Lietuviškoms įmonėms, bendradarbiaujančiomis su partneriais Kinijoje, ekspertai pataria atidžiau stebėti šios šalies ekonominę situaciją ir būti pasiruošusiems nemaloniems pokyčiams. Tarptautinės prekinio kredito bendrovės „Coface“ parengtoje apžvalgoje pažymima, kad smulkus ir vidutinis verslas (SVV) gali netrukus tapti silpnąja Kinijos ekonomikos grandimi. Svarbu žinoti, kad Kinija yra pagrindinė Lietuvos prekybos partnerė Azijoje, o dauguma įmonių, su kuriomis bendradarbiauja lietuviai, priklauso būtent SVV segmentui.
Dauguma verslo partnerių Kinijoje yra smulkios ir vidutinės įmonės
LR Ūkio ministerijos duomenimis, pernai Lietuvos eksportas į Kiniją išaugo 46 proc. ir siekė 180 mln. eurų. Lietuva daugiausia eksportavo baldų bei jų dalių, medienos, lazerių ir kitų optinių prietaisų, variklių ir turbinų, durpių, santechnikos įrenginių. Nemažai Lietuvos įmonių, planuojančių plėtrą užsienyje, su didžiuliu susidomėjimu svarsto eksporto plėtrą į milžinišką Kinijos rinką. Tačiau Mantvydas Štareika, „Coface Baltics“ generalinis direktorius, ekonominę situaciją Kinijoje rekomenduoja stebėti atidžiau – pastaruoju metu šalyje priimti politiniai sprendimai kelia didelę riziką būtent SVV įmonėms.
„Nors Kinijos rinka yra išties milžiniška ir joje veikia itin didelės korporacijos, vis dėlto didžiąją dalį Lietuvos verslo partnerių sudaro smulkaus ir vidutinio verslo įmonės. Verslą Kinijoje plečiantiems Lietuvos verslininkams patartume atidžiai įvertinti pastarųjų mėnesių įvykius šioje šalyje ir maksimaliai apsidrausti nuo rizikų, su kuriomis gali susidurti partneriai šioje šalyje“, – aiškina M. Štareika.
Jis taip pat patikslina, kad Kinijoje prie SVV įmonių gali būti priskiriamos ir tokios bendrovės, kuriose dirba daugiau kaip tūkstantis darbuotojų. Be to, kiekvienas šios šalies sektorius nustato savo kriterijus, pagal kuriuos priskiria įmones prie didesnių ar mažesnių organizacijų.
Prekybos karai Kinijos verslui jau sukėlė šimtamilijoninių nuostolių
SVV įmonės sudaro Kinijos ekonomikos pagrindą: daugiau kaip 97 proc. įmonių Kinijoje priklauso būtent SVV segmentui. Jos sukuria apie 60 proc. Kinijos BVP ir yra įdarbinusios net 80 proc. visų dirbančiųjų miestuose. Be to, daugiausia SVV įmonių yra gamybos bei didmeninės ir mažmeninės prekybos sektoriuose. Būtent šiuos du sektorius stipriai veikia įsiplieskęs Kinijos – JAV prekybos karas. Nors praėjusią savaitę Argentinoje įvykusiame abiejų šalių lyderių vadovų susitikime buvo ieškoma galimybių pristabdyti karą, vis dėlto jis Kinijos ekonomikai jau atnešė šimtus milijonų eurų nuostolių.
Gamybinės įmonės ima vis labiau jausti išaugusias žaliavų sąnaudas, todėl didėja jų kredito rizika. Panašias pasekmes jaučia didmeninės ir mažmeninės prekybos sektoriai, todėl daugumai įmonių vis sunkiau susitvarkyti su išaugusiais kaštais. Be to, augant kreditavimui, dažna įmonė susiduria ir su didesnėmis verslo rizikomis. O griežtesni bankų reikalavimai likvidumui dar labiau apsunkina verslo sąlygas, nes SVV įmonės priverstos derintis prie vis labiau ribojančios finansinės aplinkos. Visos išvardintos aplinkybės skatina Kinijos SVV įmones ieškoti naujų finansavimo šaltinių savo apyvartiniam kapitalui didinti.
Analizuodama šią situaciją, „Coface“ prognozuoja, kad politikai vis dėlto imsis priemonių, kad smulkieji verslai nesusidurtų su grėsmingiausiomis ekonominėmis situacijomis. Veiksmingiausiomis priemonėmis šioje situacijoje galėtų tapti nuosaikus finansinis stimuliavimas, racionalesnis požiūris į šešėlinės bankininkystės reguliavimą ir perėjimas prie labiau pagrįstų rinkos palūkanų normų.
Kinijos skola šiandien siekia 250 proc. šalies BVP
Nors Kinijos ekonomika pernai augo stabiliai (6,9 proc.), augimas išsilaikė ir didžiąją dalį 2018 m. (6,5 proc.). Vis dėlto, pastebi „Coface“ ekspertai, tokį augimą lėmė didelis kreditavimo augimas, ir tai kelia rūpestį. Juolab, kad Kinijos skola pagal tarptautinius standartus yra itin didelė ir šiuo metu apytikriai siekia 250 proc. šalies BVP. Be to, didžioji dalis lėšų yra nukreipta į mažiausiai produktyvius ekonomikos sektorius. Tokia didelė skola ir nepakankamas kapitalo paskirstymas kelia nemažai kliūčių Kinijos ekonomikos augimui. Nuo 2018 m. pirmosios pusės Kinija nusprendė priversti įmones sumažinti skolas, mažindama rizikingą alternatyvų finansavimą („šešėlinę bankininkystę"), kuri yra svarbus SVV segmento finansavimo šaltinis. Tokie valdžios veiksmai atsiliepė net ir įsitvirtinusioms SVV segmente įmonėms – jų paskolų augimas sumažėjo iki 20 proc. per 2018 m. pirmąjį pusmetį lyginant su 30 proc. 2017 m. pirmąjį pusmetį.
Lietuviams pataria įvertinti Kinijos partnerių nemokumo riziką
Švelnindami padėtį Kinijos politikai kiek atsitraukė su griežtomis sankcijomis ir išsakė paramą SVV. Tačiau, pastebima „Coface“ analizėje, to nepakanka, kad būtų visiškai sumažintas neapibrėžtumas SVV atžvilgiu. Bankai ir toliau nenori skolinti privačiam sektoriui, kurio kreditoriniai pajėgumai yra mažesni. Be to, numatoma apriboti ir sugriežtinti kredito gavimą toms SVV įmonėms, kurios prekiauja su JAV.
„Jei partneriai Kinijoje dirba gamybos arba prekybos sektoriuose, siūlome atidžiau įvertinti jų nemokumo riziką. Tiesa, kol kas Lietuvoje dar nematome didėjančios paklausos prekiniam kreditui, įprastai atspindinčiam mažėjantį pasitikėjimą užsienio partneriais. Tai tik parodo, kad nors prekių eksportas į Kiniją didėja, tačiau jis kol kas sudaro tik nedidelę dalį mūsų šalies viso eksporto. SVV sektoriui Kinijoje patiriant problemų, kol kas lietuviškos įmonės dėl to neturėtų itin smarkiai nukentėti‘, – aiškina M. Štareika.
