Ketvirtadienį Raudondvario dvaro menų inkubatoriuje vykusiame Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) suvažiavime šalies savivaldybėms atstovaujantys politikai patvirtino strateginius siūlymus politinėms partijoms, kurios rudenį ketina dalyvauti Seimo rinkimuose.
LSA siūlymai apima pagrindines savivaldos veiklos sritis: švietimą, žemėtvarką, finansus, sveikatos apsaugą, regionų plėtrą, kelių infrastruktūrą, energetiką, aplinkosaugą, kultūrą, daugiabučių ir savivaldybių viešųjų pastatų atnaujinimą, vietos savivaldą, civilinės saugos bei socialinę sritį.
„Pastaraisiais metais didėjantis žmonių pasitenkinimas gyvenimu savo savivaldybėse nėra savaime suprantamas dalykas. Turime daryti viską, kad pasitikėjimas augtų. Turime ne tik išlaikyti viešųjų paslaugų kokybę, bet jau dabar galvoti apie ateitį investuodami į jų plėtrą bei geresnį prieinamumą,“ – sakė laikinai LSA prezidento pareigas einantis Audrius Klišonis.
Suvažiavime dalyvavusi Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė- Nielsen pabrėžė, kad gyventojų pasitikėjimas savivalda yra aukštas, todėl svarbu įsiklausyti į vietos lyderių balsą. Seimo vadovė neigiamai vertino kai kurių politikų siūlymus apkarpyti savivaldybių biudžetus, pamirštant, kad joms priskiriama vis daugiau funkcijų.
„Savivaldai šiandien keliami didžiuliai iššūkiai, susiję su švietimu, infrastruktūra, žaliuoju kursu, socialine rūpyba, saugumu, todėl labai svarbu, kad galime susitikti, dalintis patirtimi ir drauge kurti stiprią ir vieningą savivaldybių bendruomenę. Lietuvoje savivaldybės labai skiriasi: yra didieji miestai, kurortai, žiedinės ir mažosios savivaldybės, todėl centrinės valdžios direktyvos ne visada ir ne visoms vienodai tinka“, – pastebėjo Kauno rajono meras Valerijus Makūnas.
Tarp LSA siūlymų – didesnis švietimo ir kultūros paslaugų prieinamumas bei kokybė. Savivaldybių nuomone, būtina sukurti galimybes išlaikyti tas mokyklas, kurios, nors ir nepilnai atitinka mokyklų tinklo reikalavimus, tačiau yra būtinos siekiant užtikrinti vietos bendruomenės poreikius ir teisę gauti kokybiškas ugdymo paslaugas. Ne mažiau svarbu, kad regionų ir atokesnių vietovių gyventojus galėtų pasiekti kokybiškas profesionalus menas ir kultūra, todėl siūloma skiriant valstybės finansavimą profesionalaus meno ir kultūros organizacijoms bei jų projektams numatyti ir kūrinių pristatymo regionuose sąlygą.
Su nevienodomis sąlygomis ir galimybėmis naudotis viešosiomis paslaugomis šalies gyventojai susiduria ir kitose srityse. Centralizavimo tendencija vandentvarkoje lemia skirtingas kainas – neretai didesnes būtent mažesnių savivaldybių gyventojams. Būtina tobulinti ir šiuo metu egzistuojančią finansinę priemonę energetikos bendrijoms finansuoti, kad būtų galima socialiai pažeidžiamiausiems gyventojams atpiginti elektros kainą.
LSA taip pat ragina vykdant Europos Sąjungos investicijas teikti prioritetą realiems vietos ir regionų poreikiams, kurie šiuo metu vis dar nustatomi pernelyg centralizuotai.
Tiek investicijų, tiek viešųjų paslaugų plėtrai ypač svarbi ir kelių infrastruktūra, todėl raginama atlikti visapusišką šalies kelių būklės situacijos įvertinimą, nustatant tikslų finansavimo poreikį ir tvarius šaltinius. Vienas jų – skirti keliams ne mažiau kaip 80 procento akcizo už kurą.
Savivaldybės taip pat siūlo stiprinti civilinės saugos pajėgumus, sukonkretinti ir aiškiai apibrėžti tarpinstitucinio bendradarbiavimo algoritmus valstybės gynimo atveju, kiekvienoje savivaldybėje pradėti rengti realias pratybas.
LSA ir KRS inf.
