Rusija siūlosi tarpininkauti Teherano ir Vašingtono derybose dėl Irano branduolinės programos.
Balandžio 18 d. Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas žurnalistams sakė, kad Maskva yra „pasirengusi padėti, tarpininkauti ir atlikti bet kokį vaidmenį, kuris būtų naudingas Irano požiūriu ir priimtinas Jungtinėms Valstijoms”.
Rusijos pareigūnai remiasi savo dalyvavimu ankstesnėse trišalėse derybose, įskaitant derybas su Iranu, Kinijos Liaudies Respublika (KLR) ir Omanu, Irano branduolinės programos klausimu, taip pozicionuodami Maskvą kaip vertingą ir reikalingą veikėją siekiant naujo susitarimo.
Po trišalių Rusijos, KLR ir Irano derybų Irano parlamentinės Nacionalinio saugumo ir užsienio politikos komisijos narys Abolfazl Zohrevand pasiūlė, kad Maskva ir Pekinas galėtų būti būsimo JAV ir Irano susitarimo garantai
Rusijos pareigūnai teigia, kad Maskva į Irano branduolines derybas įsitraukė siekdama sumažinti įtampą tarp Vašingtono ir Teherano.
Maskva suvaidino lemiamą vaidmenį tarpininkaujant sudarant 2015 m. Bendrąjį visapusišką veiksmų planą (Joint Comprehensive Plan of Action, JCPOA), pasinaudodama savo diplomatiniais ryšiais su Iranu ir valstybinės branduolinės energetikos korporacijos „Rosatom” techninėmis žiniomis.
Jungtinėms Valstijoms pasitraukus iš JCPOA, o Iranui palaipsniui mažinant savo įsipareigojimus pagal susitarimą, „Rosatom” sustabdė pastangas pertvarkyti Irano Fordo branduolinį objektą į medicinos tyrimų centrą, greičiausiai siekdama išvengti JAV sankcijų.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasmerkė 2018 m. Jungtinių Valstijų pasitraukimą iš JCPOA, pareikšdamas, kad tai „ne tik destabilizuoja padėtį regione, bet ir gali pakenkti branduolinio ginklo neplatinimo režimui”.
raRusijos dalyvavimas bet kokiose Irano ir Jungtinių Valstijų derybose dėl branduolinės programos suteiktų tam tikrų privalumų.
Vienas iš vertingiausių privalumų Rusijai būtų dalyvavimas valdant arba stebint Irano labai prisodrinto urano (HEU) atsargas.
JAV atstovai neseniai pasiūlė galimą susitarimą, pagal kurį Irano urano atsargos būtų laikomos trečiojoje šalyje, pavyzdžiui, Rusijoje.
Rusija ir Kinija, atrodo esą lemiami žaidėjai formuojant Irano pradinę poziciją derybose su JAV ir Europa
Iranas anksčiau pagal JCPOA leido Rusijai saugoti šalies prisodrintą uraną mainais į urano koncentratą, naudojamą branduolinėse elektrinėse.
Irano HEU saugojimas Rusijoje sumažintų tiesioginę Irano branduolinių ginklų programos riziką ir padidintų Maskvos įtaką šiam procesui.
Teheranas ir Maskva savo santykius dažnai apibūdina kaip partnerystę, tačiau abi valstybės turi konkuruojančių interesų įvairiose srityse ir gali siekti naujų svertų viena prieš kitą.
2000-2007 m. 85 proc. ginklų Iranas importavo iš Rusijos, tačiau vėliau V. Putinas išleido dekretą, kuriuo sustabdė karinių ginklų pardavimą, nebent JT Saugumo Taryba būtų davusi aiškų leidimą po 2010 m. JT Saugumo Tarybos paskelbto ginklų embargo.
2016 m., pasibaigus sankcijų galiojimui, Kremlius atnaujino ginklų eksportą į Iraną ir pagal 2007 m. sutartį pristatė raketų „žemė-oras” (SAM) sistemas S-300.
Po Rusijos visiškos invazijos į Ukrainą Rusijos ir Irano ryšiai gynybos srityje labai sustiprėjo, o Maskva daug kartų importavo Irano ginklus.
Rusijos pasiūlymas tarpininkauti tarp JAV ir Irano iš esmės buvo ignoruojamas, nors Maskva ir toliau aktyviai dalyvauja trišalėse diskusijose su KLR ir Iranu.
Kovo 14 d. Pekine įvyko trijų šalių susitikimas, o balandžio 8 d. Maskvoje buvo surengtos tolesnės derybos.
Bendrame pareiškime teigiama, kad tiek Rusija, tiek KLR paragino nutraukti visas „neteisėtas vienašales sankcijas” ir „bet kokius veiksmus, galinčius sukelti eskalaciją”.
Pasak Rusijos nuolatinio atstovo prie tarptautinių organizacijų Vienoje Michailo Uljanovo, Rusijos bendradarbiavimas su Iranu ir KLR leidžia jai „atvėsinti kai kurias karštas galvas, kad būtų išvengta neapgalvotų, drastiškų žingsnių”.
Po antrojo Rusijos, KLR ir Irano trišalių derybų raundo Maskvoje Rusija oficialiai ratifikavo Visuotinės strateginės partnerystės su Iranu sutartį.
Nors Rusija ir Iranas dėl šios sutarties susitarė sausio mėnesį, jos pasirašymo laikas pabrėžia Rusijos įsipareigojimą remti Teheraną, kai, kaip pranešama, D. Trumpo administracijai nustatytas dviejų mėnesių terminas naujam branduoliniam susitarimui pasiekti.
Rusija prisistato neutralia tarpininke, kartu vaizduodama galios tarpininkę, turinčią aiškių strateginių interesų.
Netrukus po to Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi išreiškė norą atnaujinti dialogą su „E3” – Prancūzija, Jungtine Karalyste ir Vokietija.
Šiomis aplinkybėmis Rusija ir Kinija, atrodo esą lemiami žaidėjai formuojant Irano pradinę poziciją derybose su Jungtinėmis Valstijomis ir Europa, siūlydamos tiek viešą diplomatinę paramą, tiek privačias garantijas, kad bus pasipriešinta naujiems sankcijų režimams.
Rusijos požiūris į bendradarbiavimą su Jungtinėmis Valstijomis dėl Irano branduolinio susitarimo tebėra nevienareikšmis. V. Putino spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas atsisakė komentuoti Jungtinių Valstijų pasiūlymą saugoti Irano HEU Rusijoje.
Tuo pat metu Rusija išlaiko prieigą prie JAV sprendimų priėmėjų per dažnus V. Putino susitikimus su Jungtinių Valstijų specialiuoju pasiuntiniu Artimiesiems Rytams Steve’u Witkoffu, visų pirma dėl Rusijos karo prieš Ukrainą.
D. Peskovas teigia, kad V. Putinas ir S. Witkoffas neaptarinėjo Irano branduolinės programos.
Nors jos vaidmuo derybose gali būti ribotas dėl to, kad Jungtinės Valstijos teikia pirmenybę tiesioginėms deryboms su Teheranu, paralelinė Rusijos diplomatija leidžia jai išlikti svarbiai, formuoti regioninę dinamiką ir puoselėti potencialius svertus regione.
Maskvos siekis daryti įtaką Irano branduoliniam susitarimui galiausiai atspindi jos platesnį siekį paversti dalyvavimą regione ilgalaikiu strateginiu pranašumu.
Mikael Pir-Budagyan , Eurazija Daily Monitor
