Rūta Banionytė, populiaraus saviugdos tinklaraščio įkūrėja ir knygos „Šokoladas sielai. Kaip tapti moterimi, kuriai neįmanoma atsispirti?“ autorė, dalinasi laimingo gyvenimo paslaptimis ir griauna mitus apie tai, kokie dalykai suteikia džiaugsmo jausmą, o kokie – ne. Interneto knygyno www.knyguklubas.ltsurengtame pokalbyje R. Banionytė atvirai papasakojo apie išmoktas gyvenimo pamokas ir knygos užkulisius.
Jūs esate moteris, galinti pasigirti tikrai spalvingu ir įdomiu gyvenimu, kurio pavydėtų daugelis. Koks jūsų laimės receptas?
Daug metų pykau ant vyrų, tėvų, gyvenimo aplinkybių ir kitų panašių dalykų. Trumpai tariant, buvau atidavusi savo laimę į kitų rankas. Bėgo metai, gyvenimo paveikslai keitėsi, o viduje aš jaučiausi paskutinė nevykėlė. Mano gyvenimas pradėjo gerėti tik tada, kai nustojau kaltinti kitus ir vaidinti vargšę, kuriai nesiseka. Į save atsisukti yra nelengva. Labai džiaugiuosi, kad tuomet turėjau proto ir drąsos susigrąžinti laimę į savo rankas. Tik pradėjusi eiti savęs pažinimo keliu supratau, kad dauguma gyvenimo įvykių yra sukurti mano pačios. Nemeilė sau, nepasitenkinimas gyvenimu, nevaldomos emocijos ir žema savivertė mane vertė daryti labai prastus gyvenimo pasirinkimus. Vos pradėjau keisti savo požiūrį ir auginti meilę sau, viskas pasikeitė.
Dar prieš išleisdama knygą, jūs aktyviai rašėte didelio populiarumo sulaukusį tinklaraštį „Šokoladas sielai“. Jame dalijatės moteriškomis praktikomis, padedančiomis pajusti pilnatvę savyje. Kas jus pačią įkvėpė domėtis ir gilintis būtent šioje srityje?
Aš tiesiog neturėjau kito pasirinkimo. Mano gyvenimas taip susiklostė, kad būdama vos 21-erių jau buvau apkeliavusi pasaulį, žengusi podiumais įvairiose pasaulio šalyse, taip pat – daug kartų nudegusi nuo santykių bei vyrų. Daug dalykų, kurie mums buvo vaizduojami kaip gyvenimo siekiamybė, aš jau buvau patyrusi ir… visiškai jais nusivylusi.
Visuomenė mums parodo, ko norėti ir apie ką svajoti, Holivudo žvaigždės pademonstruoja, kokie yra išvaizdos standartai, kokiose atvirutėse galima gyventi, o tada jaunų merginų širdyse gimsta trokštami paveikslėliai, kurie tarsi pažada laimę ir pilnatvę.
Man gyvenimas davė visko labai daug ir labai greitai. Daugelį metų gyvenau milijonus kainuojančiuose namuose, turėjau finansinę laivę, neatsigyniau vyrų dėmesio, žengiau podiumais, skraidžiau po pasaulį ir… vis laukiau, kada ateis toji žadėta pilnatvė, bet jos nebuvo. Žiūrint į savo nuotraukas žurnaluose, man sukdavo pilvą – atrodžiau sau tokia negraži… Traukiau į savo gyvenimą nevykusius vyrus, kuriuos greit pradėdavau įtarinėti ir skaudinti. Na, bet apie tai labai išsamiai pasakoju savo knygoje „Šokoladas sielai“.
Tiesiog neturėjau, kur daugiau eiti ar ko tikėtis. Daug metų tikėjau, kad į mano gyvenimą ateis vyras, kuris mane padarys laimingą ir išgelbės mane nuo… manęs pačios, bet po 15 metų nesėkmingų pasirinkimų ir paieškų aš nusprendžiau padaryti save laimingą pati.
Na, o tada įvyko tai, kas įvyksta daugumai – geri dalykai ateina pas tuos, kurie yra pasiruošę. Štai tada į mano gyvenimą atėjo įrankiai, kurie padėjo man geriau pažinti save ir transformuoti savo gyvenimą. Juos taip pat esu aprašiusi „Šokoladas sielai“ knygoje bei pateikusi savo Youtube kanale.
Kaip gimė idėja savo patirtį ir patarimus sutalpinti į knygą?
