Lietuvoje šeimos verslo tradicijos dar nėra tokios gilios kaip JAV, Japonijoje ar dalyje Vakarų Europos, tačiau tokie verslo modeliai jau formuojasi. Baigę studijas vaikai įsilieja į tėvų sukurtas įmones. Ekspertai sako, kad šios tendencijos nėra vien teigiamos ir įžvelgia ne vieną riziką.
Šeimos verslas yra kaip santuoka, kuri gali iširti, o neturint teisinių dokumentų pasekmės lieka ir skaudžios.
Specialistai įžvelgia riziką
Įmonių, kuriose dirba visi šeimai nariai arba tėvai verslą yra perdavę vaikams, Lietuvoje ne viena. Jų ypač padaugėjo pastaruoju dešimtmečiu, kai užaugo ir nepriklausomoje Lietuvoje gimę vaikai, ir jų tėvų sukurti verslai.
Skaičiuojama, kad dažniausiai šeimos sukuria smulkias ar vidutines įmones, o jas mėgsta ir klientai – čia dažniausiai jaučiamas betarpiškumas, dėmesys.
Tačiau specialistai įvardija rizikas – ne tik finansinės nesėkmės atveju, tačiau ir pasikeitus šeimos narių asmeniniams santykiams ir negebant jų atskirti nuo darbo santykių.
Šeimos verslas yra kaip santuoka – kartais ji būna sėkminga, o kartais ne. Todėl, sako įmonės „Deloitte Legal“ teisininkas Tomas Mieliauskas, prieš imantis šeimos verslo reikia turėti aiškų susitarimą – tam, kad žmonės apsaugotų vieni kitus.
Pasak T.Mieliausko, tai pasaulyje nėra naujovė – tradicijas turinčiose vakarų šalyse tokie verslai iš tiesų pasirašo susitarimus.
„Todėl nereikia nieko naujo daryti, o tiesiog imti pavyzdžius iš kitų valstybių. Esu turėjęs eilę klientų, kai nepavykus suvaldyti situacijos įmonėje, tinkamai neįforminus verslai žlugo, bankrutavo“, – kalbėjo teisininkas.
Būdų, kaip teisiškai apibrėžti šeimos verslą, yra ne vienas: tai ir akcininkų sutartis, ir šeimos protokolas, verslo perėmimo strategija, jei jis perleidžiamas kitiems šeimos nariams.
Turint teisinius dokumentus lengviau suvaldyti ir kylančius ginčus, nes yra dokumentas, kuriuo galima vadovautis. Antra vertus, tai – ne tik ginčas. Gali būti ir skyrybos arba vieno iš šeimos nario netektis, nenoras toliau dirbti šeimos įmonėje.
„Labiausiai žmonės bijo, kad pasirašydami tokius teisinius dokumentus tarsi leis suprasti, kad jie šeimos nariais nepasitiki. Toks psichologinis momentas, kurį reikia peržengti ir suprasti, kad tai normalu ir tik tokiu būdu galima išsaugoti savo verslą ir šeimos narių santykius“, – sakė T.Mieliauskas.
Klientai vadina „šeima“
Tačiau Lietuvoje, dar neturinčioje gilių šeimos verslo puoselėjimo tradicijų, yra ir ne vienas sėkmingas atvejis. Daugiau kaip du dešimtmečius kauniečių Inesos ir Virgio Vencių šeima darbuojasi savo įkurtoje ūkinių ir sodo-daržo reikmenų parduotuvėje.
Į šią veiklą įsitraukė ir du poros vaikai, dukters vyras. Tiesa, jauniausias Vencių sūnus kol kas dar moksleivis, tačiau į šeimos parduotuvę užsuka padėti. Mama sako, kad baigęs mokslus sūnus taip pat prisijungs prie įmonės kolektyvo, jei, pasak Inesos, neteks eiti į kariuomenę.
Po kelių dešimtmečių ar daugiau, viliasi sutuoktiniai, vaikai visiškai perims šeimos verslą ir tęs tėvų pradėtą veiklą. Taip kauniečiai bus užtikrinę ir finansinę ateitį savo vaikams.
Vaikus Kamilę ir Tautvydą į šeimos verslą tėvai įtraukė nuo paauglystės. Vėliau dukra baigė socialinių mokslų studijas, tačiau darbą pasirinko ne pagal specialybę, o tėvų įmonėje.
„Niekas geriau nepasiūlė“, – juokėsi I.Vencienė. Kai dukra sukūrė šeimą, jos vyras Edgaras žmonos tėvų įmonėje atliko praktiką, o po jos liko dirbti.
Tai, kad Kauno prekybos miestelyje „Urmas“ esančioje sodo ir daržo reikmenų parduotuvėje dirba visa šeima, žino ir nuolatiniai jų klientai. „Mus taip ir vadina: šeima“, – juokėsi pašnekovė.
Sėkmė priklauso ir nuo charakterio
Inesa sako, kad jų aplinkoje daugiau tokių šeimų, kuriose visi šeimos nariai įsitrauktų į bendrą verslą, nėra. Tačiau bičiuliai, draugai, artimieji tokia šeimos sėkme džiaugiasi ir palaiko. Šeimos valdomoje įmonėje iš šalies dirba tik vienas žmogus – buhalterė.
Tiesa, sėkmingas šeimos verslas priklauso ne tik nuo bendro matymo taško, požiūrio į klientus ir apskritai į verslą, tačiau ir nuo to, kaip šeimos nariai sutaria tarpusavyje ar net jų charakterio bei gebėjimo atskirti žmonių asmeninius santykius nuo darbo.
Pasak pašnekovės, sėkmė juos lydi dėl kelių priežasčių. Viena – visi šeimos nariai yra draugiški ir nekonfliktiški. Antra – jie vertina klientus ir yra lojalūs. Jei reikia – dirba po darbo, prekes klientams pristato į namus.
Svarbūs sprendimai – kartu
Nors įmonės „galva“ – direktorius – yra vyras, tačiau šeimos nariai pareigomis nesiskirsto. Todėl jei reikia, direktorius gali krauti dėžes.
„O žentą mes priėmėme kaip savo sūnų, todėl visiems sakau, kad turiu tris vaikus – su savi ir dukters vyras. Nors jis yra vadybininkas, tačiau taip pat daro visus darbus“, – kalbėjo kaunietė.
Inesa sako, kad kartais atsiriboti nuo darbo reikalų sunkiai sekasi namuose. „Tačiau grįžęs jas turi pamiršti. Visko būna, pasakai ir griežtesnį žodį, tada laviruoti reikia. Vaikams turi būti lojalus ir kartu griežtas.“
Vienas iš šeimos verslo privalumų – sutuoktiniai gali ramiai leisti laisvadienius, o vaikams pradėjus dirbti kartu laisvų dienų būna gerokai daugiau. Mat maždaug penkiolika metų Venciai dirbo vieni ir sunkiai – vaikai jiems padėdavo tik savaitgaliais.
Vis tik jei įmonei būtų sunkūs laikai – pasekmės būtų gerokai skaudesnės, nei visiems dirbant atskirtus darbus. Be pajamų liktų visa šeima.
„Todėl visus svarbius sprendimus stengiamės priimti drauge, o prieš juos priimant svarstome“, – sakė I.Vencienė.
