Pasaulio ekonomikos forumo studijoje „Ateities darbai“ teigiama, jog iki 2020-ųjų dėl dirbtino intelekto, robotikos, nanotechnologijų vystymosi, bus prarasti 5 milijonai darbo vietų. Tiesa, geroji naujiena yra ta, jog ta pati technologijų pažanga sukurs daugiau nei 2 milijonus naujų darbo vietų.
Kokie darbuotojai išliks? Kokios kompetencijos yra nekintamai paklausios, nepriklauso nuo besikeičiančios rinkos įnorių?
Tyrimai rodo – kuo toliau, tuo labiau pasauliui reikės žmonių, kurie geba derinti „kietuosius“ ir „minkštuosius“ gebėjimus, pavyzdžiui, matematikos žinias bei gebėjimą bendradarbiauti ir empatiją.
Harvardo universiteto (JAV) tyrėjas Davidas Demingas teigia, jog šiuolaikinės darbovietės, kuriose darbuotojai laisvai „juda“ tarp skirtingų vaidmenų ir projektų, šiek tiek primena vaikystės žaidimų aikštelė, kurioje visų pirma turėjome išmokti bendrauti ir bendradarbiauti. Pagal jo pateikiamą kompetencijų žemėlapį, auga tų profesijų poreikis, kuriose nepakanka vienos srities žinių – vien socialinių, arba vien techninių įgūdžių. Tik šių savybių dermė užtikrins sėkmę darbo rinkoje.
D. Demingo nuomone, svarbiausias šiuolaikinės švietimo sistemos iššūkis yra studentus išmokyti ne tik techninių gebėjimų ir įgūdžių, bet ir įsitikinti, jog studentų „minkštosios“ kompetencijos yra pakankamai aukšto lygio, jog jie gebėtų konkuruoti dėl ateities darbų.
Marketingas ir taikomoji chemija – „karštas“ derinys
„Dar bakalauro studijų metu supratau, kad produkto sėkmę rinkoje lemia ne tik unikalios cheminės formulės sukūrimas, bet ir tinkamas jo pristatymas rinkoje, situacijai adekvati marketingo strategija“, – teigia Eglė Vaičiukynaitė, Kauno technologijos universiteto (KTU) taikomosios chemijos bakalaurė, ekonomikos magistrė, šiuo metu dirbanti tyrėja KTU EVF Marketingo katedroje.
E. Vaičiukynaitė prisimena marketingo magistrantūros studijas pasirinkusi po karštos diskusijos su chemijos profesoriumi apie kosmetikos produktą, kurio pakuotės tekstą ir foną ji norėjo pakeisti tam, kad jis būtų populiaresnis rinkoje.
„Pasirinkau magistro darbo temą, susijusią su neuromarketingu. Tuo metu jau domėjausi emocijų poveikiu vartotojo elgsenai virtualioje aplinkoje. Vėliau tobulinausi doktorantūros studijose, atlikdama stažuotę neuromarketingo laboratorijoje Italijoje“, – teigia E. Vaičiukynaitė.
Tarpdisciplininis neuromarketingo tyrimų pobūdis jaunajai tyrėjai leido praktiškai panaudoti žinias, įgytas chemijos bakalauro studijų metu. Pavyzdžiui, neuromarketingo laboratorijoje dažnai tiriama kaip tam tikros maisto produktų kokybinės savybės veikia vartotojo emocijas ir jų elgseną, kokia maisto produktų pakuotė būtų patrauklesnė vartotojui, kuri paskatintų jį pirkti ir panašiai.
„Džiaugiuosi, kad pasirinkau tokį kelią, nes visos žinios pravertė praktikoje: chemija išmokė atidumo detalėms, sustiprino analizavimo įgūdžius, marketingas leido vystyti kūrybiškumą, pagilinti žinias apie rinką. Naujų marketingo mokslo žinių poreikis paskatino ir doktorantūros studijoms“, – teigia E. Vaičiukynaitė.
Skatinamas tarpdiscipliniškumas ir tarp skirtingų krypčių
Marketingas ir chemija, marketingas ir inžinerija, technologijų vadyba ir mechanikos inžinerija, ekonomika ir socialinė politika, robotika ir skaitmeninė kultūra, biomedicininė elektronika ir tarptautinis verslas – tai tik keletas galimų bakalauro ir magistro studijų kombinacijų, suteikiančių išsilavinimą, kuris užtikrins rinkoje „medžiojamų“ specialistų komepetencijas.
Net ir pasirinkus magistrantūros studijas, tęsiančias profesinį kelią, pradėtą bakalauro studijų metu, jį galima paįvairinti, pasirinkus tarpdiscipliniškumą skatinantį MA+ modelį, kurį vieninteliai Lietuvoje taiko KTU. Šis modelis leidžia studentui formuoti studijas pagal savo poreikius: greta pagrindinių studijų galima rinktis, kurias kompetencijas ugdyti papildomai – siūlomi 22 kompetencijų blokai. Populiariausios tarp studentų – vadovavimo, projektų vadybos, kalbų kompetencijos.
