Tarptautinis Kauno kino festivalis naujus metus pradeda pristatydamas filmą-parodą „Portalai arba lokacijų paieška Kaune“. Tai visiškai naujo formato projektas, kokio Lietuvoje anksčiau nėra buvę. Grupinėje parodoje video formate pristatomi perspektyvių bei jau gerai žinomų kūrėjų darbai Kauną atskleidžia kaip itin savitą, unikalių istorijų ir vilčių kupiną miestą.
„Kauno kino festivalis nuo pat pradžių reiškė daugiau nei kiną, tad šio naujo projekto formatas – unikalus, bet ne atsitiktinis” – teigė Ilona Jurkonytė, Tarptautinio Kauno kino festivalio meno vadovė. Socialiniai nematomybės aspektai yra svarbūs festivalio programoje, 2010 m. Valentinas Klimašauskas jau buvo pradėjęs vystyti šią temą festivalio kontekste. Tuomet spalio 8 d., dalyvaujant filmo „Nematomas žmogus” (1986) aktoriui Romualdui Ramanauskui, Kauno santakoje buvo iškeltas paminklas „Nematomam žmogui”.Ilona Jurkonytė pakvietė Valentiną Klimašauską pratęsti nematomybės temą kuriant naują projektą.
Šiuolaikinio meno kuratorius Valentinas Klimašauskas subūrė menininkus pasiūlydamas kūrybiškai permąstyti Kauno miestą pasitelkiant kino formatą. Reflektuojant sakinį „mes visi esame gyvenę Kaune, nepasisekusiame modernistiniame mieste, kuris teikia vilčių“ kuratoriui kilo mintis naudoti IX forto memorialą nacizmo aukoms atminti kaip portalą, kaip atspirties terminalą tolimesnėms paieškoms. Ši be galo įkvepianti idėja pareikalavo daug kūrybinių ieškojimų bei ypatingos pagarbos aukoms ir istorijai. Monumentas, kurio autoriai skulptorius Alfonsas Ambraziūnas, architektai G. Baravykas ir V. Vielius, dailininkas K. Morkūnas, buvo pastatytas tarp 1966 ir 1984 metų. 32 metrų aukščio paminklas simbolizuoja žmones, išlikusiuosius arba chorą antikinės graikiškos tragedijos prasme.
Pasak Valentino Klimašausko, sakinys „mes visi esame gyvenę Kaune, nepasisekusiame modernistiniame mieste, kuris teikia vilčių“ be kitų dalykų gali reikšti ir tai, kad dauguma miestų, kaip sudėtingi dariniai, kaip hiperobjektai, turi savo pusių, kurios radikaliai nuvylė, įkūnijo baisiausius košmarus, tačiau taip pat turi pusių, kurios teikė ir vis dar teikia pagrindo lūkesčiams, kurios vis dar įkvepia ir žada, kurios yra neįtikėtinos minėtų įvykių, sąlygų ir atkaklios valios keisti praeitį, dabartį ir ateitį, tačiau nebūtinai šia tvarka, kombinacijos. Kuratoriaus manymu, Kaunas, kaip ir bet kuris kitas miestas, kaip hiperobjektas, yra portalas į kitas patirtis, vietas ir laikus. Kiekvienas objektas yra portalas, kiekviena lokacija gali būti įvykis, patirtis, daugialypių istorinių, estetinių ir fizinių įvykių materializacija, portalas į kitas lokacijas, į kitus portalus, temas, žmones. Privalome žvelgti į XX amžių pagarbiai ir atsargiai, nes tai nėra mirusi anoniminė praeitis, o mūsų kolektyvinė bei asmeninė praeitis, kurios atgimimo naujais istoriniais pavidalais liudininkais mes tampame šiuo metu.
Projekte dalyvavo: Andreas Angelidakis, Dorota Gaweda ir Eglė Kulbokaitė, GPB, Pakui Hardware, Ilona Jurkonytė, Felix Kalmenson, Yorgia Karidi ir See channel, Lars Laumann ir Cecilia Lopez, Jaakko Pallasvuo, Emilija Škarnulytė, montažo, monumento video, garsaso režisierius Jokūbas Čižikas, dizainerė Gailė Pranckūnaitė, kuratorius Valentinas Klimašauskas.
Filmą-parodą prodiusavo Tarptautinis Kauno kino festivalis, jau šį rudenį planuojantis grįžti į savo gimtąjį miestą. Nuo 2007 metų organizuojamas Tarptautinis Kauno kino festivalis žiūrovams pristato plataus tarptautinio pripažinimo sulaukusius kino filmus bei ieško naujų atradimų. Projektą parėmė Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.
Grupinę parodą video formate galima pamatyti Spike Art Quarterly žurnalo internetinėje svetainėje iki sausio 22 d.: http://www.spikeartmagazine.com/en/articles/group-exhibition-video-portals-or-location-scouting-kaunas
