Rusija užpuolė Ukrainą. Karas pradėtas 2022 metų vasario mėn. 24d. 5 val. ryto ir tęsiasi jau šešiasdešimt devinta para.
Sprogimai antradienį griaudėjo Lvovo, Dniepro ir Kijevo regionuose. Lvove žmonėms liepiama likti slėptuvėse. Liudininkai ir pareigūnai patvirtina, kad Dniepro mieste girdėjo bent tris sprogimus. Socialiniuose tinkluose taip pat rašoma, kad sprogimai girdimi ir Kijeve.
Be to, gaunama pranešimų apie virš Ternopilio regiono skriejančias raketas. Vidaus reikalų ministro patarėjas Antonas Geraščenka rašė, kad buvo numuštos dvi virš Vinicos skridusios raketos.
Kirovohrado srityje įsikūrusios Dolynskos gyvenvietės vadovas Jevhenas Zvizdovskis patvirtino, kad į jos teritoriją atskriejo raketa. Ukrainos žiniasklaida praneša, kad itin stipriai apšaudoma visa Ukrainos teritorija.
Dalyje Lvovo nėra, kaip praneša merija, vandens ir interneto.
(UNIAN.ua)
***
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas Prancūzijos lyderiui Emmanueliui Macronui (Emaniueliui Makronui) antradienį pareiškė, kad Vakarai turi nutraukti ginklų tiekimą Ukrainai, ir apkaltino Kyjivą, kad šis nerimtai žiūri į derybas dėl karo užbaigimo, pranešė Kremlius.
Tuo metu E. Macronas pabrėžė, kad Rusijos agresijos prieš Ukrainą pasekmės yra itin rimtos, ir paragino Rusiją nutraukti puolimą prieš kaimyninę šalį paliaubomis ir taikos derybomis bei leisti tęsti evakuaciją iš Mariupolio plieno gamyklos, nurodė Eliziejaus rūmai.
Kaltindamas Ukrainos pajėgas karo nusikaltimais, V. Putinas E. Macronui sakė, kad „Vakarai galėtų padėti sustabdyti šiuos žiaurumus darydami atitinkamą spaudimą valdžiai Kyjive ir sustabdydami ginklų tiekimą Ukrainai“.
Vis dėlto Ukrainos tyrėjai nustatė daugiau kaip 8 000 įtariamų karo nusikaltimų atvejų nuo Rusijos invazijos pradžios, praėjusią savaitę pranešė šalies generalinė prokurorė Iryna Venediktova (Iryna Venediktova).
Generalinė prokurorė prižiūri tyrimus, susijusius su sparčiai gausėjančiomis bylomis dėl Rusijos pajėgų įtariamų nusikaltimų, įvykdytų nuo invazijos į Ukrainą pradžios vasario 24 dieną.
Rusija neigia savo atsakomybę dėl civilių žudymo, o pranešimus apie rusų karius, šaudžiusius į civilius, prezidentas vadina „išgalvotais“.
Kalbėdamas su Prancūzijos vadovu V. Putinas taip pat sakė manąs, kad Kyjivas nepasirengęs „rimtam darbui“ siekiant užbaigti karą, bet patikino E. Macroną, kad Maskva yra pasirengusi deryboms su Ukraina.
Kremlius pridūrė, kad V. Putinas taip pat informavo E. Macroną apie Rusijos karo Ukrainoje, kurį Maskva vadina „specialiąja karine operacija“, eigą. Pasak Kremliaus, abu lyderiai taip pat aptarė pasaulinio aprūpinimo maistu klausimą, o V. Putinas pabrėžė, kad Vakarų sankcijos pablogino padėtį.
Eliziejaus rūmai pranešė, kad E. Macronas paragino Rusiją, kaip nuolatinę Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos narę, prisiimti atsakomybę ir nutraukti šią niokojančią agresiją.
