Rudens sesijoje Seimas priėmė vieną (neva, – red. past.) svarbiausių starteginių dokumentų – patvirtino Lietuvos ateities viziją „Lietuva 2050“, kuri (esą, – red. past.) sustiprina valstybės pamatus ir numato kelius, kaip užtikrinti jos saugumą, kaip pasiekti visuomenės demografinį ir socialinį stabilumą, atnaujinti ekonomiką, išsaugoti gamtą, kaip tolygiai išvystyti visus Lietuvos regionus.
„Lietuva 2050“ (kaip pasakoja kūrėjai, – red. past.) padės pertvarkyti ir valstybės valdymą – padaryti jį lankstų, įžvalgų ir įtraukų, sustiprinti pasitikėjimą tarp piliečių, valdžios ir pilietinių organizacijų.
Biudžetas, gyventojų pajamų didinimas
Seimas patvirtino 2024 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinius rodiklius. Pagrindiniai kitų metų valstybės biudžeto prioritetai – žmonių pajamų didinimas, krašto saugumo stiprinimas, išskirtinį dėmesį skiriant švietimo susitarimo ir krašto apsaugos susitarimo įgyvendinimui, ir investicijų, kurios prisideda prie aukštesnės pridėtinės vertės kūrimo, skatinimas.
Kitų metų valstybės biudžeto pajamos sieks apie 16,979 mlrd. eurų, išlaidos sudarys apie 20,613 mlrd. eurų. Lyginant su 2023 metų biudžetu, pajamos augs apie 1,43 mlrd. eurų (9,2 proc.), išlaidos – maždaug 1,6 mlrd. eurų (8,5 proc.).
Patvirtintas subalansuotas 2024 m. „Sodros“ biudžetas, kuriame beveik 78 proc. sudarys išlaidos socialinio draudimo pensijoms. Pensijų padidinimui numatoma skirti beveik 519 mln. eurų. Vidutinė senatvės pensija ūgtels maždaug 66 eurais ir pasieks 605 eurus. Turintiems būtinąjį stažą vidutinė senatvės pensija padidės 70 eurų ir sieks 644 eurus.
Seimas nusprendė nuo kitų metų neapmokestinamąjį pajamų dydį padidinti 20 proc. arba 122 eurais – nuo 625 iki 747 eurų gyventojams, uždirbantiems iki 1 vidutinio darbo užmokesčio. Tokiu būdu stiprinamos paskatos dirbti ir mažinama pajamų nelygybė.
Priimtas 2024 m. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymas, pagal kurį kitąmet sveikatos apsaugos sistema sulauks papildomų 400 mln. eurų, augs dėmesys šeimos gydytojams, slaugai, psichikos sveikatai, pakaks lėšų apmokėti naujas sveikatos priežiūros paslaugas, didinti gydymo įstaigų darbuotojų darbo užmokestį.
Kitų metų finansiniuose teisės aktuose nuspręsta žmonių pajamų didinimui skirti apie 1,7 mlrd. eurų.
Seimas sutarė kitais metais didinti pedagogų atlyginimus. Mokytojų, švietimo pagalbos specialistų, auklėtojų, koncertmeisterių, akompaniatorių ir kitų pagalbos mokiniui specialistų pareiginės algos koeficientus nuo 2024 m. sausio 1 d. padidinti 10 proc., nuo rugsėjo 1 d. – dar 10 proc. Mokslo ir studijų įstatyme įtvirtinta, kad nuo 2024 m. sausio 1 d. mokslo darbuotojų pareiginės algos koeficientų dydžiai didės 10 proc., nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. – dar 18,7 proc.
Ateinančių metų pabaigoje, mokytojų darbo užmokestis turėtų pasiekti 130 proc. vidutinio darbo užmokesčio, dėstytojų – 150 proc. vidutinio darbo užmokesčio. Pedagogų atlyginimams padidinti kitų metų biudžete yra skirta 219 mln. eurų.
Seimas priėmė atnaujintą Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymą, pagal kurį nuo ateinančių metų pradžios keisis biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarka, didės minimalios ir maksimalios koeficientų ribos, daugės skatinimo priemonių.
Prokuratūros įstatymo pataisomis, pagerinamos prokurorų socialinės garantijos, reglamentuojamas prokurorų darbo užmokesčio didinimas. Nuo 2024 m. sausio 1 d. prokurorų pareiginė alga bus padidinta tiek, kad ji sudarys ne mažiau 75 procentų atitinkamos grandies teisėjo pareiginės algos, o nuo 2025 m. sausio 1 d. – ne mažiau kaip 90 procentų atitinkamos grandies teisėjo pareiginės algos.