„Mes vieninteliai Lietuvoje skatiname tarpdiscipliniškumą ne tik tarp sričių, bet ir tarp krypčių. Šalia savo specialybės, pavyzdžiui, chemijos, studentas gali rinktis ne tik socialinių mokslų kompetencijas, bet ir kitus technologinius ar inžinerinius mokslus (medžiagų mokslą, dizainą ir panašiai) ir taip plėsti savo specialybės žinias“, – , – teigia KTU studijų prorektorė Jurgita Šiugždinienė.
Kompetencijos pritaikomos dirbant tarptautinėse komandose
„Komandinis darbas, sudėtingų procesų valdymas, nežinomų sprendimų modeliavimas ir tyrimas – šios kompetencijos, kurias įgijau studijuodamas magistrantūroje, mano darbe yra naudingos kasdien“, – teigia Rūtenis Turčinas JAV programavimo paslaugų įmonės „Devbridge Group“ vyresnysis programų sistemų inžinierius, pridurdamas, jog dirbant praverčia ne tik proceso organizavimo, bet ir gilios techninės žinios, įgytos studijų metu.
Universitete įgytas profesinės kompetencijas R. Turčinas taiko dirbdamas ir tarptautinėse komandose, kuriose dalis darbuotojų yra iš Lietuvos, dalis – iš JAV.
Jaunojo IT profesionalo sprendimą studijuoti KTU magistrantūroje lėmė tai, jog dar bakalauro studijų metu pradėtus neuroninės kompiuterio sąsajos kūrimo tyrimus jis galėjo vystyti toliau: „Norėjau tęsti tyrimus šioje srityje, sukurti kažką naujo, įdomaus, galbūt net unikalaus“.
R. Turčinas džiaugiasi tuo, jog studijų KTU buvo ne tik sudarytos visos sąlygos užsiimti moksline veikla, bet ir dirbti. Universitetas įsigijo visą tyrimams reikalingą įrangą, o dėstytojai ir tyrėjai studentus konsultavo ne tik paskaitų, bet ir laisvu laiku.
Studijų metu artimai bendraujama su įmonių atstovais. R. Turčinas teigia, jog šiandien, pats būdamas verslo dalis, konsultuoja Universitetą aktualiais studijų turinio klausimais.
Rašymas – vertinga „minkštoji“ kompetencija
„Minkštųjų“ gebėjimų ugdymas magistrantūros studijose vyksta ne tik per tarpdisciplininių kompetencijų blokų pasirinkimus, bet ir per tiesiogiai su mokslo vystymu susijusią veiklą – mokslo populiarinimą.
„Nuo kitų metų visiems magistrantams bus siūlomas akademinio rašymo modulis, parengsiantis mokslinių straipsnių, paraiškų rašymui“, – teigia Jurgita Vizgirdaitė, KTU Studijų kokybės ir plėtros departamento direktorė. Pasak jos, toks modulis įprastas užsienio universitetų akademinėse programose.
Na, o apie tai, kad rašymas yra viena iš svarbiausių „minkštųjų“ kompetencijų kalba ne tik tyrėjai, bet ir sėkmės istorijos – štai didžiausio pasaulyje knygyno „Amazon.com“ įkūrėjas Jeffas Bezosas savo aukščiausių vadovų komandą „treniruoja“ prieš susirinkimą jiems liepdamas atsinešti svarbiausias mintis išdėstytas raštu – ne punktais ar atskirais teiginiais, o rišliais sakiniais.
Išvykoms ir stažuotėms – aktyvi universiteto parama
„Viešinimas yra neatskiriama mokslo tyrimų dalis“, – teigia Birutė Paliakaitė, Biomedicininės inžinerijos studijų magistrantė, dirbanti laborante KTU Biomedicininės inžinerijos institute.
Studentei jau teko dalyvauti ne vienoje tarptautinėje mokslo konferencijoje, kur ji pristatė Instituto mokslininkų grupių vykdomus mokslinius tyrimus. Pasak B. Paliakaitės, finansavimą išvykoms į tarptautines konferencijas Universitetas skiria noriai. Studentė teigia, jog tiek galimybių išvykti į studijų mainus, tiek pabendrauti su kolegomis iš kitų šalių, studijose yra apstu.
„Žinoma, labai svarbu, kad studentas atsidurtų tinkamoje mokslo grupėje, kuri skatintų jaunus žmones dalyvauti tyrimuose ir pristatyti juos tarptautiniuose mokslo leidiniuose ir renginiuose“, – teigia B. Paliakaitė.
KTU magistrantė kitą semestrą, pasinaudodama „Erasmus+“ mainų galimybėmis vyks į Lundo universitetą Švedijoje, kurioje ketina tęsti magistro studijų tyrimus, padedama ilgamečio KTU Biomedicinos inžinerijos instituto partnerio Lundo universiteto profesoriaus Leifo Sornmo.
B. Paliakaitės ir kitų KTU magistrantūros studijų absolventų ir studentų patirtis rodo – išnaudojus Universiteto teikiamas galimybes, įgyjamos tarptautiniu mastu vertingos tarpdisciplininės kompetencijos. Jei į pasaulį ir veiklos galimybes žvelgiama kūrybiškai, atsiveria plačios karjeros galimybės.
Šaltinis: ktu.edu.lt
