Daugeliui saulė asocijuojasi su poilsiu, įdegiu ir gera savijauta, tačiau už šio šviesaus įvaizdžio slepiasi ir nematomos grėsmės. Raudonis, perštėjimas, pūslės, pigmentinės dėmės ar net odos vėžys – tai ne tik intensyvaus deginimosi pasekmės, bet ir nepastebimo, kasdienio UV spindulių poveikio rezultatas. Pavojus slypi net ir tada, kai atrodo, jog esame „saugūs“ debesuotą dieną.
Saulės ultravioletiniai spinduliai skirstomi į tris tipus, tačiau odą veikia tik du iš jų – UVA ir UVB. „UVB spinduliai yra trumpi ir paveikia viršutinį odos sluoksnį, vadinamą epidermiu. . Jie dažniausiai sukelia nudegimus – ypač pavasarį ir vasarą. Tuo metu UVA spinduliai prasiskverbia giliau į odą, iki dermos sluoksnio. Jie sukelia oksidacinį stresą, skatina odos senėjimą, pigmentacijos sutrikimus bei gali pažeisti DNR“, – sako Lina Martinėlė, sveikatos sprendimų centro „Antėja“ dermatovenerologė.
Skirtingai nei UVB, UVA spinduliai yra intensyvūs visus metus, praeina ne tik pro debesis, bet ir pro stiklą, todėl veikia mus net ir esant apsiniaukusiam orui ar būnant patalpose šalia lango.
Trumpalaikiai ir ilgalaikiai saulės spindulių pavojai
„Nudegimai dažnai atsiranda jau po kelių valandų buvimo saulėje, ypač per intensyviausias dienos valandas, kai nenaudojama apsauga. Sunkesni nudegimai gali lemti pūslių susidarymą – tai ženklas, kad oda stipriai pažeista. Tokie pažeidimai ne tik labai skausmingi, bet ir padidina odos infekcijų riziką“, – teigia gydytoja.
Kai kurie vaistai, pavyzdžiui, antibiotikai ar retinoidai, taip pat kai kurios kosmetikos priemonės, gali sukelti fotosensibilizaciją – padidėjusį odos jautrumą saulės spinduliams. Tokiu atveju pažeidimai atsiranda greičiau ir būna intensyvesni nei įprastai.
Be to, ilgas buvimas saulėje gali trikdyti organizmo termoreguliaciją – padidėja šilumos smūgio ir dehidratacijos rizika. Tai pavojingos būklės, kurios reikalauja neatidėliotino dėmesio.
Ilgainiui saulės poveikis sukelia matomus odos pakitimus. „Viena iš dažniausių pasekmių – priešlaikinis odos senėjimas, dar vadinamas fotosenėjimu. UVA spinduliai ardo kolageną ir elastiną, todėl oda praranda stangrumą, formuojasi gilios raukšlės, pigmentinės dėmės bei išryškėja kapiliarai“, – dėsto gydytoja.
UV spinduliai taip pat gali pažeisti DNR struktūrą odos ląstelėse. Genetiniai pažeidimai ilgainiui didina riziką susirgti odos vėžio formomis – bazalinių ląstelių karcinoma, plokščialąsteline karcinoma ar piktybine melanoma.
„ Saulės spinduliams jautresni šviesios odos žmonės, turintys daug apgamų, vaikai, ar tie, kurių šeimoje buvo odos vėžio atvejų.Taip pat stipresnės apsaugos reikia žmonėms, vartojantiems jautrumą didinančius vaistus, sergantiems tam tikromis ligomis ar dirbantiems ilgai lauke“, – priduria specialistė.
Kada laikas kreiptis į medikus?
Dauguma apgamų yra gerybiniai ir nekinta visą gyvenimą, tačiau kai kurie odos pakitimai gali būti ankstyvas melanomos ar kito odos vėžio požymis. Todėl svarbu žinoti pagrindinius kriterijus, kada reikėtų sunerimti ir kreiptis į dermatologą.
Tarptautinėje dermatologijoje plačiai naudojama ABCDE taisyklė padeda įvertinti, ar apgamas gali būti piktybinis. Ji apima penkis pagrindinius požymius: A (angl. asymmetry) – ar apgamas yra asimetriškas, B (border) – ar jo ribos yra netaisyklingos, C (colour) – ar spalva yra nevienoda, D (diameter) – ar diametras didesnis nei 6 mm (nors melanomos gali būti ir mažesnės), E (evolution) – ar apgamas keičiasi dydžiu, forma ar spalva. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į kraujavimą ar šlapiavimą.