Vidaus tarnybos statute įtvirtintos priemonės pareigūnų motyvacijai didinti, pareigūnams pritraukti ir išlaikyti tarnyboje, didžiausią dėmesį skiriant darbo užmokesčio sistemos tobulinimui.
Socialinė sauga – parama pažeidžiamiausiems
Priimtais Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pakeitimais nuspręsta suteikti teisę gauti motinystės ir vaiko priežiūros išmokas asmenims ir tais atvejais, kai turintys nustatytą stažą individualių įmonių savininkai, mažųjų bendrijų nariai ir ūkinių bendrijų tikrieji nariai tampa neapdrausti dėl to, kad sustabdo veiklą ar įgyja likviduojamo arba bankrutuojančio asmens statusą.
Seimas nusprendė nuo 2025 m. įteisinti vaiko priežiūros kompensacinę išmoką ir auklių prižiūrimų ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvams ar globėjams iš dalies kompensuoti išlaidas už vaikų priežiūrą.
Pritarta projektams, kuriais didinamas socialinių paslaugų prieinamumas ir kokybė Lietuvos gyventojams, ypač turintiems negalią ir jų artimiesiems. Augant socialinių paslaugų poreikiui, Socialinių paslaugų įstatyme įtvirtinta, kad laikino atokvėpio ir socialinės priežiūros paslaugas gali teikti ir fiziniai asmenys, reglamentuotas nuolatinio globotojo statusas, sureguliuota mokėjimo už socialines paslaugas tvarka, įteisinant nemokamą socialinių paslaugų tiekimą.
Seimas sugriežtino sąlygas teisei į būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją. Paramos negalės kreiptis fiziniai asmenys, išsinuomavę savo ar savo šeimos narių artimiesiems giminaičiams priklausantį gyvenamąjį būstą; švietimo įstaigoms, mokslo ir studijų institucijoms priklausantį būstą. Patikslintas ir būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos dydis. Viršutinė būsto nuomos kompensacijos suma diferencijuota pagal šeimos narių skaičių.
Priimtas naujos redakcijos Savanoriškos veiklos įstatymas, kuriame atnaujintas savanoriškos veiklos teisinis reglamentavimas, įtvirtinta geroji savanoriškos veiklos organizavimo praktika, savanoriškos veiklos formos, apibrėžti savanoriškos veiklos veikiančius subjektai – priimančiosios ir koordinuojančiosios organizacijos.
Ekonomika
Siekiant toliau skatinti kryptingas ir produktyvias investicijas Lietuvoje ir su kino gamyba susijusių paslaugų sektorių augimą, priimtomis Pelno mokesčio įstatymo pataisomis, papildomai 5 metams, iki 2028 m. gruodžio 31 d., pratęstos terminuotos pelno mokesčio lengvatos investiciniam projektui ir filmų gamybai.
Priimtomis Maisto įstatymo pataisomis nuspręsta nuo kitų metų pradžios sudaryti galimybę pratęsti maisto, paženklinto žyma „Geriausias iki…“, minimalų tinkamumo vartoti terminą ir leisti jį pardavinėti ilgiau. Tokiu būdu siekiama mažinti maisto švaistymą.
Nuo 2026 m. gegužės 1 d. a Kauno laisvosios ekonominės zonos (LEZ) teritorijos plotas atkuriamas iki 1996 m. buvusio dydžio – 1054 ha. Tikimasi, kad tai pagerins investicinę aplinką Kauno regione, padidins užsienio ir Lietuvos investicijų pritraukimą į Kauno LEZ teritoriją, leis sukurti naujų darbo vietų.
Seimas priėmė Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pataisas, nustatydamas didesnę iš atsinaujinančių energijos išteklių išgaunamos energijos dalį 2030 metais. Palyginti su bendruoju galutiniu energijos suvartojimu, energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių dalis didinama nuo 50 iki 70 proc., elektros energijos – nuo 70 iki 100 proc. Įstatyme įtvirtinti pakeitimai ir naujos galimybės gaminantiems vartotojams.
Patikslintas Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymas, uždraudžiant prekybos tinklams iš tiekėjų reikalauti pristatyti mažmeninės prekybos įmonės užsakytą prekių kiekį, jeigu tiekėjas per vieną darbo dieną nuo gauto užsakymo dienos praneša mažmeninės prekybos įmonei negalintis pristatyti mažmeninės prekybos įmonės užsakyto prekių kiekio arba negalintis pristatyti užsakyto prekių kiekio per mažmeninės prekybos įmonės nurodytą terminą.
