykdant projektą ForestHabitatLT trijuose miškuose (Buktos, Šimonių ir Praviršulio Tyrelio) planuojama adaptuoti Lietuvai artimesnės miškininkystės rekomendacijas, kurti priemones ir numatyti jų taikymą blogos būklės natūraliose miško buveinėse saugomuose sklypuose, tam, kad būtų galima pagerinti jų būklę.
„Daug pridėtinės vertės sukuria projektas „eco2adapt, kuriame esame atsakingi už laukinių gyvūnų monitoringą. Siekiama nustatyti aikštelės dydžio įtaką jaunų medelių pažeidimo rizikai, kaip ji keičiasi. Preliminarūs tyrimai rodo, kad kuo mažesnė aikštelė, tuo daroma žala yra didesnė. Todėl mažose aikštelėse dažnai neatsikuria kokybiški želdiniai“, – pasakoja VDU ŽŪA profesorius.
Lietuva – teisingame ir sąmoningame kelyje: gamta grįsti sprendimai verslui
VDU ŽŪA mokslininkai taip pat vykdo projektą eNaBlS, susijusį su gamta grįstų sprendimų taikymu. „Bandoma ieškoti sprendimų, kurie kuria vertę ir tuo pačiu saugo aplinką. Tikslas – į mokymo procesą daugiau įtraukti gamta grįstų sprendimų demonstracijų ir diskusijų šia tema. Svarbu, kad studentai suprastų gamta grįstų sprendimų naudą tiek žmogui, tiek gamtai ir galėtų jų ieškoti bei taikyti“, – teigia prof. dr. G. Brazaitis.
Gamta grįstų sprendimų taikymas, mokslininko teigimu, turėtų būti patrauklus ir aktualus verslui. „Ši koncepcija palaiko naudos siekimą, kartu įpareigodama saugoti gamtą. Čia galėtų vystytis mokslo ir verslo sinergija“, – komentuoja VDU Agroinovacijų centro Biologinės įvairovės išteklių laboratorijos vadovas.
Pasak profesoriaus, Lietuva yra teisingame ir sąmoningame biologinės įvairovės išsaugojimo ir naudojimo kelyje. „Žiūrint globaliu mastu, Lietuva nėra blogoje situacijoje. Vis dar turime ką saugoti – turime tuo pasidžiaugti. Paprastai apsaugos sėkmė yra tai, kad apsiimama saugoti ne tada, kai biologinė įvairovė jau baigia išnykti ir yra reikalingos milžiniškos pastangos. Geriau pradėti saugoti tada, kai yra ką ir kur saugoti, tada ir pastangų įdėti reikia gerokai mažiau. Vyksta diskusijos, visuomenė turi subręsti pokyčiams. Kalbant apie biologinę įvairovę, kompromisai ne visada yra tinkamiausias kelias. Jeigu rūšis nyksta, apie kokį kompromisą galima kalbėti? Susitarti, kad rūšis išnyks ne per 20 bet, pavyzdžiui, per 50 metų?! Turime imtis pamatuotų ir teisingų sprendimų“, – sako VDU ŽŪA mokslininkas.