Daugiausia stiprybės man gyvenime suteikė stiprios moterys, kurios neapsimetinėjo tobulomis ar pasitikinčiomis savimi. Tai buvo nerealios moterys, kurios nebijo atvirai pasidalyti savo patirtimi ir klaidomis. Su jų pagalba aš supratau, kad su manimi viskas gerai. Iki tol tik žiūrėjau į suvaidintus žmonių gyvenimus ir ėdžiau save, kad esu nevykusi, jaučiuosi negraži ir nesugebu sukurti gražaus šeimyninio paveikslėlio su dviem vaikučiais ir šunimi.
Kai rašiau knygą, galvojau, kad esu skolinga Lietuvos moterims sąžiningą savo gyvenimo istoriją. Norėjau pastiprinti ir įgalinti moteris. Troškau, kad knyga kažkam padėtų suvokti, jog tokio gyvenimo, kokio mes siekiame, nėra, kad mes jau dabar galime nustoti save drožti ir džiaugtis tuo, ką turime.
Žiūrėdama nuotraukas socialiniuose tinkluose, labai pykstu, kai garsūs žmonės rodo savo tobulas šeimas, gerus santykius ir džiugią motinystę. Būtent tokie melai mus verčia galvoti, kad su mūsų santykiais ar jausmais yra kažkas blogai. Daugiau nebetikiu tokiu akių dūmimu ir kasdien visais įmanomais būdais transliuoju moterims, kad visos mes esame šioje planetoje tam, kad išmoktume gyvenimo pamokas.
Gamtoje yra ir lietaus, ir saulės. Mūsų gyvenimuose – taip pat. Jeigu žmogus rodo tik šviesią pusę, jis siekia kitų žmonių sąskaita įtikinti save, kad gyvena pavydėtiną gyvenimą. Tai labai negražu.
Mano knyga yra nesuvaidinta, o moterys, kurios ją perskaito, man rašo, kad pirmą kartą gyvenime suprato, kad su jomis viskas yra gerai.
Koks jausmas apėmė, kai pirmą kartą į rankas paėmėte dar spaustuvės dažais kvepiančią savo knygą?
Norėčiau pasakyti, kad džiaugiausi, bet tiesa yra tokia, kad velniškai bijojau. Lietuva vis dėlto yra gana konservatyvi šalis, ir moteris, kuri dalijasi tokiu spalvingu gyvenimu, kaip mano, sulaukia daug vertinimų ir neigiamos kritikos.
Kokiam žmogui skirta jūsų knyga?
Moteriai, kuri nori pakeisti savo gyvenimą, bet nežino, nuo ko pradėti. Moteriai, kuri nori pamilti save ir užsiauginti pasitikėjimą savimi.
Pirmoji jūsų knyga sulaukė didelio skaitytojų susidomėjimo. Galbūt jau svarstote apie antrosios knygos išleidimą?
Taip, dažnai pasvarstau apie antrą knygą. Iš tiesų norėčiau parašyti dar dvi. Pirmoji būtų apie tikruosius milijonierių gyvenimo užkulisius – norėčiau galutinai nuimti šydą nuo šios gyvenimo siekiamybės. Antroji būtų erotinis romanas, kuriame kiekviena moteris atpažintų save ir pakeistų supratimą apie intymų gyvenimą. Daugelio mūsų galvose seksualumo paveikslas yra neteisingas. Dauguma moterų kenčia, nes nepatiria nieko panašaus į tai, kas yra siūloma žiniasklaidos ir didžiųjų ekranų.
Ko palinkėtumėte skaitytojams?
Linkiu kaip galima greičiau nustoti laukti, kad tavo gyvenime kažkas savaime pasikeis, ir pradėti veikti jau dabar.
Ir pabaigai… Kokias tris perskaitytas knygas įvardytumėte kaip savo mėgstamiausias?
Dabar skaitau Davido D. Burnso „Geros nuotaikos vadovą“. Man labai patinka ši knyga. Prieš tai perskaičiau „Pykčio šokį“, parašytą Harriet Lerner. Didelį įspūdį padarė Esther Perel knyga „Tarp kasdienybės ir geismo. Kaip išsaugoti aistrą ilgalaikiuose santykiuose“. Ne ką mažiau mėgstu skaityti garsių žmonių biografijas – paskutinė perskaityta buvo apie Coco Chanel.
Autorę kalbino ir jos knygą pristato interneto knygynas www.knyguklubas.lt .
