Liepos 14-15 dienomis Kaune vyks aviacijos šventė, skirta paminėti 85-ąsias S. Dariaus ir S. Girėno skrydžio per Atlantą metines ir Lietuvos šimtmetį. Kauniečiai bei miesto svečiai susiburs grožėtis lėktuvais, raižančiais dangų, o nemokama aviacinė ir kultūrinė programa garantuos nepamirštamą pažintį su aviacijos pasauliu.
Sparnus į orą pakels „Lituanica“
Miesto šventėje ras ką veikti ir mažiausias, ir didžiausias: veiks vaikų atrakcionai, tautodailės ir maisto mugės, kavinės, vyks gyvo garso koncertai bei viktorinos. Dar daugiau – kraują kaitins galimybė patiems pasikelti virš senųjų Kauno stogų ir žemyn pažvelgti iš paukščio skrydžio, o likusieji ant žemės galės nusikelti į aviacijos priešistorę apžiūrinėdami lėktuvų ekspoziciją.
„Šventės atidarymo proga pakelsime į orą Lietuvos aviacijos muziejaus pasididžiavimą – legendinio lėktuvo „Lituanica“ kopiją, kurią prieš 35 metus „Skrydis per Atlantą“ kino filmavimui sukūrė aviacijos sportininkas ir aviakonstruktorius Vladas Kensgaila“,- sakė S.Dariaus ir S. Girėno aerodromo direktorius Vytas Skučas.
Aviacinė programa žada dar daugiau staigmenų – vyks karinių oro pajėgų pasirodymai, kvapą gniaužiančios užsienio svečių programos, padange nardys NATO naikintuvai. Vyks ir parodomieji skrydžiai akrobatiniais, ultralengvaisiais bei savadarbiais lėktuvais, o unikali parašiutininkų programa ir muzikinis oro balionų šokis nuspalvins padangę.
Šventės svečiai galės išvysti ir tradicinį trijų lakūnų akrobatinį skrydį „Sparnas prie sparno“, su kuriuo pelno aukštas vietas tarptautinių aviacijos varžybų arenoje.
„Kiekvienais metais aviacijos renginiai Kaune tampa vis solidesni. Aeorodromas vis labiau atgyja: turime rekonstruotą pakilimo taką, čia vyksta šventės, atskrenda aviaturistai iš visų Šengeno zonos šalių. Tai signalizuoja, jog šis taškas yra traukos centras, į kurį buriasi lankytojai iš visos Lietuvos ir net užsienio“,- sakė V. Skučas, pats praskraidęs 30 metų ir per visą aviacijos karjerą išmėginęs keliolika įvairių lėktuvų modelių.
Aviacijos šventę globoja Kauno miesto savivaldybė, o tokias šventes aktyviai palaiko ir miesto meras Visvaldas Matijošaitis, kuris pats domisi techninėmis sporto šakomis, tarp jų – ir aviacija.
Aleksoto aerodromas – Lietuvos aviacijos lopšys
Pasak V. Skučo, 1933 m. Aleksoto aerodrome buvo laukiama iš Niujorko parskrendančių S. Dariaus ir S. Girėno – deja, nesėkmingai. Lakūnai naktį pakliuvo į audrą, patyrė peraukštėjimą ir krito dabartinėje Lenkijos teritorijoje, Soldino girioje. Jų garbei 1993 m. aerodromui suteiktas nacionalinio paminklo statusas ir pavadintas S. Dariaus ir S. Girėno vardu.
Dariaus ir S. Girėno skrydis garsina Lietuvą ir pasaulinėje aviacijosistorijoje. Aviacijos didvyriai išbuvo ore 37 val. 11 min. ir nuskrido 6411 km – tai buvo antrasis tuo metu skrydžio be nusileidimo rezultatas pasaulyje, atvėręs kelią oro paštui tarp Amerikosir Europos žemynų.
Kauno aerodromą Pirmojo pasaulinio karo metais 1915 m. įkūrė vokiečiai, o atgavus nepriklausomybę čia gimė karo, sportinė ir civilinė aviacija. Aleksoto aerodrome įsikūrė ir pirmoji aviacijos stotis, pradėjo skraidyti reguliarūs reisai į Berlyną, Maskvą ir Rygą.
Tačiau Antrojo pasaulinio karo metu aerodromo likimas vėl priklausė okupantams – vokiečiai pastatė iki šiol gyvuojantį pakilimo taką, o vėliau net 50 metų čia karaliavo rusų kareiviai.
„Tai buvo balta dėmė Lietuvos aviacijos istorijoje. Kaunas iki 1987 m. buvo pagrindinis oro uostas, čia vyko didžiulis judesys. Bet nei miesto, nei respublikos valdžia neturėjo jokio žodžio. Visi nurodymai buvo diktuojami iš Maskvos. Jeigu lietuviai pilotai čia nutūpdavo – juos pasitikdavo kareiviai su automatais“,- sakė V. Skučas.
Tikslas – tapti geriausiu bendruoju aerodromu Baltijos šalyse
„Aerodromo teritorija – beveik 200 ha viduryje miesto. Tikimės, kad saugioje zonoje įsikurs jaunimo centrų, visuomeninių pastatų, o iš jų žmonės ateis į kitą pakilimo tako pusę ir pradės skraidyti. Siekiame, kad S. Dariaus ir S. Girėno aerodromas taptų geriausiu bendrosios aviacijos aerodromu Pabaltijo šalyse“,- šypsodamasis sakė V. Skučas.
Šiemet aerodromo teritorijoje, žaliojoje zonoje, planuojama įrengti aviakempingą – medinius namelius, kuriuose galėtų viešėti aviaturistai iš užsienio. Taip pat planuojama įdiegti naktinį pakilimo tako apšvietimą, kuris suteiktų galimybę lakūnams išmėginti vizualius naktinius skrydžius ir nutūpdyti lėktuvą ant apšviesto tako.
Dariaus ir S. Girėno aerodrome veikia keturios pilotų mokyklos, didžiausia jų – Baltijos aviacijos akademija, kuriai priklauso keli šimtai mokinių pilotų ir keliasdešimt instruktorių.
Aerodrome vyksta ir aukščiausio lygio Europos akrobatinio skraidymo čempionatai. Paskutinis, įvykęs 2014 m., buvo labai gerai įvertintas FAI tarptautinės organizacijos. Ne mažiau įsimintinos ir šiame aerodrome 1993, 2003, 2013 m. surengtos aviacijos šventės, skirtos S.Dariaus ir S.Girėno skrydžio jubiliejinėms metinėms.
Minint skrydžio per Atlantą 85-metį Kaune, tuo pačiu metu vyks šventė ir Soldine, didvyrių lakūnų žuvimo vietoje. Dalis aviatorių iš šventės skris pagerbti pilotų žygio į Soldiną, akcentuodami šių dviejų vietų simbolinę jungtį.