Švietimas
Mokiniams sudaryta galimybė nemokamai naudotis interaktyviomis virtualiosiomis mokymosi priemonėmis, kurių sąrašą turės tvirtinti švietimo, mokslo ir sporto ministras. Šiais pokyčiais siekiama įtvirtinti naujausias edukacines technologijas, kad jos taptų neatsiejama bendrojo ugdymo dalimi.
Švietimo įstatymas papildytas aštuoniais kokybiniais ir kiekybiniais bendraisiais kriterijais, kuriuos turi atitikti mokyklos, vykdančios bendrojo ugdymo programas. Dvejiems metams – iki 2026 m. sausio 1 d. atidėtas šiame įstatyme įtvirtintas centralizuotas priėmimas į visas švietimo įstaigas.
Sveikata – didinamos paslaugų prieinamumas
Priimtais Sveikatos sistemos įstatymo pakeitimais siekiama gerinti pirminės sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą ir mažinti šeimos gydytojams tenkančią administracinę naštą. Pakeitimais nutarta suteikti teisę šeimos gydytojo komandos nariams – slaugytojams, išplėstinės praktikos slaugytojams ir akušeriams – išrašyti siuntimus specializuotoms paslaugoms, kurių išlaidos apmokamos PSDF biudžeto lėšomis, gauti, vertinti asmens sveikatos būklę bei darbingumą ir išduoti nedarbingumo pažymėjimus (akušeriams – ir išduoti nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimus).
Seimas sutarė nuo 2024 m. lapkričio 1 d. uždrausti pateikti rinkai elektronines cigaretes ir jų pildykles su skysčiu, jeigu šiame skystyje bus cukraus ar saldiklių, taip pat griežčiau užtikrinti draudimą pateikti rinkai elektronines cigaretes ir pildykles, turinčias pridėtinio kvapo ar skonio, išskyrus tabako.
Griežtindamas atsakomybę už rūkalų (ir elektroninių cigarečių ir (ar) jų pildyklių) tiekimą (nupirkimą, perdavimą ar kitokį realizavimą, pardavimą prekybos ir viešojo maitinimo įmonėse) nepilnamečiams Seimas Administracinių nusižengimų kodekse įtvirtino gerokai didesnes baudas už šiuos nusižengimus.
Vairuotojams suteikti papildomi metai pasitikrinti sveikatą – iki 2025 m. sausio 1 d. – atidėtos nuostatos, kad nustatytu periodiškumu nepasitikrinusių sveikatos, vairuotojų turimi vairuotojo pažymėjimai skelbiami negaliojančiais, įsigaliojimą.
Žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatyme įtvirtinta, kad žmogaus mirties faktą galės nustatyti paramedikai arba greitosios medicinos pagalbos paramedikai.
Krašto apsauga
Seimas priėmė Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo pakeitimus, kuriais nuspręsta tobulinti karių apmokėjimo sistemą, gerinti karių aprūpinimo sąlygas kvalifikacijos tobulinimo ir mokymosi metu, socialinių garantijų taikymo sąlygas.
Apsispręsta dėl Lietuvos karių dalyvavimo tarptautinėse operacijose 2024–2025 metais – į jas planuojama siųsti iki 358 Lietuvos karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų.
Teisė
Rudens sesijoje Seimas nusprendė kreiptis į Konstitucinį Teismą su paklausimu, ar kai kurios Stambulo konvencijos nuostatos neprieštarauja Konstitucijai.
Seimas už šiurkščiai pažeistą Konstituciją ir sulaužytą priesaiką panaikino Petro Gražulio Seimo nario mandatą. Po pašalinimo parlamento rinkimuose P. Gražulis negalės dalyvauti 10 metų.
Danutė Jočienė paskirta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėja, pritarta Jurgos Vasiliauskienės skyrimui Lietuvos apeliacinio teismo teisėja.
Advokatūros įstatyme apibrėžtos trečiųjų valstybių advokatų teisės teikti teisines paslaugas Lietuvoje savo profesiniu vardu praktinio įgyvendinimo priemonės. Įgyvendinant Valstybės kontrolės rekomendacijas Antstolių įstatyme įtvirtinti pakeitimai dėl antstolių veiklos tobulinimo, įkainių reguliavimo, kriterijai, pagal kuriuos bus nustatomas antstolių skaičius.