E. Macronas taip pat paragino V. Putiną leisti tęsti evakuaciją iš apgultos plieno gamyklos „Azovstal“ Mariupolyje, tapusios ukrainiečių prieglobsčiu, koordinuojant veiksmus su humanitarinėmis organizacijomis ir leidžiant evakuojamiems asmenims pasirinkti kelionės tikslą, kaip reikalaujama pagal tarptautinę teisę.
Prancūzijos lyderis taip pat pasiūlė „bendradarbiauti su atitinkamomis tarptautinėmis organizacijomis ir padėti panaikinti Rusijos blokadą Ukrainos maisto produktų eksportui per Juodąją jūrą, atsižvelgiant į jos pasekmes pasauliniam apsirūpinimo maistu saugumui“.
Nors pirmosiomis savaitėmis po Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios abu prezidentai reguliariai bendravo telefonu, pastarąjį kartą E. Macronas su V. Putinu kalbėjosi kovo 29-ąją.
E. Macronas su Ukrainos lyderiu Volodymyru Zelenskiu telefonu kalbėjosi šeštadienį. Po pokalbio Prancūzijos vadovas sakė, kad jo šalis suintensyvins karinės ir humanitarinės pagalbos teikimą Rusijos užpultai šaliai.
Per karą žuvo tūkstančiai žmonių, daugiau kaip 13 mln. gyventojų buvo priversti palikti savo namus, o tai sukėlė didžiausią pabėgėlių krizę Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų. (BNS)
***
Charkovo srities šiaurė buvo užimta pirmosiomis plataus masto invazijos į Ukrainą dienomis. UNIAN kalbėjosi su Charkovo gyventoja Diana Kurilo, kuri papasakojo, kaip jos tėvai išgyveno okupuotame kaime ir kodėl ukrainiečiai vis dar negali iš ten išvykti.
Diana, kur buvote jūs ir jūsų tėvai, kai prasidėjo karas?
Su vyru gyvenome Šiaurės Saltovkoje, o mano tėvai ir močiutė gyvena Cirkūnų kaime, kuris ribojasi su Charkovo aplinkkeliu. Vasario 24 d. penktą valandą ryto man paskambinusi mama pranešė, kad prasidėjo karas. Tuomet išgirdome sprogimus. Bėgome pasiimti dokumentų. Po dvylikos minučių su tėvais nebuvo jokio ryšio. Niekas nežinojo, kad tai truks taip ilgai. Manėme, kad po savaitės ar kelių viskas vėl bus gerai. Tačiau paaiškėjo, kad taip nėra.
Mes su vyru sėdome į automobilį ir išvykome maždaug aštuntą karo dieną. Negalėjome to pakęsti. Vienas dalykas – būti apšaudomam raketomis “Grad”, visai kas kita – kai naikintuvai skraido ir viską bombarduoja… Buvo visiškai neaišku, kas bus toliau. Važiavome apšaudomi, aplinkiniais keliais, bet mums pavyko išvykti iš Charkovo. O mano tėvai vis dar gyvena kaime.
Ar palaikote ryšį su tėvais?
Ryšį su jais praradome vienai dienai, vasario 24. Kitą dieną mama susisiekė, bet mums nepavyko tinkamai pasikalbėti. Ryšys su strigiais – lyg ir yra, bet nieko negirdima.
Mama bando man skambinti kas 3-4 dienas (telefonai įkraunami iš generatoriaus). Ji labai stengiasi laikytis ir tikriausiai ne viską man pasakoja, nes laukiuosi kūdikio… Be to, ji tikrai labai bijo ką nors pasakyti. Rusai seka mobiliuosius telefonus ir juos atima. Pavyzdžiui, jie atėmė kaimyno telefoną. Taigi mes negalime kalbėtis su mama, kaip ir jūs, tartis. Mūsų pokalbiai trunka ne ilgiau kaip minutę ar tris.
UNIAN.ua
