Kauno rajono seniūnijose atlikta apklausa padėjo nustatyti, kokias viešąsias paslaugas gyventojai vertina gerai, o kurių stinga. Moksliniam tyrimui vadovavęs profesorius habil. dr. Gediminas Merkys ir jo kolegė dr. Daiva Bubelienė tvirtina, kad Kauno rajone yra palankios sąlygos gyventi, dirbti ir kurti, o vietos bendruomenė – kūrybinga, pozityvi, versli.
Vertina be emocijų
Tirti gyventojų nuomonę, jų pasitenkinimą / nepasitenkinimą viešosiomis paslaugomis numato Lietuvos teisės aktai. Tokia bendravimo su gyventojais praktika atliepia Europos vietos savivaldos chartijos nuostatas, todėl Kauno rajono savivaldybė sociologines apklausas nuo 2006 m. atlieka periodiškai.
Sausio 6 d. beveik 150 puslapių mokslinė studija buvo pristatyta savivaldybės darbuotojams, seniūnams. Tyrimas apėmė visas 25 seniūnijas, duomenų bazėje – per 1 800 atsakymų.
G.Merkio teigimu, tyrimas atsispindi realią gyventojų įvairovę pagal pagrindines sociodemografines charakteristikas: amžių, lytį, išsimokslinimą, užimtumą, socialinį statusą, gyvenamosios vietovės tipą.
Viešųjų paslaugų sąvoka apima komunalinį ūkį, viešąjį transportą, kultūrą, švietimą, viešosiomis lėšomis įrengtą infrastruktūrą, sveikatos ir socialinę apsaugą, viešąjį saugumą. Tai paslaugos, nuo kurių priklauso gyvenimo kokybė. „Vertinant tokias paslaugas rizikinga kliautis tik biurokratinėmis ataskaitomis, kuriose savo veiklą vertina patys paslaugų teikėjai. Žiniasklaidoje eskaluojami gyventojų skundai dažnai būna emocionalūs ir ne visada objektyvūs. Europoje plačiai naudojamos anoniminės apklausos padeda geriau pamatyti realų gyvenimo pjūvį. Tai darome ir mes“, – pasakojo G.Merkys.
Norėtų veiklesnių seniūnų
Respondentai turėjo galimybę laisva forma pareikšti savo samprotavimus apie vietos valdžios ir savivaldos funkcionalumą. Pavyzdžiui, raginimą, kad būtų stiprinamas seniūno institutas, be tyrėjų paskatos, išsakė 5 proc. apklaustųjų. Tyrimo vadovas pastebėjo, kad atskirose seniūnijose šis dydis svyruoja nuo 0 iki 17 proc., ir daro išvadą, kad kai kuriose seniūnijose susikaupę daugiau spręstinų problemų arba jose dirba nepakankamai sumanūs seniūnai, jiems stinga komunikacijos įgūdžių, savo misijos šiuolaikiško suvokimo.
„Visgi dauguma seniūnų dirba neprastai, tad atsakymuose liejosi žmonių padėkos savo seniūnui/-ei, seniūnijos darbuotojams. Didoki rodiklio reikšmės svyravimai kelia nerimą. Dalis gyventojų, neturėdami veržlaus, bendruomeniško, šiuolaikiško seniūno, savotiškai yra diskriminuojami, nusivilia savivalda“, – pastebėjo sociologas.
Viešųjų paslaugų kokybė dažniausiai būna susieta su konkrečia vietove: vienur problemos ir nusiskundimai kyla dėl viešojo transporto, kitur – dėl ikimokyklinio ugdymo prieinamumo, dar kitur – dėl geriamo vandens kokybės, kelių būklės.
„Kiekviena seniūnija turi savitą pasiekimų ir problemų topografiją“, – tvirtino G.Merkys.
Pakraščiai ir „lašinių diržas“
Tyrimas atskleidė, kad pakaunėje formuojasi vidurinė klasė, galimai šis procesas vyksta sparčiau nei vidutiniškai šalyje. Palyginimas rodo, kad Kauno rajono gyventojai savo šeimos / namų ūkio materialinę-finansinę padėtį yra linkę vertinti palankiau nei visoje Lietuvoje.
