Opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) valdyba konservatorių lyderio Gabrieliaus Landsbergio ir premjerės Ingridos Šimonytės sumanymus tartis dėl papildomų mokesčių šalies gynybai laiko „jų rinkimų kampanijos dalimi bei bandymu pridengti Lietuvos saugumui pakenkusius Vyriausybės veiksmus“. Taip mano LSDP lyderė Vilija Blinkevičiūtė sako, kad konservatorių kvietimai diskutuoti yra „pavėluoti ir nenuoseklūs, o kviečiama tartis neturint tikslo susitarti“.
„Ar ne paradoksas, kad tie, kieno rankose ketvirtus metus yra valdžia, diskusijas apie tai, kad trūksta gynybai lėšų pradėjo tik po to, kai priėmė savo paskutinį – ir gynybos poreikių neatitinkantį – biudžetą Seime?
Puikiai suprasdami būtinybę stiprinti gynybą, mes, aišku, diskusijose dalyvavome ir dalyvausime, bet, įvertinus visas aplinkybes, mažai vilčių, kad premjerės kvietimas diskutuoti yra kas nors kita nei konservatorių viešųjų ryšių renginys“, – po LSDP valdybos posėdžio komentuoja V. Blinkevičiūtė.
Siūlo tris pajamų šaltinius, ragina tartis ir su Europos Komisija
Ji primena, kad laikinąjį bankų solidarumo mokestį inicijavo socialdemokratai, o pernai rudenį LSDP pasiūlė dar du galimus šaltinius – juridinių asmenų pelno mokesčio padidinimą ir gynybos obligacijas.
„Bankų viršpelnio apmokestinimas buvo socialdemokratų idėja, įregistruota Gintauto Palucko ir Rasos Budbergytės, kuri galiausiai tapo bankų solidarumo mokesčiu. Kitas pasiūlymas – sulyginti juridinių asmenų pelno mokesčio bazinį tarifą su kaimyninėmis valstybėmis – Latvijoje ir Lenkijoje pelno mokesčio bazinis tarifas yra 20 proc., o Lietuvoje 15 proc. Jau vien šis sprendimas leistų lėšas gynybai per metus padidinti apie 450 mln. eurų. Mes taip pat siūlėme ir gynybos obligacijas, kurios leistų Lietuvos žmonėms patiems investuoti į šalies gynybą, išreikšti savo pilietinę valią“, – sako V. Blinkevičiūtė.
LSDP pirmininkė mano, kad ir Europos Sąjunga galėtų reikšmingiau prisidėti prie gynybos finansavimo šalyse narėse.
„Reikia tartis ir su Europos Komisija, pradėti telkti europines lėšas, pigius kreditus investicijoms į gynybos pramonę. Reaguojant į egzistencines grėsmes, būtinas sutelktas Europos veikimas. Po COVID-19 pandemijos Europa sukūrė atsigavimo fondą. Besitęsiant karui Ukrainoje ir Rusijai grasinant NATO blokui, investicijos į saugumą gali būti laikomos struktūrinėmis reformomis. Privalome rasti finansines priemones, kurios leistų dalintis gynybos finansavimo našta tarp ES šalių“, – teigia V. Blinkevičiūtė.
D. Šakalienė: konservatoriai kalba viena, daro kita
LSDP vicepirmininkė, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narė Dovilė Šakalienė neigiamai vertina konservatorių „arogantišką retoriką ir pasirinktą laiką tartis“.
„Nuo hibridinės atakos iš Baltarusijos iki karo Ukrainoje ir mūsų saugumo iššūkių – mes nuosekliai teikėme konstruktyvius pasiūlymus, orientuotus į savalaikį problemų sprendimą. Dar rengiant Nacionalinį susitarimą dėl gynybos 2022 metų pavasarį siūlėme įrašyti 3 proc. BVP gynybai.
Bet sulaukėme konservatorių pašaipų – esą kai bus mūsų Vyriausybė, galėsime įrašyti kad ir 4 proc. Matydami prastėjančią saugumo padėtį, pernai pavasarį visuotiniame suvažiavime vienbalsiai nutarėme, kad gynybos finansavimui reikės bent 3,5 proc. BVP. Gavome kariškių, ekspertų, Prezidento palaikymą ir, žinoma, konservatorių patyčias“, – sako D. Šakalienė.
Pasak LSDP vicepirmininkės, praeitą rudenį premjerė I. Šimonytė „savo rankomis privertė sumažinti biudžetą gynybai, ignoruodama ir Prezidentą, ir Valstybės gynimo tarybą, ir galų gale krašto apsaugos ministrą, bet Vyriausybė lyg apkurtusi buvo iki Kalėdų“.
„Tai kaip dabar turėtume vertinti, kad baigiant kadenciją konservatoriai iškėlė analogiškus tikslus dėl gynybos finansavimo? Tik ne sau, o ateinančiai Vyriausybei“, – priduria socialdemokratė.
„Karas Ukrainoje vyksta jau dvejus metus, Rusijos grėsmę konservatoriai matė dar seniau, bet konservatorių prezidiumas išsikėlė tikslus kelti gynybos finansavimą ir įgyvendinti visuotinį šaukimą tik išėjus į rinkimų tiesiąją. Maža to, nuoseklumo – nulis. Pati premjerė sakė, kad per trejus metus galima parengti reikalingą papildomą karinį personalą ir infrastruktūrą visuotiniam šaukimui.
Tai jūs, mielieji, daugiau nei trejus metus ir esate valdžioje, bet to nedarėte. O dabar imate šaukti, kad čia prioritetas numeris vienas? O vokiečių jau nebereikia? Nors Vokietijos Vyriausybė nuosekliai savo pažadus įgyvendino, G. Landsbergis spaudė, terorizavo, kaltino juos įsipareigojimų nevykdymų. Bet dabar jau viešai teigia, kad brigada nebėra prioritetas numeris vienas“, – pastebi D. Šakalienė.
LSDP vicepirmininkės nuomone, „Vyriausybės grasinimai atsistatydinti prieš pat NATO viršūnių susitikimą, gynybos poreikių neatitinkančio biudžeto priėmimas, o tuomet staigus susirūpinimas, partnerių terorizavimas, gynybos prioritetų kaitaliojimas – toks blaškymasis sukuria papildomas rizikas mūsų saugumui, jau nekalbant kaip atrodome NATO partnerių akyse“.
Primename, kad premjerė I. Šimonytė pirmadienį kviečia politinių partijų, verslo ir profesinių sąjungų atstovus aptarti Lietuvos gynybos finansavimo perspektyvas.
