Jaunu žmogumi Lietuvoje ketinama laikyti asmenį nuo 14 metų iki 35 metų įskaitytinai. Tokiai Jaunimo politikos pagrindų įstatymo pataisai šią savaitę parlamentarai pritarė po pateikimo – už balsavo 85 Seimo nariai, prieš buvo penki, susilaikė 19. Toliau projektą svarstys Seimo komitetai.
Šiuo metu jaunu žmogumi laikomas asmuo nuo 14 iki 29 metų.
Lietuvos jaunimo organizacijų taryba (LiJOT) teigia neturinti aiškios pozicijos šiuo klausimu, nes toks sprendimas gali sukelti ir neigiamų pasekmių.
Pataisos autorius liberalas Andrius Bagdonas teigė, kad mokslininkai nesutaria, kokio amžiaus asmuo turėtų būti laikomas jaunu, skirtingose kultūrose egzistuoja skirtingi rodikliai, bet paprastai vyrauja ekonominiai, socialiniai, istoriniai ir kultūriniai faktoriai.
„Europos Sąjungos valstybės, apibrėždamos jaunus žmones, taiko skirtingus amžiaus cenzus: nuo 12 iki 16 metų – apatinė riba ir nuo 24 iki 35 metų – viršutinė riba. Aukštesnę 35 metų ribą yra priėmusios tokios valstybės kaip Graikija, Kipras, Rumunija ir Ukraina. Tokiu būtu siekiama užtikrinti sklandesnę naujų žmonių integraciją į darbo, būsto rinkas, taikomą jauniems asmenims“, – sakė jis.
Seimo narys taip pat atkreipė dėmesį, kad jaunų asmenų apibrėžimas nevienareikšmis ir Lietuvos teisės aktuose.
Anot jo, jauna šeima įstatyme apibrėžiama kaip šeima, kurioje kiekvienas iš sutuoktinių yra iki 36 metų, ir tokia šeima gali gauti lengvatą būstui įsigyti. Tuo metu dalis Užimtumo tarnybos paramos mechanizmo jaunimui pasiekiama tik iki 21 metų.
„Valstietis“ Valius Ąžuolas atkreipė dėmesį, kad Europos Sąjungoje įtvirtinta, jog jaunasis ūkininkas ar žemdirbys yra iki 41 metų.
„Gal reikėtų būti ambicingiems ir paimti tą maksimalią ribą, kuri yra Europos Sąjungoje, sakykim, kad būtume grynai vienodai?“ – svarstė jis.
Konservatorius Edmundas Pupinis savo ruožtu tvirtino, kad ES numato paramą įvairioms jaunimo programoms, o jose gali dalyvauti 13–31 metų asmenys, todėl ragino šią amžiaus ribą įteisinti kaip jaunimą.
„Gerbiamas kolega, jūs šiandien kaip Dievas jaučiatės nustatydamas amžių, kada žmogus gali būti jaunas, kada senas ir panašiai. Suprantu, kad reikia pritraukti naudotis lėšomis ir todėl turbūt pritempėte šį projekto pateikimą“, – projektą kritikavo „valstietis“ Robertas Šarknickas.
„O ką daryti tiems, kam 39-eri ir širdy ne sutema?“ – ironizavo socialdemokratas Algirdas Sysas.
„Sakėte, kad mokslininkai nežino, kas yra jaunas žmogus. Bet yra žinoma, kad smegenyse naujos jungtys formuojasi maždaug iki 25–27 metų. Mokslininkai teigia, kad po šito amžiaus, kai baigiasi naujų jungčių formavimasis, prasideda senėjimo procesas. Kaip jūsų pataisa dera su žmogaus fiziologija?“ – klausė konservatorius Linas Slušnys.
LiJOT prezidentas Domantas Katelė BNS sakė, kad minėtas jaunimo amžiaus pailginimas gali turėti ir teigiamų, ir neigiamų padarinių.
Anot jo, paslaugos, kurias dabar gauna jauni žmonės iki 29-erių, priėmus pataisą, gautų asmenys iki 35 metų. Be to, kai kurios Lietuvoje veikiančios jaunimo nevyriausybinės organizacijos pačios yra nustačiusios, jog jų nariu gali tapti asmuo, kuris nevyresnis negu 35-erių.
Kita vertus, D. Katelė abejojo siūlomo sprendimo nauda.
„Žvelgiant iš kitos pusės, jau dabar pastebima, kad vyresni negu 29 metų žmonės, net galima sakyti, kad vyresni negu 25-erių, į jaunimo nevyriausybinių organizacijų veiklą įsitraukia išskirtiniais atvejais. Tokia tendencija stebima Lietuvoje, užsienio valstybėse tokia praktika yra dažnesnė – pavyzdžiui, Skandinavijos šalyse, jaunimo nevyriausybinėms organizacijoms dažnai vadovauja 25–26 metų žmonės“, – tvirtino jis.
Pasak LiJOT prezidento, pailginus jaunimo amžių ir daugiau asmenų įgijus teisę į jaunimui skirtas paslaugas, turėtų būti didinimas finansavimas jaunimo politikai įgyvendinti tiek nacionaliniu, tiek regioniniu lygiu.
Autorė Jūratė Skėrytė
BNS, Lietuvos naujienų skyrius