Daugiau gerovės stygiaus, socialinės atskirties rizikos sociologai aptinka atitolusiose nuo miesto Vandžiogalos, Ežerėlio, Vilkijos apylinkių, Rokų seniūnijose. „Gerovės juosta, arba lašinių diržu, pasak G.Merkio, galima vadinti priemiesčių seniūnijas ir kurortinės teritorijos miestelius: Kačerginę, Kulautuvą, Zapyškį.
„Kauno rajonas yra vieta, kur noriai kuriasi jaunos šeimos. Tai reikšmingas faktas šalyje, kurioje gyventojų skaičius katastrofiškai mažėja“, – pastebėjo G.Merkys.
Džiugina ir tai, kad Kauno rajono gyventojų ketinimai emigruoti į užsienio šalį per artimiausius dvejus metus nėra stipriai išreikšti. Antai, net 96,1 proc. rajono gyventojų iki 50 metų amžiaus nurodė, kad emigruoti neketina.
„Palyginti su kitomis savivaldybėmis, kuriose teko atlikti panašius tyrimus, tai geriausias rodiklis, kuris kartu yra ir vietos savivaldos pastangų įvertinimas. Deja, Lietuvoje esama savivaldybių, iš kurių norėtų migruoti kas trečias–penktas apklaustasis, – teigė sociologas. – Kauno rajonas palaipsniui tampa geidžiama vieta gyventi. Rajono vietos valdžios gebėjimą neprastai tvarkytis, siekti gerovės liudija ir Lietuvos savivaldybių indeksas, kiti vertinimai.“
Naujakuriai – reikliausi
Kaip ir daugelyje kitų savivaldybių, Kauno rajone aktuali kelių ir gatvių būklė, viešųjų erdvių sutvarkymas. Kai kurių nutolusių seniūnijų gyventojai norėtų geresnės vandens kokybės, daugiau socialinių paslaugų, kad arčiau jų namų būtų vaistinių, odontologijos kabinetų, parduotuvių.
Įdomi tendencija: reikliausių valdžios kritikų stovykloje atsidūrė iš kitų Lietuvos vietovių atsikėlę naujakuriai. G.Merkiui susidarė įspūdis, kad jie dažnai nežino savivaldos specifikos, Kauno rajono tradicijų ir pasiekimų.
„Tie žmonės savo būstą įsigijo didmiesčio prieigose ir savęs su Kauno rajono bendruomene tikriausiai emociškai nesieja, nesupranta savivaldybės, kurioje gausu menkai urbanizuotų vietovių, specifikos“, – samprotavo profesorius.
Domeikavos seniūnė Lina Mišeikienė pastebėjo, kad rajono valdžiai ir seniūnams dažnai tenka sugerti gyventojų priekaištus dėl statybų, kelių būklės, eismo saugumo. „Turime daug valstybinės reikšmės kelių, už kurių būklę atsako Lietuvos automobilių kelių direkcija. Tenka gyventojams aiškinti: vieni supranta, kiti ir toliau pyksta“, – guodėsi seniūnė.
Atsakymuose į atviro tipo klausimus gyventojai dėkojo Kauno rajono vadovams už tai, kad savivaldybė buvo išsaugota kaip administracinis vienetas ir rajono pakraščiai nebuvo palikti likimo valiai, galimai prijungiant juos prie kaimyninių savivaldybių.
Į metus veikiantį LR Savivaldybių infrastruktūros įstatymą ir su juo susijusius mokesčius gyventojai reagavo palyginti santūriai, todėl tyrėjai daro išvadą, kad šis teisės aktas aktualus verslui ir NT vystytojams.
Karmėlavos seniūnijos bendruomenė dėl intensyvios verslo plėtros patiria įvairių nepatogumų, todėl pageidauja didesnio dėmesio aplinkai, ekologijai ir gyvenimo kokybei.
Gyventojai palankiai vertina savivaldybės pastangas kuriant sporto infrastruktūrą, tiesiant dviračių takus, saugant paveldą, puoselėjant kultūrą. Gerai vertinami ir kurortinėje teritorijoje vykstantys darbai, kuriama turizmo infrastruktūra. Pagyrimo žodžių taip pat susilaukė savivaldybės pastangos valdyti COVID-19 pandemiją, dėmesys bendruomenėms.
