Seimui antradienį teikiamas 2023 metų valstybės biudžeto projektas, kuriam praėjusį penktadienį pritarė Vyriausybė.
Biudžeto projektas šiemet teikiamas anksčiau nei įprastai, jį priimti taip pat planuojama anksčiau – lapkričio 22 dieną, o ne gruodžio viduryje. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas yra sakęs, jog norima, kad visuomenė kuo anksčiau sužinotų, kaip augs žmonių pajamos ir ar keisis mokesčiai.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė praėjusią savaitę sakė, kad esminis biudžeto prioritetas yra energijos kainų šoko suvaldymas, jų švelninimas ir žmonių perkamosios galios išsaugojimas.
Premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad projektas paruoštas remiantis Finansų ministerijos rugsėjį paskelbtomis makroekonominėmis prognozėmis – jos numatė, jog šalies bendrasis vidaus produktas kitais metais augs 1,6 proc. Ji neatmetė galimybės, kad biudžetą kitąmet gali tekti tikslinti, nes jis teikiamas vyraujant dideliam ekonominiam neapibrėžtumui.
Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį pareiškė, kad 2023 metų biudžeto projektas – rimtas žingsnis į priekį. Jis tikisi, kad biudžetą svarstant Seime kai kurie dalykai bus patobulinti, o tam pastangas sutelks tiek pozicija, tiek opozicija.
Tuo metu opozicija teigė biudžete pasigendanti lėšų reformoms, peikė „beatodairišką skolinimąsi“. Seimo socialdemokratų frakcijos seniūnas Gintautas Paluckas BNS sakė suprantantis, kad biudžetas formuojamas energetinės krizės akivaizdoje, tačiau jai spręsti dalis priemonių yra blogos.
Verslo atstovai sveikino Vyriausybės planus dėl paramos išaugusioms elektros kainoms kompensuoti.
BNS kalbinti analitikai teigė, jog kitų metų biudžetas padės gyventojams ir verslui išgyventi itin pabrangusių energetikos išteklių sąlygomis, o didinti viešąsias išlaidas valdžiai leidžia geros galimybės skolintis.
Svarbiausi skaičiai ir priemonės
Valstybės biudžeto pajamos kitąmet augs 3,4 proc. (510 mln. eurų) ir kartu su Europos Sąjungos lėšomis sieks 15,62 mlrd. eurų, o išlaidos – 6,1 proc. (1,07 mlrd. eurų) iki 18,61 mlrd. eurų. Prognozuojamas biudžeto deficitas sieks 4,9 proc., valstybės skola išaugs iki 43 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Energijos kainų augimo poveikio gyventojams ir verslui švelninimui numatyta 1,93 mlrd. eurų, iš jų gyventojams – 812 mln. eurų, verslui – 446 mln. eurų (šių metų ketvirtąjį ir kitų metų pirmąjį ketvirčius).
Pirmąjį 2023-ųjų pusmetį valstybė žada kompensuoti elektros kainą visiems gyventojams tiek, kad ji būtų ne didesnė nei 28 centai už kilovatvalandę, o antrąjį pusmetį – 33 centai. Jei vartotojai mokės už elektrą mažiau nei atitinkamai 28 ir 33 centus, jiems kompensacijos nebus mokamos.
Dujų kaina vartotojams nuo kitų metų sauso 1 dienos turėtų didėti ne daugiau kaip 40 proc. Preliminariai skaičiuojama, kad naudojantiems dujas šildymui tarifas su kompensacija būtų 1,07 euro už kubinį metrą (dabar – 77 centai), o naudojantiems jas maistui gaminti – apie 1,33 euro (1,03 euro). Konkrečius tarifus lapkričio pabaigoje paskelbs Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT).
Dar beveik 56 mln. eurų bus skirta šį šildymo sezoną numatytam nuliniam pridėtinės vertės mokesčiui (PVM) už centralizuotai tiekiamą šilumą.
Verslui iš valstybės biudžeto būtų kompensuojama pusė elektros kainos, viršijančios 24 centus už kilovatvalandę šių metų paskutinįjį ketvirtį ir 28 centus – kitų metų pirmąjį ketvirtį. Be to, įmonės, kurių sąnaudos energetikai viršys 10 proc. jų išlaidų, iki balandžio pabaigos galės nemokėti mokesčių.