Seimas pritarė siūlymui grupei išeivijos atstovų vaikų suteikti galimybę išlaikyti Lietuvos pilietybę. Priimtomis Pilietybės įstatymo pataisomis, daugiau asmenų, gimusių laikotarpyje nuo 1990 m. kovo 11 d. iki 2008 m. liepos 22 d., galės kreiptis dėl pilietybės išsaugojimo ir sukakus pilnametystei, jeigu ta pilietybė asmeniui priklausė iki tampant pilnamečiu.
Atsižvelgdamas į 2023 m. birželio 7 d. Konstitucinio Teismo nutarimą, Seimas patikslino prieglobsčio prašytojų priėmimo tvarką.
Elektroninių ryšių įstatyme nustatyta, kad asmenys, perkantys išankstinio mokėjimo mobiliojo ryšio paslaugų korteles, privalės pateikti savo asmens duomenis. Viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai privalės įgyvendinti tinkamas technines ir organizacines priemones apgaulingoms trumposioms žinutėms atpažinti, žymėti ir stabdyti.
Savivalda, rinkimai
Seimas paskyrė Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų datą – jie vyks 2024 m. gegužės 12 d. ir paskelbė rinkimų į Europos Parlamentą Lietuvoje datą – 2024 m. birželio 9 d.
Siekdamas užtikrinti sklandesnį rinkimų organizavimą Seimas priėmė Rinkimų kodekso pataisas, ir patikslino pasyviosios rinkimų teisės apribojimus, pareiškinių dokumentų Vyriausiajai rinkimų komisijai teikimo tvarką, taip pat balsų perskaičiavimo atvejus.
Dr. Jolita Miliuvienė paskirta Seimo kontroliere savivaldybių institucijų ir įstaigų pareigūnų veiklai tirti.
Seimas patikslino septynių Trakų rajono, Vilniaus miesto ir Vilniaus rajono savivaldybių teritorijų ribas, sukurdamas teisines prielaidas įgyvendinti nuo kitų metų įsigaliosiančias Žemės įstatymo nuostatas dėl valstybinės žemės, esančios miestų, miestelių teritorijose, perdavimo savivaldybėms patikėjimo teise.
Transportas
Naujos redakcijos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme į nacionalinę teisę perkeltos europinės direktyvos nuostatos, įtvirtinti pakeitimai, didinantys nukentėjusių asmenų interesų apsaugą, technologinius pokyčius. Išplėsta apimtis transporto priemonių, kurios turi būti draudžiamos, nustatant pareigą drausti sunkesnes, greitesnes transporto priemones (tarp jų ir galingesnius elektrinius paspirtukus).
Siekdamas spręsti automobilių statymo vietų trūkumo problemą kurortiniuose miestuose, Seimas pritarė, kad kurortinės savivaldybės Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšas galėtų panaudoti transporto priemonių stovėjimo aikštelėms ir automobilių saugykloms kurortuose ir kurortinėse teritorijose įrengti.
Aplinkosauga
Seimas pritarė Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pataisoms, kuriomis siekiama, kad nuo 2025 m. sausio 1 d. visos plastikinių pakuočių atliekos Lietuvoje būtų perdirbamos, tuomet gamintojas nemokės aplinkos taršos mokesčio. Jei dalies pakuočių vis dėl to nepavyktų perdirbti, šį mokestį mokės tie, kurie pakuočių daugiausiai pagamina ar naudoja savo produkcijai ir neperdirba.
Priimtomis Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pataisomis, nutarta nuo 2027 m.uždrausti laikyti, veisti, parduoti ar kitaip perleisti ir žudyti ūkinius kailinius gyvūnus dėl jų kailių. Nuo 2024 m. žvėrelių augintojams bus skirtas pereinamasis laikotarpis, kai už tokios veiklos nutraukimą bus skiriamos kompensacijos.
Nuo kitų metų pradžios aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams suteikta teisė stabdyti transporto priemones ir tikrinti jų į aplinką išmetamų teršalų atitiktį techniniams motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimams. Šie pareigūnai taip pat galės atlikti į aplinką patekusių teršalų ir jų paveiktos aplinkos užterštumo matavimus.
Sugriežtinta atsakomybė už atliekų išmetimą aplinkoje – daugiau kaip du kartus padidintos baudos. Administracinė atsakomybė juridiniams asmenims grės tuo atveju, kai į aplinką bus išmetama ne daugiau kaip 15 kubinių metrų nepavojingųjų atliekų ir ne daugiau kaip 7 kubiniai metrai pavojingųjų atliekų. Viršijus šias ribas kils baudžiamoji atsakomybė. Fiziniams asmenims atsakomybę sutarta griežtinti mažinant ribinius išmetamų atliekų kiekius.
