Aplinkos apsauga šiandien vis dar išlieka viena rizikingiausių korupcijos atžvilgiu sričių. Galimybių korupcijai pasireikšti pastebima vykdant šios srities verslo priežiūrą, administruojant mokesčius už aplinkos teršimą, atliekų tvarkymą, išduodant, atnaujinant ir panaikinant leidimus. Ar pastangos užtikrinti šios srities atsparumą korupcijai yra pakankamos, kokių naujų priemonių būtina imtis?
Apie tai rūmuose diskutavo Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas Vitalijus Gailius, aplinkos viceministras Dalius Krinickas, STT Korupcijos prevencijos valdybos viršininkas Romualdas Gylys, STT Kauno valdybos viršininkas Dainius Januška, Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų tarybos nariai, verslo ir viešojo sektoriaus atstovai.
„Seimo Antikorupcijos komisijoje aiškinomės, ką veikė Aplinkos ministerija ir Aplinkos apsaugos agentūra, kodėl leidimai „Metrail“ buvo išduoti, nors 2013 metais, 2015 metais buvo nustatomi pažeidimai ir akivaizdu, kad jie tų atliekų netvarkė. Korupcinė sistema Aplinkos ministerijoje veikė per ilgai.Negali būti taip, kad tie veiksmai, kurių jau ėmėsi kai kurios institucijos, atsisuktų prieš sąžiningus verslininkus ar prieš teisėtai veikiančius atliekų tvarkytojus. Tai nėra normalu“, – tokią poziciją verslininkams išdėstė V. Gailius.
Pasak korupcijos rizikos veiksnių analizę atliekų tvarkymo srityje pristačiusio STT I valdybos I skyriaus vyriausiojo specialisto Aloizo Šafranovič, korupcijos rizikos veiksniai yra šie: neveiksminga atliekų tvarkymo veiklos kontrolė, nekontroliuojami viešieji ir privatūs interesai, neteisėtas lobizmas, atliekų tvarkymo organizavimo ir atliekų tvarkymo veiklos susitelkimas vienose rankose ir pasyvus gamintojų ir importuotojų vaidmuo.
Aplinkos viceministras Dalius Krinickas verslininkams ir viešojo sektoriaus atstovams pristatė, kurios atliekų sektoriaus kontrolės problemos jau yra identifikuotos ir kokių imtasi priemonių, kad atliekų tvarkytojai būtų prižiūrimi efektyviau. Pavyzdžiui, nustatyti laidavimo draudimo sutarties ar banko garantijos sumos apskaičiavimo, atsižvelgiant į išlaidų rūšis, tvarką; perduoti Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai regioninių kainų apskaičiavimo funkcijas, nustatyti savivaldybių ir gamintojų ir importuotojų atsakomybę komunalinių atliekų tvarkymo sistemose; nustatyti, kad esant neaiškios sudėties atliekų ar atliekų, dėl kurių pavojingumo kyla ginčų ir atliekų turėtojas negali įrodyti, kad atliekos nepavojingos – atliekos turėtų būti laikomis pavojingomis.
Rūmų viceprezidentas, UAB „Serfas“ direktorius Saulius Valunta pabrėžė, kad sąžiningas verslas neturi atsakyti už valstybinių institucijų neveiklumą, o verslo pastangos sutraukyti korupcinius ryšius susiduria su didžiausiu pasipriešinimu. Rūmų viceprezidentė, UAB „Aurita“ direktorė Vaida Butkuvienė akcentavo perteklinię biurokratinę naštą verslui, kuriam reikalinga aiški, paprasta, logiška taršos mokesčių mokėjimo schema, „vieno langelio“ principas. Rūmų tarybos narys, advokatų profesinės bendrijos „Magnusson ir partneriai“ advokatas Evaldas Rapolas atkreipė dėmesį, kad korupcijos apraiškas buvo galima stabdyti anksčiau, tuo sumažinant problemos apimtis, jei apie gresiančias rizikas verslui būtų pranešta dar 2013 m.
Rūmų prezidentas Benjaminas Žemaitis ir STT Kauno valdybos viršininkas Dainius Januška padėkojo dalyviams už konstruktyvią diskusiją, padėsiančią rasti naujų įrankių užtikrinant korupcijai atsparią aplinką atliekų tvarkymo srityje.
Tai jau antroji Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų ir STT surengta diskusija.