Elektros kainos kompensacijoms įmonėms kitų metų biudžete numatyta 234 mln. eurų, o mokesčių atidėjimui, sudarant paskolos sutartis sumažintomis palūkanomis, mokesčių išieškojimo sustabdymui – 764 mln. eurų.
Be to, 9 proc. PVM mokesčio lengvatą viešbučiams siūloma taikyti neribotai, taip pat pusmečiui – iki kitų metų vidurio pratęsti šią lengvatą maitinimo ir kultūros, poilsio ir sporto renginių bei atlikėjų paslaugoms. Tam skiriama 66 mln. eurų.
Gyventojų pajamų didinimui per kitus metus planuojama išleisti 1,552 mlrd. eurų, saugumui – 275 mln. eurų, o investicijos į įvairias sritis iš įvairių finansavimo šaltinių turėtų viršyti 2,9 mlrd. eurų.
Vidutinė senatvės pensija kitąmet turėtų didėti 60 eurų iki 542 eurų, o su būtinuoju stažu – 65 eurais (daugiau nei 12 proc.) iki 575 eurų. Nuo 2023 metų sausio bendroji pensijos dalis didės apie 9 proc., o individualioji – beveik 15 proc.
Bazinės pensijos dydis turėtų siekti 246,21 euro, vienišo asmens pensija – 34,89 euro, o pensijų apskaitos vieneto vertės dydis – 5,7 euro. Vidutinio darbo užmokesčio, taikomo apdraustųjų asmenų kitų metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, dydis turėtų siekti 1684,9 euro.
Kitąmet bazinė socialinė išmoka sieks 49 eurus, šalpos pensijų bazė – 185 eurus, tikslinių kompensacijų bazė – 147 eurus, valstybės remiamų pajamų dydis –157 eurus.
Vienkartinė išmoka vaikui 2023 metais didėtų nuo 506 eurų iki 539 eurų. Vaiko pinigai didėtų iki 85,75 euro, o daugiavaikėms ir nepasiturinčioms šeimoms ar neįgalų vaiką auginančioms šeimoms išmokos vaikams padidėtų iki 136,22 euro.
Minimali mėnesio alga (MMA) nuo kitų metų pradžios augtų 15 proc. iki 840 eurų, o neapmokestinamųjų pajamų dydis (NPD) – 16 proc. iki 625 eurų. Dėl to pajamos „į rankas“ minimalią algą uždirbantiems asmenims būtų 83,5 euro didesnės nei dabar. Be to, 5 eurais bus didinimas bazinis pareiginės algos dydis – iki 186 eurų.
Asignavimai krašto apsaugai turėtų likti ties 2,52 proc. bendrojo vidaus produkto riba.
Skaitmeninei pertvarkai numatomos 192 mln. eurų investicijos, taip pat ketinama 312 mln. eurų investuoti į mokslo, verslo ir inovacijų sritis. 140 mln. eurų investicijų sulauks sveikatos apsauga, 151 mln. eurų bus nukreipta priemonėms ieškantiems darbo asmenims, socialinių paslaugų kokybės gerinimui ir prieinamumo didinimui.
Dar 607 mln. eurų numatyti transporto sektoriui. Šiomis lėšomis bus pritaikomas geležinkelių tinklas tarptautiniam kariniam judumui bei susisiekimo geležinkelių ir kelių transportu gerinimui.
Politinių partijų susitarimo dėl švietimo įgyvendinimui numatyti 231 mln. eurų, iš kurių per 179 mln. eurų bus skirta mokytojų, dėstytojų, mokslininkų atlyginimų didinimui.
Taip pat auga savivaldybių pajamos – jos sieks 5 mlrd. eurų ir bus 594,5 mln. eurų didesnės nei 2022 metais.
„Sodros“ biudžeto pajamos sieks 6,652 mlrd. eurų – 8,8 proc. daugiau nei laukiama 2022 metais. Išlaidos sieks 6,416 mlrd. eurų – 13,5 proc. daugiau. Šio biudžeto perteklius 2023 metais turėtų siekti 235,77 mln. eurų.
PSDF biudžetas 2023 metais bus subalansuotas – jo pajamos ir išlaidos turėtų siekti 3,049 mlrd. eurų, arba 9,3 proc. (259,7 mln. eurų) daugiau nei suplanuota šiems metams.
BNS
