Pastaraisiais metais Lietuva aktyviai siekia ne tik sustiprinti ryšius su pasaulio lietuviais, bet ir paskatinti jų grįžimą. Valdantieji socialdemokratai įvardija ambicingus Vyriausybės ir Seimo daugumos tikslus – užtikrinant, kad grįžę tautiečiai jaustųsi laukiami ir turėtų sąlygas kurti orų gyvenimą tėvynėje.
Seimo Užsienio reikalų komiteto narys Linas Balsys išskiria kelis svarbiausius ilgalaikės valstybės strategijos, skirtos skatinti lietuvių grįžimą ir reintegraciją Lietuvoje, uždavinius.
„Lietuvoje veikia ilgalaikė strategija „Globali Lietuva“, kuri yra nuolat atnaujinama. Pagrindinės priemonės apima informacijos centrų steigimą, „vieno langelio“ principo taikymą grįžtantiems tautiečiams, lituanistinio švietimo užsienyje skatinimą ir įvairias socialines bei ekonomines iniciatyvas“, – vardija parlamentaras.
Anot jo, strategija veikia, nes emigracijos statistika rodo, kad išvykstančių ir grįžtančių santykis po truputį keičiasi į gerąją pusę. Pavyzdžiui, 2023 m. emigravo apie 25 tūkstančius, o grįžo – apie 22 tūkstančius žmonių. Pagrindinė kliūtis grįžti – psichologinės priežastys.
„Daugelis emigrantų paliko Lietuvą ekonominio sunkmečio metais, nusivylę savo ir šalies galimybėmis. Pagyvenę užsienyje keliasdešimt metų, daugelis nebesidomi Lietuva, nes nežino, ar situacija tėvynėje pagerėjo. Jų vaikai yra integravęsi į užsienio šalies visuomenę, o ir ne visi tėvai turi pakankamai ryžto bei nusiteikimo savo vaikuose ugdyti lietuvybę“, – pažymi Užsienio reikalų komiteto narys.
Jis įsitikinęs, kad norint pašalinti psichologines kliūtis, reikia mažinti administracinių procedūrų ir jas ir supaprastinti, didinti viešųjų paslaugų prieinamumą anglų kalba, gerinti darbo rinkos sąlygas.
„Svarbu užtikrinti, kad grįžtantys lietuviai turėtų prieigą prie profesinio mokymo ir perkvalifikavimo programų. Teigiamai vertinu ir dabartinės socialdemokratų ir koalicijos partnerių Vyriausybės planus skatinti užsienio investicijas į aukštos pridėtinės vertės sektorius, investicijas regionuose, per tokias programas, kaip laisvosios ekonominės zonos (LEZ) ir regioninės plėtros iniciatyvos, remti startuolių ekosistemos plėtrą, teikti paramą verslo pradžiai. Visa tai atvers naujas galimybes norintiems sugrįžti į Lietuvą ar joje įsikurti“, – pažymi L. Balsys.
Jis priduria, kad taip pat itin svarbu skatinti savivaldos pastangas savarankiškai pritraukti investicijų, remti smulkaus šeimos verslo kūrimąsi regionuose.
Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos, Europos reikalų komiteto narė Jurgita Šukevičienė neabejoja, kad vertybine prasme diasporos politikoje galima padaryti labai daug.
„Visų išvykusių nesusigrąžinsime, tačiau tiesiame tiltus ir didiname diasporos įsitraukimą. Ryšio su tautiečiais visame pasaulyje stiprinimas yra vienas iš esminių uždavinių, kuriuos sau kelia naujoji parlamentinė dauguma ir koalicinė Vyriausybė“, – pažymi J. Šukevičienė.
Anot parlamentarės, didėjantis finansavimas kultūrinei diasporos veiklai, bendruomenių renginiams, edukaciniams projektams ir inovatyviems sprendimams, padedantiems išlaikyti glaudų ryšį su Lietuva, leis ne tik plėsti esamas programas, bet ir inicijuoti naujas.
„Strateginė politinė parama diasporai atveria kelią ilgalaikiam lietuvių užsienyje ir mūsų valstybės institucijų bendradarbiavimui. Pati esu gyvenusi už Atlanto, todėl puikiai suprantu, ką reiškia būti toli nuo gimtinės, kaip svarbu jausti ryšį su Lietuva ir būti išgirstam. Emigracija – mano gyvenimo patirtis, kuri įkvėpė ieškoti sprendimų, kad nė vienas tautietis nesijaustų pamirštas, kad būtų skatinama aktyvi bendrystė, nepaisant atstumų ar laiko juostų“, – sako J. Šukevičienė.
Ji akcentuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) bei Ekonomikos ir inovacijų ministerijos (EIM) vaidmenį, siekiant kurti palankias sąlygas grįžtantiems lietuviams, įskaitant integraciją į darbo rinką ir socialinę apsaugą.
„Būtina toliau tobulinti SADM siūlomas socialinės paramos priemones, o EIM plėtojama „Work in Lithuania“ (darbas Lietuvoje) platforma privalo tapti dar universalesniu įrankiu. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai tenka svarbi atsakomybė sprendžiant grįžtančių vaikų integracijos klausimus“, – pažymi Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos narė J. Šukevičienė.
