Slidinėjimo sezonas Europoje tęsiasi nuo gruodžio iki pat vėlyvo kovo, todėl dabar – puikus metas planuotis kelionę į kalnus. Kalnų slidinėjimo treneris Artūras Bikulč sako, kad prieš ruošiantis kelionei į kalnus reikėtų pasidaryti namų darbus: pasidomėti apie skirtingus kurortus, išsirinkti tinkamiausią įrangą, avalinę bei, žinoma, pasitreniruoti Lietuvoje įrengtose trasose.
Pasitreniruokite Lietuvoje
Instruktorius pabrėžia, kad vykti slidinėti į kalnus savo jėgų nepabandžius trasose Lietuvoje – neprotinga.
„Pagrindinė ir didžiausia klaida, kurią daro slidininkai – jie pervertina savo jėgas ir eina slidinėti savarankiškai ar su draugų, tėvų, kartais – internete matytų filmukų pagalba. Žinant slidinėjimo pagrindus – savo atostogas galėsite pradėti iš kart stojant ant slidžių. Prieš vykstant į slidinėjimo kelionę į užsienį Lietuvoje pasimokyti ar atnaujinti slidinėjimo įgūdžius – būtina tiek naujokui, tiek jau mokančiam“, – sako „Snow arenos“ sporto vadybininkas A. Bikulč.
Treneris sako, kad Lietuvoje reikalingų slidinėjimo pamokų skaičius priklauso individualiai nuo žmogaus.
„Jeigu žmogus nėra nuolat fiziškai aktyvus – jam reikės daugiau užsiėmimų, nes nuvykus į greitesnes ir ilgesnes trasas atsiranda didesnės raumenų apkrovos. Raumenys turi būti pripratę prie krūvio, kad nuvykus į kalnus ir čiuožiant į apačią kojos nepervargtų ir nereikėtų kelis kartus sustoti pailsėti. Taip pat pavargus ar suprastėjus trasos kokybei atsiranda didesnė tikimybė susitraumuoti“, – teigia jis.
Pradžiamokslio metu supažindama ir su griuvimo metodais
Kadangi traumų tikimybė kalnuose – didelė, svarbu nepamiršti ir kelionių draudimo. Draudimo technologijų bendrovės „Balcia Insurance SE“ filialo Lietuvoje rizikos vertinimo ir produktų departamento vadovas Andrius Dambrauskas sako, kad užsiiminėjant ekstremaliu sportu papildomas draudimas – atsakingas sprendimas.
„Kelionių ir papildomas Extreme draudimas vykstant į kalnus yra būtinas. Turint šiuos draudimus ir nutikus nelaimei jie padės apsisaugoti nuo finansinių nuostolių, kurie gali ženkliai išaugti priklausomai nuo šalies, kurioje keliaujate. Kelionių ir Extreme draudimų paslauga galioja ir sporto treniruočių metu, ir aktyviai leidžiant laisvalaikį. Atsitikus nelaimei, kiekviena diena praleista ligoninėje taip pat yra apmokama. Be to, turint šiuos draudimus padengiamos ir kitam asmeniui padarytos žalos, pavyzdžiui, partrenkus slidinėjant“, – sako A. Dambrauskas.
Kalbėdamas apie slidinėjimo pradžiamokslį slidinėjimo treneris A. Bikulč teigia, kad jis yra gana nesudėtingas. Anot jo, kalnų slidinėjimo mokyklose klientai pirmiausia yra supažindinami su slidinėjimo įranga, saugumo kalnuose reikalavimais. Tuomet mokomasi stovėsenos, stabdymo, saugaus kritimo bei atsistojimo, naudojimosi keltuvais. Vėliau palaipsniui pereinama prie įvairių pusiausvyros pratimų, posūkių darymo. Toliau mokantis pratimai vis sudėtingėja ir yra atliekami ant vis aukštesnių kalniukų. Po kiekvieno užsiėmimo klientai gauna atsiliepimus apie jų slidinėjimo galimybes, ką toliau reikėtų tobulinti, kokiose trasose jau gali bandyti čiuožti.
Vaikams slidinėjimo treniruotes lankyti pradėti rekomenduoja jau nuo 3 metų
Paskutiniu metu į kalnus neretai vykstama su visa šeima. Kalbėdamas apie tai, nuo kada į slidinėjimo pamokas vertėtų atvesti savo atžalas A. Bikulč sako, kad kiekvienas vaikas – labai individualus. Pasak jo, svarbiausia, kad vaikas pats norėtų ant sniego. Yra atvejų, kai vaikai slidinėti pradeda dar nesulaukę 1-erių metų, tačiau mokytis slidinėti su slidėmis vaikams jis rekomenduoja pradėti nuo 3-4 metų, su snieglente – šiek tiek vėliau. Anot trenerio svarbu suprasti, kad vaikai iki 4-5 metų tiesiog žaidžia ant sniego, tik vyresni po truputį pradeda suvokti, ką šneka instruktorius ir ko iš jų reikalauja.
Dar vienas naudingas eksperto patarimas prieš vykstant į slidinėjimo kelionę ir renkantis slidinėjimo kurortą – pasidomėti kokios trasos jame dominuoja.
„Lietuvoje galima pasiruošti čiuožti žalioms ir mėlynomis trasoms. Raudonoms ir juodoms trasoms, kurios yra kur kas sudėtingesnės ir statesnės, reikia didesnių fizinių gebėjimų, geresnės slidinėjimo technikos ir daugiau pračiuožtų kilometrų. Nuvykus į kalnus visada galima susirasti vietinę slidinėjimo mokyklą, kurioje bus įvairaus lygio instruktorių, vaikų mokyklėlių. Be to, kalnuose instruktorius gali pasitarnauti ir kaip gidas, supažindindamas su vietove, su trasomis. Įvertinęs jūsų gebėjimus jis parekomenduos, kuriomis trasomis galite čiuožti, kuriomis ne“, – sako A. Bikulč.
Prieš vykstant kalnus jis rekomenduoja išsirinkti įrangą, aprangą ir ją išbandyti Lietuvoje arba, jeigu leidžia galimybės, nuvykti į artimiausius kurortus Lenkijoje, Latvijoje.
„Labai svarbu atkreipti dėmesį į batus, nes nuo batų patogumo ir prasideda slidinėjimas, pagal slidinėjimo lygį svarbu išsirinkti ir tinkamas slides. Kalbant apie slidinėjimo aprangą – ji susideda iš kelių sluoksnių: termo rūbų, slidinėjimo kojinių, kaklaskarės, įvairioms oro sąlygoms atsparaus išorinio sluoksnio, pirštinių. Taip pat svarbu nepamiršti šalmo, slidinėjimo akinių bei apsauginių kremų. Vieno skirto nuo šalčio, kito – saugančio nuo saulės“, – pataria treneris.