Linki neužmigti ant laurų
Apibendrinus tyrimą, paaiškėjo, kad du trečdaliai gyventojų vietos savivalda yra patenkinti. Vienas penktadalis rodiklį vertina vidutiniškai, o maždaug dešimtadalis yra nusivylę ir nepatenkinti. Gyventojų pasitenkinimo indeksas, kurį rekomenduoja skaičiuoti LR Vidaus reikalų ministerijos patvirtinta metodika, rajone yra gana aukštas. Rodiklio reikšmė siekia 0,71 punkto, o maksimali teoriškai įmanoma reikšmė yra lygi vienetui (PI = 1,00).
„Faktas, kai vietos valdžia gyventojų anoniminės apklausos sąlygomis vertinama palankiai, yra pozityvus reiškinys. Egzistuoja realūs pasiekimai, laiduojantys viešųjų paslaugų kokybę. Saugokite, ką turite ir kryptingu darbu kūrėte daug metų“, – kalbėjo G. Merkys.
Sociologo nuomone, Kauno rajonas griauna kai kuriuos mitus. Vienas jų – kad gyvenimo kokybės požiūriu mieste yra geresnės sąlygos nei kaimiškosiose vietovėse. Pagal išduodamų statybų leidimų skaičių Kauno rajonas jau keletą metų yra tarp pirmaujančių savivaldybių. Ypač plečiasi individualių gyvenamųjų namų kvartalai. „Ar jaunos šeimos rizikuotų kurtis ten, kur blogos sąlygos?“ – retoriškai klausė G.Merkys.
Kartu jis pabrėžė, kad viešųjų paslaugų kokybę reikia tobulinti nuolat. „Žmonės, ypač jauni, yra reiklūs ir išlepinti vartotojai, išmano paslaugų standartus. Gyventojų poreikiai nuolat auga, todėl vietos valdžia privalo neužmigti ant laurų“, – kalbėjo profesorius.
Komentaras
Valerijus Makūnas
Kauno rajono meras
Dirbant savivaldoje neužtenka reaguoti tik į rašytinius skundus.
Gyventojų nuomones sekame spaudoje, socialiniuose tinkluose, kur telkiasi didelės bendruomenės, verda diskusijos. Gyventojų lūkesčius pirmiausiai turėtų išgirsti seniūnai, nes jie yra arčiausiai žmonių. Vieniems jų tai sekasi daryti gerai, kitur, deja, dar matome aplaidumo, kurį lydi žmonių nusivylimas.
Iš gyventojų pusės pasitaiko ir piktų, nemotyvuotų reikalavimų, net įžeidžiančių replikų, bet mūsų pareiga visus išklausyti, tinkamai paaiškinti ir ieškoti sprendimų.
Kauno rajone yra gyventojų, kurie garsiai reiškia savo nuomonę įvairiais klausimais, moka ją išsakyti, ir tai demokratijos požiūriu yra gerai. Kita vertus, yra tylių, kantrių bendruomenių, tad jų poreikius ir problemas taip pat privalome matyti.
Sociologinės apklausos yra moksliškai pagrįstos, todėl esu dėkingas profesoriui G.Merkiui už jo atliktą darbą. Žmonės vertina ne abstrakčius pažadus, o konkrečius darbus, todėl šis tyrimas pasitarnaus rengiant priemonių planą visose seniūnijose.
Daug naudingos informacijos ir patarimų gauname ir iš nevyriausybinių organizacijų, bendruomenių lyderių, ekspertų. Praėjusių metų gruodį kartu su žurnalu „IQ“ surengėme forumą apie demokratinės savivaldos tobulinimą, išgirdome daug įdomių įžvalgų, pasidalijome patirtimi.
Reaguodami į gyventojų lūkesčius skiriame daug išteklių darželių plėtrai, tiesiame dviračių takus, atnaujiname stadionus, mokyklas. Šiandienos opiausios aktualijos: geresnės pavėžėjimo paslaugos, daugiau dėmesio gatvėms, parkams, vandentvarkai.
Sociologinės apklausos padeda mums būti arčiau žmonių: įsiklausyti į kritiką, taisyti klaidas. Gyventojų lūkesčiai visada būna gerokai didesni nei realios galimybės. Tai normalu. Žmonės nori gerovės čia ir dabar, todėl stengiamės atsakingai dėlioti prioritetus ir ieškome lanksčių sprendimų.