Be to, naudinga prisiminti „Bjauriojo ančiuko“ (angl. Ugly Duckling Sign) taisyklę. Ji reiškia, kad įprasti apgamai paprastai yra panašūs tarpusavyje pagal spalvą ir dydį, o jei apgamas aiškiai išsiskiria iš kitų – yra tamsesnis, netolygus ar neįprastos formos – jį būtina parodyti gydytojui.
„Odos savistabą reikėtų atlikti kartą per mėnesį, ypač turintiems šviesią odą, daug apgamų ar nudegimų istoriją. Ryškiame apšvietime prieš veidrodį svarbu apžiūrėti visą kūną – veidą, kaklą, liemenį, galūnes, pėdas, nugarą ir galvos odą“, – pataria „Antėja“ gydytoja.
Jei po buvimo saulėje pastebėjote naujų apgamų, svarbu kuo greičiau kreiptis į dermatovenerologą, kuris įvertins odos pakitimus ir, jei reikia, paskirs papildomus tyrimus.
Ar įmanoma degintis sveikai?
Saugus įdegis – tai tik mitas, tikina medikė. Įdegis yra odos gynybinė reakcija į UV spindulių padarytą žalą, o ne sveikatos požymis. Jis reiškia, kad odos ląstelės jau patyrė DNR pažeidimus – tiek nuo natūralios saulės, tiek nuo dirbtinių šaltinių, pavyzdžiui, soliariumų.
„Tyrimai rodo, kad soliariumai žymiai paspartina fotosenėjimą – atsiranda pigmentinės dėmės, nelygus odos atspalvis, mažėja elastingumas. Be to, žmonėms, patyrusiems daugiau nei penkis stiprius nudegimus, melanomos rizika padidėja dvigubai, o sukauptas UV poveikis tiesiogiai siejamas su įvairiomis odos vėžio formomis“, – pabrėžia „Antėja“ gydytoja.
Soliariumai kelia dar didesnį pavojų nei natūrali saulė – jų lempose dominuoja intensyvūs UVA spinduliai, kurie giliai ir nepastebimai pažeidžia odą. Soliariumų naudojimas iki 35 metų melanomos riziką padidina net 59 proc., o Pasaulio sveikatos organizacija jų UV spinduliuotę priskiria prie pirmosios grupės kancerogenų – kaip ir tabaką ar asbestą.
Tinkama apsauga nuo saulės – būtina
Apsauginiai kremai nuo saulės – svarbiausia odos gynybos priemonė nuo žalingų UV spindulių. Kiekvieną kartą tepdamiesi apsauginiu kremu, matome skaičių – SPF 15, 30 ar 50. Tačiau ką iš tikrųjų reiškia šie skaičiai ir kiek jie apsaugo mūsų odą nuo žalos?
„SPF (saulės apsaugos faktorius) žymi, kiek efektyviai kremas apsaugo nuo spindulių, kurie sukelia nudegimus, pažeidžia odos DNR ir ilgainiui gali sukelti odos vėžį. Pavyzdžiui, SPF 30 teoriškai leidžia būti saulėje 30 kartų ilgiau nei be apsaugos, tačiau praktikoje efektyvumas priklauso nuo kremo kiekio, tolygumo ir jo sluoksnio atnaujinimo. SPF 15 sulaiko apie 93 proc., SPF 30 – 97 proc., o SPF 50 – iki 98 proc. UVB spindulių. Jautriai odai aukštesnis rodiklis ypač svarbus“, – teigia gydytoja.
Kremą būtina tepti likus 15–30 minučių iki buvimo saulėje, o vėliau – kas 2 valandas arba po maudynių, stipresnio suprakaitavimo ar nusišluostymo. Net jei kremas žymimas kaip „atsparus vandeniui“, apsauga vandenyje dažniausiai trunka 40–80 minučių. Be to, SPF apsaugo tik nuo UVB spindulių, todėl svarbu rinktis kremus su „broad spectrum“ arba „UVA“ ženklinimu.
Svarbu nepamiršti, kad kremas nuo saulės nėra vienintelė apsaugos priemonė. Natūralūs barjerai – plati skrybėlė, lengvi drabužiai, akiniai su UV filtru ir šešėlis – taip pat labai svarbūs, pabrėžia gydytoja. Kadangi UVA spinduliai veikia net debesuotą dieną ir pro langus, saulės apsauga turėtų tapti kasdieniu įpročiu, o ne tik sezoniniu sprendimu.