Įteisintos saugomos teritorijos privačiuose sklypuose – jų apsaugos sutartys bus pasirašomos bent 30-čiai metų, o jų savininkams bus mokamos kompensacijos už veiklos apribojimus.
Seimas pritarė Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo pataisoms, sudarydamas sąlygas geriau suderinti gyventojų ir ūkio subjektų interesus nustatant sanitarinės apsaugos zonas (toliau – SAZ), užtikrinant visuomenės sveikatos saugą, neribojant žemės naudojimo ir ūkinės veiklos vykdymo galimybių nustatant SAZ, sumažindamas sąrašą ūkinių veiklų, dėl kurių turi būti nustatytos SAZ.
Pritarta teisės aktų pakeitimams, kuriais sukuriamas valstybinės žemės sklypų rezervavimo modelis, siekiant turėti išvystytų didelių valstybinės žemės sklypų (teritorijų) pasiūlą naujoms gamybos investicijoms pritraukti ir palengvinti tolesnį valstybinės žemės sklypų pasiūlos procesą.
Mėgėjų žvejybos įstatyme nustatyti didesni mėgėjų žvejybos leidimų įkainiai, patikslinti žuvų išteklių tyrimų atlikimo reikalavimai.
Kultūra
Seimas, įvertindamas, kad 2029 metais bus minimos Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos metinės, nusprendė patvirtinti XX amžiaus Lietuvos laisvės kovų tyrimų ir jų sklaidos, šių kovų įamžinimo programą. Programoje numatyta siekti, kad Deklaracija, Jonas Žemaitis-Vytautas ir kitos kovojančios Lietuvos asmenybės taptų šiuolaikinės mūsų visuomenės tapatybės ir atminties dalimi, fundamentaliai stiprinančia mūsų pilietiškumą ir patriotizmą.
2023 metų Laisvės premiją Seimas paskyrė rezistentui, politiniam kaliniui Petrui Plumpai ir Europos Parlamentui.
Seimas, siekdamas pažymėti Žemaičių vyskupo Motiejaus Kazimiero Valančiaus 225-ąsias gimimo metines, Lietuvos radijo 100-metį ir Lietuvos Helsinkio grupės įkūrimo 50-ąsias metines, apsisprendė 2026-uosius paskelbti Žemaičių vyskupo Motiejaus Kazimiero Valančiaus, Lietuvos radijo ir Lietuvos Helsinkio grupės metais.
Tęsiama parama Ukrainai
Rudens sesijoje Seimas ėmėsi iniciatyvos dėl Ukrainos pakvietimo prisijungti prie Aljanso ir paskelbė, kad jau dabar pritaria Ukrainos, kaip narystės NATO kriterijus atitinkančios valstybės, pakvietimui prisijungti prie Aljanso ir nekelia jokių aktualių šios dienos sąlygų. Kartu kreiptasi į NATO valstybių narių parlamentus siūlant pritarti Ukrainos oficialiam prašymui prisijungti prie NATO ir paskatinti NATO valstybių narių vyriausybes remti sprendimą pakviesti Ukrainą narystei NATO aukščiausiojo lygio susitikime Vašingtone 2024 m. liepos 9–10 d., po kurio nedelsiant prasidėtų derybos dėl Ukrainos narystės Aljanse.
Vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos įstatyme įtvirtinta, kad Ukrainos atstatymui būtų skirtos lėšos, gautos sumokėjus baudas už tarptautinių sankcijų pažeidimus ir kitus nustatytus administracinius nusižengimus ir lėšos, gautos realizavus už nurodytus pažeidimus paskirtą poveikio priemonę – turto konfiskavimą.
Rezoliucijos
Seimas griežtai pasmerkė Irano remiamos tarptautinės teroristinės grupuotės „Hamas“, perėmusios valdžią Gazos Ruože 2005 m., kruvinus neišprovokuotus išpuolius Izraelio Valstybėje ir pareiškė nuoširdžią užuojautą šios šalies žmonėms dėl žuvusių aukų. Priimtoje rezoliucijoje Lietuvos parlamentas akcentavo, kad tokių teroristinių organizacijų kaip „Hamas“, „Hezbollah“, Islamo džihado iškilimą lemia ir veiklą stiprina autoritarinių režimų, tokių kaip Iranas ir Rusija, bendradarbiavimas su jais bei teikiama parama.
Minėjimai, sukaktys
Seimas posėdyje paminėjo Vilniaus geto likvidavimo 80-ąsias metines ir pakvietė šalies institucijas ir įstaigas skirti didesnį dėmesį puoselėjant Holokausto aukų atminimą, pagerbiant getų antinacinio pasipriešinimo dalyvius.
lrs.lt informacija
